- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-39-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00658-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- UAB „LOGDOM“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-39-280/2015
nUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-335/2014 pagal ieškovo UAB „LOGDOM“ ieškinį atsakovei O. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „LOGDOM“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 000 Lt žalą už bankroto administratoriui neperduotą turtą – automobilį Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad O. P. nuo UAB „LOGDOM“ 2010-03-02 įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „LOGDOM“ direktorė, o nuo 2010-07-19 bendrovės vienintelė akcininkė. Po bankroto bylos iškėlimo ji buvo įpareigota per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus bei viso turto sąrašą. Dalis bendrovės turto bei pavienių dokumentų buvo perimta bankroto administratoriaus iniciatyva, tačiau jam nebuvo perduotas BUAB „LOGDOM“ priklausantis automobilis Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimo kaina – 11 000 Lt. Kadangi atsakovė O. P. pareigos atiduoti bendrovei priklausantį automobilį neįvykdė ir nepateikė jokių duomenų apie dabartinę šio turto vertę, tuo pažeidė ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, ji privalo atlyginti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš O. P. 9 166,60 Lt žalos atlyginimą (2 657 EUR) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai UAB „LOGDOM“, priteisti iš O. P. valstybei 275 Lt (79 EUR) žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-02-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „LOGDOM“ ir 2013-07-11 išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo O. P. perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, visus įmonės dokumentus ir viso turimo turto sąrašą. Viena ieškovui priklausiusių transporto priemonių – automobilis Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio padavimo dienos bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Nors atsakovė teigė, kad automobilis buvo netinkamas naudojimui – esą sugedęs atiduotas į metalo laužą Švedijoje, tačiau teismas pabrėžė, jog nepakanka duomenų tvirtinti, kad apskaitoje būtų užregistruotas iš šio turto perdavimo į metalo laužą gautos pajamos ar gauti dokumentai, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo nepataisomai sugedęs. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, neužtikrino, jog būtų laikomasi teisės aktų nustatytos juridinio asmens turto nurašymo tvarkos. Atsakovė tik pateikus teismui ieškinį ėmėsi aktyvių veiksmų automobiliui, t.y. įmonės turtui surasti, o iki tol kaip įmonės vadovė, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šias pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, neperdavusi įmonės turto bankroto administratoriui, savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei ne 11 000 Lt, bet 9 166,60 Lt dydžio žalą, nes būtent tokia yra šio automobilio likutinė vertė pagal ieškovo pateiktą 2014-08-29 pažymą. Egzistuojant visoms civilinei atsakomybei atsirasti būtinoms sąlygoms, teismas civilinę atsakomybę taikė atsakovei ir priteisė iš jos 9 166,60 Lt žalos atlyginimą, procesinę paskirtį atliekančias 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė O. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti apeliantės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog atsakovė nepateikė jokių ginčo automobilio eksploatavimo ar remonto aktų, neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog visi šie dokumentai buvo perduoti ieškovo bankroto administratoriui. Teismui pateikta Švedijos pareigūno surašyta pažyma, jog automobilis pažeistas ir mažos likutinės vertės, patvirtina automobilio nepataisomumą ir sugedimą bei jo netinkamumą naudoti. Apeliantė taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bankroto byla UAB „LOGDOM“ buvo iškelta 2012-02-25, kadangi bankrotas ieškovui iškeltas 2013-02-25 (nutartis įsiteisėjo 2013-04-18) ir visos aplinkybės, susijusios su ginčo automobilio netinkamumu naudoti, atsirado dar iki bankroto iškėlimo dienos. Atsakovė paaiškino, kad automobiliu UAB „LOGDOM“ darbuotojai nuvyko į Švediją, kur transporto priemonė sugedo, tačiau ją taisyti Švedijoje buvo neekonomiška. O. P. paaiškino, kad ji savo veiksmais nesiekė tyčia nuslėpti ar neperduoti ieškovui jo turto, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų argumentų ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad automobilis realiai egzistuoja. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytą žalą ir transporto priemonės likutinę vertę, rėmėsi išimtinai ieškovo pateikta pažyma. Atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tokių pačių pagaminimo metų, modelio ir techninių charakteristikų automobiliai kainuoja perpus mažiau, liko neįvertinti. Ir nors nusidėvėjimas skaičiuotas iki 2013-04-18, tačiau ieškinys pateiktas 2013-10-21, o aplinkybė, jog automobilis neeksploatuojamas, jo nusidėvėjimo nestabdo. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-974/2014 konstatavo, kad apeliantė bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Ginčo turtas tapo beverčiu dar iki bankroto proceso pradžios ne dėl apeliantės kaltės. Faktas, kad nebuvo surašytas automobilio nurašymo aktas negali būti pagrindu apeliantės civilinei atsakomybei atsirasi pagal CK nuostatas, nes tai negali būti laikoma neteisėtais kaltais veiksmais, dėl kurių padaryta žala.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „LOGDOM“ atsiliepimu prašo atmesti apeliantės O. P. apeliacinį skundą, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimą palikti nepakeistą, BUAB „LOGDOM“ naudai priteisti patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas pažymėjo, kad nors Švedijos Torsbio savivaldybės Aplinkosaugos ir sveikatos inspektoriaus rašte nurodoma, kad automobilis pažeistas, tačiau šis raštas nepatvirtina, kad automobilis buvo netinkamas eksploatuoti. Iš šio dokumento darytina išvada, kad automobilis buvo paliktas be priežiūros ir nebuvo pasirūpinta jo transportavimu į metalo laužo supirktuvę ar saugomas teritorijas, tad pažeidimai galėjo atsirasti dėl to, kad automobilis buvo apvogtas, o nebūtinai sugedęs ar netinkamas naudoti. Apeliantė administratoriui apie automobilio buvimo vietą pranešė tik po to, kai administratorius kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl žalos priteisimo ir nuo bankroto proceso pradžios buvo praėję 8 mėnesiai. Be to, apeliantė iš pradžių administratoriui teigė, kad automobilis Norvegijoje, tad darytina išvada, jog atsakovė iki 2014 m. kovo mėn. pati nežinojo tikslios automobilio buvimo vietos ir nesirūpino įmonės turto saugojimu ir perdavimu. Apeliantė neįrodė, jog automobilio iš tiesų nebuvo tikslinga taisyti, ar kad jis buvo nebepataisomas. Automobilio likutinė vertė pagrįstai apskaičiuota bankroto proceso pradžios, o ne ieškinio padavimo dienai. Jei automobilis iš tiesų buvo sugedęs nebepataisomai, kaip teigia atsakovė, ji, kaip įmonės vadovė, privalėjo pasirūpinti defektinio akto surašymu ir tik tada spręsti, ką su transporto priemone daryti, bei buvo privaloma nedelsiant gauti atitinkamą pažymą, kurios pagrindu automobilis būtų išregistruotas iš valstybinio registro ir pašalintas iš bendrovės apskaitos. Dėl apeliantės aplaidumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu, nesirūpinant įmonės turtu, tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurios atlyginimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui UAB „LOGDOM“ 2013 m. vasario 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 18 d. (b. l. 6-12). Nutartimi įmonės vadovei – atsakovei O. P. buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį ji turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus ir viso turimo turto sąrašą. Atsakovei teismo įpareigojimo nurodytu terminu tinkamai neįvykdžius, ieškovui 2013-07-11 buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 17-18). VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad UAB „LOGDOM“ iškėlus bankroto bylą priklausė 4 transporto priemonės, kurių viena – Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22). Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tačiau atsakovė O. P. administratoriui neperdavė transporto priemonės Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bankroto administratorius ieškovo vardu 2013-10-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti ieškovui žalą, padarytą negrąžinus turto, t. y. ieškovas prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Atsakovė, būdama UAB „LOGDOM“ administracijos vadove, privalėjo tinkamai rūpintis įmonės turtu, tinkamai vesti apskaitą ir laikytis kitų įstatymų įpareigojimų. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.
Atsakovė teigia, kad transporto priemonė Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nebetinkama naudoti ir buvo utilizuota Švedijoje, todėl, iškėlus bankroto bylą, ji objektyviai negalėjo šios transporto priemonės perduoti bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi pareigą pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl O. P. privalo pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes. Atsakovė teismui pateikė 2014-01-28 susirašinėjimą su bankroto administratoriumi, kuriame nurodė, jog ši transporto priemonė yra Norvegijoje, senų automobilių stovėjimo aikštutėje (b. l. 53-54) bei Švedijos Torsbio savivaldybės Aplinkosaugos ir sveikatos inspektoriaus 2014-03-05 raštą, kuriame pažymima, jog 2012-11-16 Branas slidinėjimo kurorto teritorijoje, Torsbyje, Švedijoje, buvo rastas automobilis Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pažeistas ir nutemptas metalo laužo supirkėjui (b. l. 57-60). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie dokumentai neįrodo, kad ginčo automobilis buvo nepataisomai sugedęs ar jo taisyti nebuvo tikslinga, kad jis turėjo būti nurašytas. Iš pateiktų įrodymų nustatyta tik tai, jog UAB „LOGDOM“, kurio vadove buvo O. P.“, priklausęs turtas – automobilis, be priežiūros buvo paliktas Švedijoje, nebuvo pasirūpinta jo tinkama apsauga, ar, jei jis tapo neeksploatuotinu, tinkamu turto utilizavimu, kadangi tai priverstinai turėjo padaryti Švedijos pareigūnai. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, turėjo pasirūpinti ir tinkama nebenaudojamo ar nebetinkamo eksploatuoti turto, jei jis tokiu tapo, apskaita ir išregistravimu iš viešųjų registrų. Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. To paties įstatymo 21 straipsnyje atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui. Pastaroji teisės norma sietina su šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Tik tinkamas išvardintų pareigų vykdymas leidžia nustatyti realiai atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės turimo turto apimtį, jo masės pokytį. Apeliantė O. P. pažeidė įstatymo reikalavimus ir pagal jos nurodomas aplinkybes tinkamai netvarkė turto apskaitos, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, neveikė išimtinai bendrovės interesais.
Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonei Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas: Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nutartimi (civ. b. L2-393-335/2011), 2011-07-18 nutartimi (civ. b. Nr. 2-386-335/2011), 2011-09-09 nutartimi (civ. b. Nr. 2-561-335/2011) areštuotas UAB „LONGDOM“ turtas pareikštų reikalavimų sumų apimtyse bei aprašytas antstolio. Molėtų rajono apylinkės teismas nutartimis areštuotą turtą pavedė saugoti dabartiniam jo savininkui UAB „LOGDOM“. Įmonės vadovė O. P., būdama atsakinga tiek už bendrovės turto tinkamą eksploatavimą, tiek turėdama pareigą saugoti areštuotą turtą, transporto priemonės ne tik nesaugojo, tačiau nesirūpino transporto priemone ir leido palikti užsienio valstybės teritorijoje. jeigu tą automobilį sugadino kiti asmenys, ji turėjo teisę traukti juos atsakomybėn bendrovės vardu. Teismo taikytas turto areštas apriboja savininko disponavimo turtu teises, tarp jų ir turto išregistravimo iš registrų teisę, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas UAB „LOGDOM“ „teisingiausias ir įmonei ekonomiškiausias sprendimas“ transporto priemonę palikti be priežiūros užsienio valstybėje prieštarauja įstatymo normoms ir taikytam turto areštui.
CPK 683 str. 3 d. numato, kad asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo, todėl atsakovė, žinodama, jog automobilis buvo senas ir linkęs gęsti, turėjo pasirūpinti šio automobilio tinkama priežiūra ir apsauga, arba nesiųsti jo į užsienio valstybę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų dokumentų, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas tinkamai ir teisingai vertino atsakovės ir administratoriaus susirašinėjimą, Švedijos pareigūnų išduotą raštą, tą aplinkybę, jog toks dokumentas atsirado tik iškėlus bylą dėl žalos atlyginimo, o iki tol atsakovė nesirūpino tinkama turto apskaita ir turto perdavimu administratoriui. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-974/2014 priimtos nutarties, jog atsakovė bendradarbiavo su administratoriumi, taigi jos tyčios nėra, tačiau atsakovei paaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas jos veiksmus įvertino ne kaip tyčinius, o kaip nerūpestingą ir nepakankamai apdarų elgesį, kuriuo pažeista įmonės vadovės lojalumo pareiga įmonei. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašybos klaidą, nurodydamas, kad UAB „LOGDOM“ bankroto byla iškelta ne 2013-02-25, tačiau 2012-02-25, bet ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui. Net ir iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė O. P., kaip įmonės vadovė, turėjo tinkamai rūpintis bendrovės turtu, kuris be kita ko buvo areštuotas, bei laikytis įstatymo normų, reglamentuojančių turto apskaitą, tačiau to nepadarė.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė O. P. neteisėtais veiksmais – neperduodama UAB „LOGDOM“ priklausančios transporto priemonės, padarė žalos ieškovui UAB „LOGDOM“. O. P. neįrodė savo atsikirtimų, kad transporto priemonė buvo neeksplotuojama, nebepataisoma ir bevertė, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Atsakovės veiksmais padarytos žalos dydis nustatomas pagal transporto priemonės vertę, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą. Byloje pateikta 2010-08-28 sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „LOGDOM“ už 11 000 Lt įsigijo 1999 m. gamybos Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį senesnių nei 5 metų automobilių nusidėvėjimo normatyvas yra 10 metų, todėl ieškovo pateiktoje 2014-08-29 Pažymoje „Apie automobilio Hyundai Galloper likutinę vertę“ pagrįstai nurodyta, kad šios transporto priemonės nusidėvėjimas per mėnesį yra 91,67 Lt (b. l. 137). Transporto priemonės nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo jo įsigijimo, taigi ir pradėjimo eksploatuoti, iki bankroto proceso pradžios. Nors apeliantė teigia, kad transporto priemonė dėvisi ir jos vertė mažėja ir po bankroto bylos iškėlimo dienos, tačiau atsakovei paaiškintina, kad atsakovė turėjo pareigą atiduoti turtą pagal įmonės turto balansą bankroto proceso pradžios dienai, t. y. tokios vertės turtą, koks jis buvo bankroto bylos iškėlimo metu. Atsakovei šios pareigos nevykdant, turto nusidėvėjimo ir sugadinimo, vertės sumažėjimo rizika tenka pačiai atsakovei. Taip pat atsakovės pateikti panašių specifikacijų automobilių pardavimo skelbimai su juose nurodyta kaina nėra laikomi tinkamais ginčo automobilio vertės įrodymais, kadangi įmonės turto apskaitoje esančio automobilio vertė skaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka, o automobilių pardavimų skelbimuose galima rasti ir didesne kaina siūlomų atitinkamų transporto priemonių. Nuo transporto priemonės įsigijimo iki bankroto proceso pradžios iš viso praėjo 32 mėnesiai, t. y. Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „LOGDOM“ buvo eksploatuojama 32 mėnesius, todėl šios transporto priemonės vertė bankroto iškėlimo dieną buvo 8 066,56 Lt (11 000 Lt – 91,67 Lt* 32 mėn.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo transporto priemonės nusidėvėjimą, ir, tikėtina, sprendime padarė aritmetinę klaidą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimą keičia, iš atsakovės O. P. ieškovo naudai priteistą žalą sumažindamas iki 8 066,56 Lt. Kadangi Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. įvestas euras, pagal LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 4 d. priteista suma perskaičiuojama iš litų į eurus minėto įstatymo nustatyta tvarka, todėl iš atsakovės O. P. priteisiama 2 336 € (8 066 Lt) suma. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimui patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė turėjęs 900 Lt išlaidų šiam dokumentui paruošti. Ieškovas UAB „LOGDOM“ pateikė 2014-11-14 sąskaitą faktūrą Serija KAR Nr. 2014/11/14, išrašytą fizinio asmens D. K., veikiančios pagal 2012-07-04 individualios veiklos pažymą Nr. 126688. Sąskaita-faktūra išrašyta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą civilinėje byloje Nr. 2-299-335/2014 (b. l. 177). UAB „LOGDOM“ sąskaitą faktūrą apmokėjo 2014-11-14 (b. l. 178). CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju netaikytina CPK 88 str. 1 d. norma, numatanti, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kadangi paslaugos suteiktos ne šių asmenų. CPK 88 str. 1 d. 9 p. pažymi, kad prie su bylos nagrinėjimu gali būti priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas pagrindė patyręs 900 Lt išlaidas, kurios buvo būtinos tinkamai apginti bankrutavusio asmens kreditorių interesus nagrinėjamoje byloje, todėl iš atsakovės O. P. priteisiama 261 € (901 Lt) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo UAB „LOGDOM“ naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti: sumažinti iš O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „LOGDOM“ (į. k. 302003539) naudai priteistą žalos atlyginimą iki 2 336 € (8 066 Lt).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 261 € (901 Lt) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo UAB „LOGDOM“ (į. k. 302003539) naudai.