- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-1579-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11973-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Nerijus Meilutis, Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Antanas Vincas Pilipčikas
- Kategorijos
- 1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutarties, kuria kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad 2015-02-27 apie 00.05 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės, veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir nepilnamečiais N. M., gim. (duomenys neskelbtini)., bei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. J., o būtent: D. B. rankomis stipriai pastūmė S. J. į krūtinę ir šis, persivertęs per turėklą, nugriuvo ant žemės, po to D. S., A. V. ir N. M. spardė S. J., bendrai įspirdami į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, tuo padarydami S. J. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje pasmakrės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje ir abejose šlaunyse - šie sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to pagrobė nuketėjusiajam S. J. priklausantį turtą, o būtent D. S. su A. V. iškraustė S. J. kišenes ir pasisavino 200 eurų bei mobilaus ryšio telefoną Nokia 301.1, kurio vertė 100 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam S. J. 300 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-07-30 nutartimi pratęsė kaltinamojo D. S. suėmimo terminą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis D. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį pakeisti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. D. S. nurodo, kad teismas, skirdamas griežtą kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į jo sveikatą, jauną amžių, į tai, kad jis gailisi, praleido jau daug laiko suėmime dėl ne nuo jo kaltės užsitęsus ikiteisminiam tyrimui, teisminis bylos nagrinėjimas numatomas dar negreitai, dėl sveikatos problemų būdamas suėmime jis kenčia ne tik dvasines, bet ir fizines kančias ir tai jį luošina. Skundžiamos nutarties motyvai niekuo neparemti, deklaratyvaus pobūdžio. Tvirtina, kad santuokai dar nėra pasiruošęs, neturi draugės su kuria galėtų susituokti, turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas galvos auglys, jis turėjo sunkią galvos operaciją, todėl ir mokslai nesisekė, o dabar jaučia skausmą galvoje. Buvo išlaikomas motinos, turėjo pastovią gyvenamą vietą, gaudavo socialinę pašalpą, buvo registruotas darbo biržoje, buvo nukreiptas įsidarbinti, tačiau dėl sulaikymo nespėjo to padaryti. Savo kaltės neneigia, apgalvojo savo poelgius, labai išgyvena tiek jis, tiek ir jo artimieji. Kaltinamojo motina invalidė, sesuo taip pat susirgo, todėl reikalinga joms kaltinamojo parama. Teismui pratęsus suėmimo terminą, jo nuomone, būtų prasilenkta su teisingumo ir humanizmo nuostata.
Taip pat skunde nurodo, kad tiek jo padarytas nusikaltimas, tiek ir kiti padaryti nusikaltimai nepriskiriamas prie sunkių, dabar tardymo izoliatoriuje mokosi, o būnant laisvėje pradėtų mokytis Alytaus profesinio rengimo mokykloje. Kaltinamojo nuomone, teismas, skirdamas griežtą kardomąją priemonę, nesilaikė Aukščiausiojo teismo akcentavimo, kad teismai per dažnai skiria suėmimą, nustato per ilgus jos terminus, nepakankamai taiko šios kardomosios priemonės alternatyvas, taip pat nukrypsta ir nuo Europos žmogus teisių teismo suformuotos praktikos šioje srityje.
Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo skundas tenkinamas iš dalies.
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 2 d. nuostatos leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr.1S-138-202/2015). Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo skunde nurodytus argumentus, kad apylinkės teismas išreiškė išankstinį nusistatymą dėl bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą teismas vertino tik faktus, bet ne D. S. kaltumą. Susipažinus su teismui pateikta baudžiamąja byla matyti, kad byla šiuo metu yra nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme ir joje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (tai pripažįsta ir pats kaltinamasis). Taigi, pagrindas taikyti D. S. kardomąją priemonę yra.
BPK 119 str. numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas – pati griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 120 str. 1 d., 2 d.), vadovaujantis BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kuomet kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei nustatydamas trijų mėnesių terminą, nustatė, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, taip pat motyvavo, kad padarytas apysunkis smurtinis nusikaltimas, kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, socialiniai ryšiai jo silpni, nesusituokęs, nesimokė, niekur nedirbo ir neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog kaltinamasis, vengdamas griežtos atsakomybės, gali slėptis nuo teismo bei iki nuosprendžio priėmimo padaryti naujų BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Apylinkės teismas 2015-07-30 nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam D. S. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.) ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Iš baudžiamosios bylos duomenų, susijusių su D. S. suėmimo skyrimu, matyti, kad skirdamas suėmimą teismas bendrais ir abstrakčiais teiginiais motyvavo nutartį, nepakankamai atsižvelgė į BPK 121 str. 4 d. nuostatas bei tinkamai neįvertino proporcingumo, humaniškumo ir teisingumo principų.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, jo socialiniai ryšiai silpni - šeiminiais ryšiais nesaistomas. Kaltinamasis nurodė, kad gyvena kartu su savo motina, kuri jį išlaiko, taip pat jis gaudavo socialinę pašalpą. Nors D. S. anksčiau ir teistas, šiuo metu kaltinamas BK 180 str. 1 d. (apysunkis nusikaltimas) numatyto nusikaltimo padarymu, tačiau ši aplinkybė savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., šie duomenys iš esmės yra tik formalus pagrindas suėmimo taikymui. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad D. S. yra silpnos sveikatos, yra jauno amžiaus, suprato savo klaidas, kaltę pripažįsta, suėmime prabuvo jau ilgą laiką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės bei bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog BPK 119 str. numatyti kardomosios priemonės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas, o būtent, namų areštą (BPK 132 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi ir 132 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį pakeisti: kaltinamajam D. S. kardomąją priemonę - suėmimą - pakeisti kita kardomąja priemone.
Skirti kaltinamajam D. S. namų areštą trims mėnesiams. Įpareigoti jį nuo 19. 00 val. iki 7. 00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Įspėti D. S., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.