Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 66 straipsnį, paskirta 9 MGL (1 170 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2023 m. kovo 15 d. apie 0 val. 46 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. R., kuriai sudavė du smūgius kumščiu į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai G. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės kaktos dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis su G. R. gyvena kartu 7 metus, jie sutaria puikiai, kartu veda bendrą namų ūkį. G. R. yra rami, gera bei tvarkinga, ji neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis pats irgi yra ramus, geras, tvarkingas, neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis išgeria alkoholio retai. (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis. Apie 18.00 val. jis grįžo iš darbo ir jie abu kartu dviese vartojo alkoholį – G. R. gėrė alkoholinį kokteilį, o jis gėrė degtinę. Buvo atėjęs jo pasveikinti ir A. R., su kuriuo jis gėrė degtinę. Jis prisimena tik tai, kad jie visi kambaryje gėrė alkoholį, o kas įvyko toliau, jau neprisimena. Jis tikrai neprisimena, kad būdamas neblaivus būtų supykęs ant G. R. ir jai sudavęs kumščiais į veido, galvos ir pečių sritį. Dėl savo neblaivumo jis neprisimena šių aplinkybių. Bet jeigu G. R. taip sako, vadinasi taip ir buvo. Būdamas neblaivus ir supykęs, jis galėjo suduoti G. R. smūgius kumščiu ir taip sukelti jai fizinį skausmą. Jis niekada anksčiau nėra smurtavęs G. R. atžvilgiu, niekada nėra jai sukėlęs jokio fizinio skausmo. Jis tikrai labai gailisi, kad būdamas supykęs ir neblaivus sudavė du smūgius kumščiu savo sugyventinei G. R. į galvą. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi ir pergyvena, sugyventinės G. R. jau atsiprašė, ši jam atleido ir jie susitaikė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis laikinai pagyvens pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 128 – 131, 142 – 144).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su A. M. kartu gyvena apie 7 metus ir kartu veda bendrą namų ūkį. Ji su A. M. sutaria gerai. A. M. yra užsispyręs, griežtas, jis laikosi savo nuomonės bei rūpinasi šeima. Tarp jos ir A. M. yra buvę žodinių konfliktų dėl buitinių dalykų. Žodžiais jie pasipyksta, bet greitai ir vėl susitaiko. Ji pati yra ramaus būdo, nusileidžianti, linkusi geriau patylėti. Ji nežino, ar A. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet alaus skardinę jis išgeria kasdien. Ji pyksta dėl to, kad jis geria alų. Kalba su juo apie tai, kad šis negertų alaus kasdien, bet jis tik atsako „čia nedaug“ ir viskas. Ji pati irgi kartais išgeria alkoholio per kokį gimtadienį ar savaitgaliais. A. M. tikrai nėra linkęs smurtauti ar kažkoks piktas žmogus. (duomenys neskelbtini) buvo A. M. gimtadienis. Pas juos į namus buvo atvykę giminaičiai, o vakare buvo atėję draugų pasveikinti A. M. su gimtadieniu. Kadangi buvo A. M. gimtadienis ir jie turėjo svečių, tai buvo vartojamas ir alkoholis. Ji pati gėrė alkoholinius kokteilius, o A. M. gėrė brendį, o vakare jis su draugais gėrė degtinę. Dėl išgerto alkoholio kiekio ji pati jautėsi apsvaigusi, bet tikrai nesijautė neblaivi. Visiems svečiams išėjus į namus, pas juos namuose buvo likęs tik A. R. A. M. su A. R. kambaryje gėrė degtinę. Ji pradėjo priekaištauti A. M., kad šis turi kitų moterų. A. M. pradėjo pykti ir šaukti ant jos, kad ši kalba nesąmones. Jie abu dėl to susipyko ir sėdėjo kambaryje prie stalo vienas priešais kitą. A. R. sėdėjo prie stalo, jai iš dešinės pusės ir jis nesikišo į jų žodinį konfliktą. Kilus konfliktui tarp jos ir A. M., šis atsistojo nuo fotelio, ant kurio sėdėjo, priėjo prie jos, sėdinčios ant fotelio, ir šaukdamas sudavė jai vieną smūgį į kaktos sritį, po to ji pasilenkė ir rankomis staigiai užsidegė veidą. Užsidengdama veidą rankomis ji pati sau apsidraskė nosį ir akį. A. M. tikrai jai neįdrėskė prie nosies ir akies. Kuomet A. M. sudavė jai į kaktą kumščiu, tai iš karto pašoko A. R., kuris patraukė nuo jos A. M., tačiau kol A. R. atitraukė A. M., šis sudavė jai dar vieną smūgį kumščiu į galvos sritį. A. M. iš viso sudavė jai du smūgius. Daugiau smūgių jis niekur jai nesudavė. Dėl jai suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. A. R. vis ramino A. M. Ji atsistojo ir nuėjo į vonią nusiprausti veidą ir iškvietė policiją. Visas jų konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) apie 0 val. 46 min. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino, kas nutiko. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Ją apžiūrėję medikai, jos niekur nevežė, tik užklijavo pleistriuką ant žaizdos. Dėl suduoto smūgio į kaktą tą vietą jai skauda iki dabar, tačiau galvos neskauda. Nuo skausmo vaistų ji negėrė. Dėl to, kad A. M. sumušė jai kaktą ir ją praskėlė, ji pasiėmė nedarbingumą, nes nenorėjo eiti į darbą su pleistru ant kaktos. Ji mano, kad A. M. taip pasielgė, kadangi jis buvo neblaivus ir ji jam pradėjo priekaištauti dėl kitų moterų. Ji nori susitaikyti su A. M., kuris pirmą kartą jos atžvilgiu smurtavo, į jų namus niekada nebuvo kviesta policija. Po šio įvykio A. M. sugrįžo į namus, susirinko asmeninius daiktus ir išėjo pas savo seserį. Sugrįžęs, A. M. jos atsiprašė, o ji jam atleido ir jie susitaikė. Ji nori, kad A. M. sugrįžtų gyventi į namus, nes jo tikrai nebijo. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 1 – 8, 48 – 51, 52 – 55).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis yra A. M. draugas, kurį pažįsta apie 7 metus. A. M. jis gali charakterizuoti tik teigiamai, nes šis yra draugiškas, bendraujantis, tikrai nėra piktybiškas. Jis su A. M. susitinka maždaug porą kartų per mėnesį kur nors pas draugus. A. M. gyvena kartu su sugyventine G., kurios pavardės jis neprisimena. Jis pats per daug nežino, kaip A. M. sutaria su G., tik yra pastebėjęs, kad pastarasis yra per daug griežtas G. atžvilgiu, nes nelabai gražiai bendrauja, yra toks „šaltas“ jos atžvilgiu. G. vis nusileidžia A. M. (duomenys neskelbtini) apie 19.00 val. jis atvyko pas A. M. į namus pasveikinti šį su gimtadieniu. Kai jis atėjo, A. M. buvo kartu su G. namuose. A. M. buvo pavartojęs alkoholio, o G. buvo pasidariusi alkoholinį kokteilį. Jam atėjus, jie trise kambaryje vartojo alkoholį. Jis su A. M. gėrė degtinę, o G. gėrė alkoholinius kokteilius. Jis nežino, kuris pirmas pradėjo konfliktuoti, nes per visą vakarą A. M. ir G. vienas ant kito vis kažką sakė. Jis vis ramino A. M., sakė, kad atėjo pasilinksminti. Jis net kelis kartus jau norėjo išeiti, nes jie vis abu barėsi, vienas kitam priekaištavo. A. M. sėdėjo priešais G., o jis sėdėjo iš stalo galo, G. iš dešinės pusės. Jis kažką žiūrėjo telefone, kol G. pykosi su A. M. Netrukus A. M. atsistojo ir, priėjęs prie G., sudavė jai vieną smūgį į veidą. Po suduoto smūgio G. pasilenkė į priekį, rankomis susiėmė už galvos. Tai pamatęs, jis (liudytojas) iš karto atsistojo ir apkabindamas A. M. patraukė šį nuo G. šaukdamas ir ramindamas jį „Ką tu darai? Taip negalima“. G. atsistojo ir išbėgo iš kambario. Jis nuramino A. M. ir po kokių 5 minučių į kambarį atėjo G., kuriai buvo įdrėksta kaktoje, kraujavo žaizda, buvo ir guzas kaktoje. Atėjusi, G. pasakė, kad kvies policiją, kadangi A. M. taip padarė. A. M. jau buvo nurimęs. Jie atsisveikino ir jis pats (liudytojas) išėjo iš jų namų. Kai jis išėjo, G. buvo nuėjusi į virtuvę ir susirietusi į kamuoliuką sėdėjo virtuvėje ant grindų prie kriauklės. Jis matė, kad A. M. sudavė G. tik vieną smūgį į veido sritį – į kaktą, o daugiau smūgių nesudavė, nes jį atitraukė nuo G. Jis pats pirmą kartą matė A. M. tokį neblaivų ir piktą bei tai, kad šis pultų muštis (b. l. 72 – 75).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, G. R. pareiškė, jog 2023 m. kovo 15 d. apie 0 val. 46 min. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje jos sugyventinis A. M. daugiau nei penkis kartus kumščiais bei delnais trankė jai į galvos sritį. Dėl šių savo sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios G. R. apklausa (b. l. 1 – 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. kovo 15 d. nuo 1 val. 8 min. iki 1 val. 22 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūrint miegamąjį kambarį, matoma dvigulė lova, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė, dešiniau matomas naktinis staliukas, ant kurio matoma pastatytas nešiojamas kompiuteris, gaiviojo gėrimo butelis bei kiti smulkūs namų apyvokos daiktai. Už naktinio staliuko matomas fotelis, ant kurio padėta juodos spalvos kuprinė. Viduryje kambario matomas stalas, ant kurio matoma alkoholinio gėrimo butelis, lėkštės su užkandžiais bei taurės ir stikliukas. Už stalo dešinėje pusėje matoma sustatyti eile trys foteliai vienas šalia kito. Kambaryje matomi girtavimo požymiai. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13 – 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. kovo 15 d. apie 0 val. 49 min. jis dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiąja patrule L. J. Jie gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute apie 30 metų moterį sumušė neblaivus jos sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo pranešėja G. R., kuri paaiškino, kad išgertuvių metu ji susipyko su savo sugyventiniu A. M., kuris kumščiais sudavė jai apie penkis kartus į galvos sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė jai galvos sumušimą ir kaktos nubrozdinimą, todėl suteikė pagalbą vietoje, į ligoninę vykti jai neprireikė. Namuose buvo ir trys nepilnamečiai vaikai – G. R., A. R. ir A. M. Dėl to į įvykio vietą buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Taip pat į įvyko vietą atvyko ir minėtų vaikų teta L. M. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai visus vaikus perdavė jų tetai laikinai priežiūrai. Apie 1 val. 6 min. alkoholio kiekio matuokliu „Darger 7510“, Nr. ARJK-0149, G. R. buvo nustatytas 1,21 promilių neblaivumas, o 1 val. 17 min. A. M. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Šis įvykis buvo filmuotas „Body“ kameromis (b. l. 22 – 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 122/2023 (06) nurodyta, jog G. R. nustatyta muštinė žaizdelė kaktos dešinėje pusėje ir paviršinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje pusėje – dešinės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 65 – 66).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. R., kuriai jis sudavė du smūgius kumščiu į galvą. Tokiu būdu A. M. mušdamas nukentėjusiajai G. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdelės kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo A. M. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei kartu gyvenančiai sugyventinei G. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo A. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios G. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis A. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 159 – 166, 167 – 169). Nukentėjusioji G. R. taip pat neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 170 – 173).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. M. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. M. praeityje buvo teistas vieną kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (b. l. 100 – 103; BK 97 straipsnio 6 dalis). A. M. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 97, 104 – 110). Kaltinamasis yra dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai, (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį vaiką (b. l. 93 – 94, 98, 99, 117). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (b. l. 113, 114). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 128 – 131, 142 – 144). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 22 – 23).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis A. M. yra pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o ankstesnis jo teistumas jau yra išnykęs. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. M. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo A. M. vykdomos darbinės veiklos, jai būdingo bei būtino asmens mobilumo, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį A. M. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo A. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. M. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 15 d. 1 val. 30 min. iki 2023 m. kovo 15 d. 14 val. 45 min. (b. l. 76 – 84, 145 – 150). Šis laikas įskaitomas į A. M. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 151 – 158). Ši kardomoji priemonė A. M. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. M. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 15 d. 1 val. 30 min. iki 2023 m. kovo 15 d. 14 val. 45 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam A. M. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam A. M. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.