Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1-2 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. M., 2020 m. spalio 8 d., 16:11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, keturratis motociklas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad ateityje daugiau nevairuos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

3. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus VPK Ukmergės r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), foto nuotraukos iš administracinio pažeidimo vietos (b. l. 5-9). Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad G. M. vairavo keturratį motociklą be valstybinio numerio, t. y. neįregistruotą, motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, motociklas buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, G. M. vairavo keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Nagrinėjamu atveju motociklo savininkas yra G. M., todėl jis ir yra atsakingas už transporto priemonės draudimą. Atsižvelgiant į tai, minėti G. M. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje (už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones), 415 straipsnio 1 dalyje (už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymą), 415 straipsnio 2 dalyje (už transporto priemonės, kuri nustatyta tvarka neįregistruota vairavimą), 415 straipsnio 2 dalyje (už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą).

Dėl nuobaudos individualizavimo

4. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

5. Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

6. G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, tai kad nusižengimus padarė būdamas nepilnametis, nebaustas administracine tvarka, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, G. M. skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, lygios pusei jų minimalaus dydžio (ANK 44 straipsnis), kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio numatyta tvarka. Kadangi G. M. padarę vieną veiką, kuri užtraukia atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ir to paties straipsnio dalis, jam galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsniu, 415 straipsnio 1-2 dalimis, 424 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

G. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:

už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje – 300 eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje – 60 eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 30 Eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 30 Eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu ½ dalimi sumažinti paskirtas baudas ir skirti:

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje – 150 eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje – 30 eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 15 Eurų baudą;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 15 Eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.