- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 1-113-443/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00169-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kaltinamasis
- Š. A., D. G.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiam J. Č., kaltinamiesiems Š. A. ir D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-05-28 Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Z. B. ūkyje pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), ir
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1985-07-17 Šakių r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji Š. A. ir D. G. 2014 m. balandžio 7 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) praleidimo posto, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be jokios dingsties, tyčia sudavė mažiausiai septynis smūgius rankomis ir kojomis J. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami jam odos nubrozdinimus smakre, apatinėje lūpoje, kairės akies apatiniame voke, dešinės rankos 3 piršte, poodines kraujosruvas ir sumušimus nosyje, kairiame antakyje-akies vokuose-skruoste, kairėje ausyje-smilkinyje, muštinę žaizdą kairiame antakyje ir šiais savo veiksmais nukentėjusiam J. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji visiškai prisipažino kaltais, be to, jų kaltė įrodyta liudytojų A. A., R. K., nukentėjusio J. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
K. Š. A. parodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. iš ryto darbe vartojo alkoholį, buvo gerokai apsvaigęs. Vakare dar norėjo išgerti ir su D. G. ir R. K. nusipirko vyno. Su D. G. ir gėrė. Nežino kaip atsidūrė prie baldų fabriko teritorijos. Ką ten veikė, nežino. Sąmonė jau buvo aptemusi. Neatsimena, ką ten veikė, bet J. Č. pripažįsta sumušęs su D. G.. Supranta, kad girtumas sunkina atsakomybę. Savo kaltę iš pradžių neigęs, nes nieko neatsiminęs. B. J. Č. sakęs, kad mušęs jį, tai prisiėmęs kaltę. Kai kaltinamąjį paleido, nuėjo pas J. Č., bet jo vaikai išvijo. Paskui neradęs namie, o trečią kartą nuėjus sakė, kad teisme susitiksią. Anksčiau buvę draugais. Viską padarė alkoholis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašo. Supranta, kad jau turi gydytis nuo alkoholizmo. Ligonių kasų ieškinį kaltinamieji atlygino, “Sodros” ieškinį pripažįsta visiškai, o J. Č. – iš dalies, nes jis nors ir patyrė moralinę žalą, bet yra per didelis, sutiktų su 10 000 Lt civiliniu ieškiniu.
Kaltinamasis D. G. parodė 2014 m. balandžio 7 d. susiskambinęs su Š. A. ir jis pasikvietęs D. G.. Išgėrę alkoholio. Paskui Š. A. išėjęs namo, kaltinamasis irgi buvęs namie. Paskui jis paskambinęs R. K. ir kvietęs ateiti, bet jis neatėjęs. Nusinešęs pas jį pusę butelio degtinės, atvažiavęs Š. A., atsivežęs 2 butelius vyno, gėrę toliau, paskui Š. A. davė R. K. pinigų dar vyno parvežti ir kai parvežė dar du butelius “Debesėlio”, toliau visi gėrė. Paskui išėjo parūkyti ir nežino kaip atsidūrė prie (duomenys neskelbtini). Pabeldė į langą prie praleidimo posto, išėjo sargas. Kas sukonfliktavo, neatsimena. Kodėl Š. A. pradėjo konfliktą, nežinąs. Anksčiau su nukentėjusiuoju jokių santykių neturėjęs. Kur ir kiek kartų sudavęs J. Č., nežino. Atrodo, kad tikrai sudavė į krūtinę, gal ir į galvą. Atrodo, kad nespardę. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ateityje taip nesielgs. Ligonių kasų ieškinį kaltinamieji atlygino, “Sodros” ieškinį pripažįsta visiškai, o J. Č. – iš dalies, nes jis nors ir patyrė moralinę žalą, bet yra per didelis, sutiktų su 8 000 Lt civiliniu ieškiniu.
Teismas, kaltinamojo D. G. parodymams esant nekonkretiems ir neišsamiems, pagarsina D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79, 82).
Liudytojas A. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Taip pat tikrina asmenų, dirbančių įmonėje, blaivumą, nešulius. Dėl tikrinamų darbuotojų krepšių dažnai kildavo nepasitenkinimas iš pačių darbuotojų pusės. 2014 m. balandžio 7 d. dirbo kaip įprastai, vakare nuo 19 val. perdavė darbą savo kolegai J. Č. Pašalinių asmenų prieš išvykdamas iš įmonės teritorijos nepastebėjo. Būnant namuose apie 21.30 val. jam paskambino įmonės direktorė, kuri pasakė, kad įmonėje įvyko incidentas ir liepė atsivežti kitus apsaugos darbuotojus. Nuvykęs į įmonę pamatė, kas sumuštas J. Č., ant jo veido buvo kraujosruvų, sutinęs veidas, praleidimo poste matėsi buvus grumtynes. Iš J. Č. pasakojimo suprato, kad jį sumušė Š. A. su dar vienu vyriškiu. Bemušdami sakę, kad liautųsi tikrinti darbuotojų krepšius, nes priešingu atveju atvažiuos į K. ir su juo susidoros. Liudytojas gyvena Kretkampyje. Kai J. Č. pasakė, kas jis esąs, vyrai mušti liovėsi ir pasišalino iš gamyklos teritorijos.
L. R. K. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį gėrė namuose kartu su pusbroliu D. G. ir pažįstamu Š. A. Begeriant jokios kalbos apie muštynes nebuvę. Kažkuriuo metu, gal apie 21.30 val., kaltinamieji išėję parūkyti, jis likęs namie, ėjęs gult, o ką veikė Š. A. ir D. G. – nežinąs, jie grįžę po kokios pusės valandos. Nežino kur buvę ir ką darę.
Teismas, liudytojo R. K. parodymams esant nekonkretiems ir neišsamiems, pagarsina liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 58-29).
Nukentėjęs J. Č. parodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. apie 21.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) praleidimo poste, nes minėtoje įmonėje dirba sargu. Išgirdo beldimą į langą, nes durys buvo užrakintos. Pamatė per langą Š. A.. Pravėrus truputį duris kitas vyriškis, lyg tai su kauke iki akių, jam trenkė kumščiu į veidą, po to jį išsitraukė už rūbų į lauką, ten pastebėjo ir Š. A. Vyras su kauke smogė jam į veidą, pargriovė ir tada tie vyrai abudu kartu jį mušė į įvairias kūno vietas, spardė, daugiausia į galvą. Mušę apie 15-20 min. Jie buvo išgėrę, nes jautėsi alkoholio kvapas, bet labai girti, tokie, kaip bando save parodyti, nebuvo. Kai nukentėjusysis pasisakė, kad yra J. Č., tai kaltinamieji nustojo jį mušti ir pabėgo. Manąs, kad jį mušė todėl, kad sumaišė su prieš tai dirbusiu A. A., nes minėjo gyvenamąją vietą Kretkampyje, o ten gyvena A. A. Reiškia dėl sumušimo, patirto pažeminimo, sutrikusio miego ir nerimo, kuris nepraeina, dėl išgyvento skausmo, dėl turėtų gydymo išlaidų ir dėl dar būsimų išlaidų dvidešimčiai metų į ateitį, dėl atsinaujinusių senų nugaros skausmų 40 000 Lt civilinį ieškinį.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 3-7) matyti nusikaltimo padarymo vieta, pastato (duomenys neskelbtini) praleidimo pastato išorė ir vidaus vaizdas, pagrindiniai orientyrai.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 148/14 (10) nustatyta, kad J. Č. padaryta odos nubrozdinimai smakre, apatinėje lūpoje, kairės akies apatiniame voke, dešinės rankos 3 piršte, poodinės kraujosruvos ir sumušimai nosyje, kairiame antakyje-akies vokuose-skruoste, kairėje ausyje-smilkinyje, muštinė žaizda kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 smūgių ir trauminių poveikių pasėkoje J. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-40).
Iš alkotesterio testo Nr. 0888 duomenų matyti, kad 2014-04-07 23.55 val. Š. A. buvo neblaivus – jam nustatyta 3,42 promilės girtumas (b. l. 55).
Teismo vertinimu, kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinę iš dalies ir visiškai, teisme žodžiais pripažinę kaltę, tačiau iš esmės vengę paaiškinti nusikaltimo motyvus, tikslus bei nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisindami tai dideliu girtumu, nėra nuoširdūs ir atviri. Iš nustatytų aplinkybių, pvz., iš to, kad prisimena, kokios rūšies vyną parnešė liudytojas R. K., iš kaltinamųjų faktinių veiksmų nusikaltimo vietoje, – iš nukentėjusiojo užpuolimo pobūdžio, iš jam suduotų smūgių kiekio, stiprumo, iš nukentėjusiojo J. Č. – be kaltinamųjų, vienintelio betarpiško įvykio dalyvio, parodymų, akivaizdu, kad kaltinamieji, buvę pakankamai pajėgūs padaryti tokią nusikalstamą veiką, negalėjo būti tokio didelio neblaivumo, kaip kad aiškina teisme. Tokia kaltinamųjų pateikiama versija teismo vertinama kaip siekimas sušvelninti savo veiksmų pasekmes bei išvengti gresiančios griežtos bausmės ir didelių civilinių ieškinių atlyginimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepripažįsta kaltinamųjų prisipažinimo atsakomybę lengvinančią aplinkybe.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, – prie (duomenys neskelbtini) praleidimo posto, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, sukėlė konfliktą ir be jokios aiškios priežasties, tyčia sudavė mažiausiai septynis smūgius rankomis ir kojomis J. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami jam odos nubrozdinimus smakre, apatinėje lūpoje, kairės akies apatiniame voke, dešinės rankos 3 piršte, poodines kraujosruvas ir sumušimus nosyje, kairiame antakyje-akies vokuose-skruoste, kairėje ausyje-smilkinyje, muštinę žaizdą kairiame antakyje ir šiais savo veiksmais nukentėjusiam J. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Byloje kaltinamiesiems reiškiami civiliniai ieškiniai: J. Č. dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai dėl 1012,20 Lt žalos, patirtos J. Č. dėl šiuo nusikaltimu padaryto sužalojimo išmokėjus ligos pašalpą 2014-04-08 – 2014-04-28 laikotarpiu, atlyginimo.
Sutinkamai su LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam padaryta neturtinė žala – jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Nusikaltimu padarytas nukentėjusiojo sumušimas, patirtas pažeminimas, J. Č. teigimu, jam po to įvykio sutriko miegas ir kyla nerimas, dėl sumušimo pasekmių gydymo nukentėjusysis neišvengiamai turėjo gydymo išlaidų ir turės jų ateityje.
Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta tyčia, kaltininkai iš esmės pripažįsta savo kaltę ir iš dalies ieškinį; į kaltinamųjų materialinę padėtį, jų socialinį statusą – pilnamečiai, Š. A. dirbantis, D. G. – niekur nedirbantis; į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam – priteistini 10 000 Lt neturtinės žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai priteistina 1012,20 Lt žalos, patirtos J. Č. dėl šiuo nusikaltimu padaryto sužalojimo išmokėjus ligos pašalpą 2014-04-08 – 2014-04-28 laikotarpiu, atlyginimo.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės: Š. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66), D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84).
D. G. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu laikinai sulaikyti nebuvo, Š. A. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas 2014-04-07 23.35 val., paleistas 2014-04-08 14.35 val. (b. l. 55-56).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nebuvo.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamųjų asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamieji yra pilnamečiai, neteisti, šiuo metu Š. A. dirba, D. G. niekur nedirba; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į tai, kad kaltinamųjų visiškai pripažįstamas byloje reiškiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinys ir iš dalies – nukentėjusio ir civilinio ieškovo J. Č. reiškiamas neturtinės žalos civilinis ieškinys.
Teismo vertinimu, kaltinamiesiems skirtinos laisvės apribojimo su atitinkamais įpareigojimais bausmės. Tokios bausmės kaltinamiesiems suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų civilinių ieškinių ir nusikaltimais padarytų žalų atlyginimą.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 48 str 1 d. ir 2 d., 6 d. 1 p., 7 d., BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Š. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir uždrausti įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus.
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir uždrausti įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriu solidariai iš Š. A. ir D. G. 1012,20 Lt Lt civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo.
J. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti civiliniam ieškovui J. Č. solidariai iš Š. A. ir D. G. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.