- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1185-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00169-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,KARSEDA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1141-460/2015 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui S. Š. dėl priverstinio akcijų dalies pardavimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,KARSEDA“.
Ieškovas D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą S. Š. už teismo ekspertų nustatytą kainą nupirkti iš ieškovo 1 959 vnt. paprastųjų vardinių UAB „KARSEDA“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur (100 Lt) ir kurios sudaro 33,3 procentus balsų UAB „KARSEDA“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovas pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Taip pat ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos uždrausti atsakovui S. Š., kaip UAB „KARSEDA“ akcininkui ir direktoriui, vienasmeniškai be raštiško ieškovo sutikimo: nutraukti ir (arba) pakeisti UAB „KARSEDA“ vardu sudarytus sandorius, sutartis, susitarimus; sudaryti UAB „KARSEDA“ vardu bet kokius sandorius, kurių vertė viršytų 1 000 Eur, bet kuriuo būdu disponuoti UAB „KARSEDA“ priklausančiu arba jai perduotu bet kokiu ilgalaikiu (materialiuoju, nematerialiuoju, finansiniu) turtu, nepriklausomai nuo šio turto balansinės vertės, taip pat trumpalaikiu turtu, jeigu tokio turto vertė viršija 300 Eur, įgalioti kitus asmenis atlikti šiuos anksčiau išvardintus veiksmus, o jeigu tokie įgaliojimai jau buvo išduoti, uždrausti tai atlikti įgaliotiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo D. N. prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo (929 Eur) pateikiant ieškinį tenkino, o prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo uždrausti praktiškai visus įmonės sandorius, tai reiškia, kad ieškovas siekia visiškai apriboti įmonės ūkinę komercinę veiklą, kas yra priešinga įmonės tikslams. Teismas nustatė, kad įmonės pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba automobilių degalais, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba, automobilių remonto ir plovimo paslaugos. Teismo teigimu, bet koks įsikišimas į įmonės valdymą, veiklos apribojimas, neadekvačiai paveiks įmonės interesus (CPK 185 straipsnis), ieškovo prašymas neatitinka ekonomiškumo principo, tokio prašymo tenkinimas nepagrįstai suteiktų ypatingą pranašumą ieškovui, o įmonės veikla būtų neproporcingai apribota, todėl ieškovo prašymo netenkino (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas (ieškovas) D. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog bet koks kišimasis į įmonės valdymą, veiklos apribojimas neadekvačiai paveiks įmonės interesus. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neapribos įmonės veiklos, kadangi tik tokie sandoriai, kurie mažins bendrovės turtą, turės būti sudaromi apie tai žinant ieškovui ir jam sutinkant. Tokia procesinė priemonė būtina pagal pareikšto ieškinio specifiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesas gali užsitęsti, ekspertai UAB „KARSEDA“ akcijų kainą galės nustatyti tik po to, kai teismas išnagrinės šį ieškinį, todėl iki tol atsakovas gali būti suinteresuotas mažinti bendrovės turtą, taip siekdamas sumažinti ir bendrovės akcijų rinkos vertę. Atsakovas sprendimus gali priimti vienasmeniškai, o tokia situacija suponuotų tai, kad patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovą nupirkti ieškovui priklausančias akcijas už jų realią vertę, bus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, nes akcijų vertė gali tapti tokia, kad jų pardavimas bus netikslingas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą už teismo ekspertų nustatytą kainą nupirkti iš ieškovo paprastąsias vardines UAB „KARSEDA“ akcijas, kurios sudaro 33,3 procentus balsų UAB „KARSEDA“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovas nurodo, kad nors jam priklauso 33,3 procentai bendrovės akcijų, tačiau visi sprendimai akcininkų susirinkimuose yra priimami vienasmeniškai atsakovo S. Š., kuriam priklauso visos likusios bendrovės akcijos, todėl ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip akcininko teisių. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios, ieškovo teigimu, būtinos, nes užsitęsus bylos nagrinėjimo procesui, atsakovas gali sumažinti bendrovės turtą, taip sumažindamas ir bendrovės akcijų rinkos vertę.
Šiuo atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti realią grėsmę, kad atsakovas gali imtis veiksmų, mažinančių bendrovės akcijų vertę, siekdamas ieškinio tenkinimo atveju sumokėti ieškovui kuo mažesnę perleidžiamų akcijų kainą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, būtina konstatuoti realią grėsmę, kad atsakovas savo veiksmais gali sumažinti UAB „KARSEDA“ akcijų vertę, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas gali atlikti bendrovės tikslams prieštaraujančius veiksmus, mažinančius akcijų vertę, laikytini deklaratyviais ir neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų reikalavimų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą, atitinkamai teismo sprendimas imtis šių priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama uždrausti be ieškovo raštiško sutikimo sudaryti bet kokius įmonės sandorius, kas labai apsunkintų bendrovės įprastinę ūkinę komercinę veiklą. Pagal savo pobūdį – tai griežtos ir smarkiai varžančios priemonės, galinčios sukelti pavojų bendrovės veiklai. Ieškovo išsakyti subjektyvūs teiginiai dėl atsakovo veiksmų galimo neteisėtumo ir (ar) nesąžiningumo savaime negali būti teisėtu pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, vien tik ieškinio pareiškimo faktas nesuteikia ieškovui pranašumo ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas sąmoningai atliktų veiksmus, kurie lemtų bendrovės akcijų vertės mažėjimą. Nesant tokių duomenų, nelogiška būtų daryti išvadą, kad atsakovas siekia sumažinti akcijų vertę bendrovės, kurios vieninteliu akcininku jis taptų ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o deklaratyvūs teiginiai dėl tokios grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pripažinus, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą.
Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.