Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-463/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
1-119-463/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Civilinis ieškovas
V. F.
Kaltinamasis
L. R.
Advokatai
Romas Sadauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-463/2012Teisminio proceso Nr.1-87-1-00432-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 6 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,gynėjui advokatui Romui Sadauskui,nukentėjusiajam ir civilinis ieškovui V. F.,vertėjai Olgai Boguševičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2011-06-12 apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įbėgo į V. F. priklausantį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur parvertė V. F. ant žemės ir spyrė jam kojomis ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas V. F. nosies kaulų bei X šonkaulio lūžius bei išmušė du dantis, t.y., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis L. R. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-06-12 jam lankantis pas buvusią sugyventinę ant takelio susitiko buvusį kaimyną, nukentėjusįjį V. F.. Nukentėjusysis pašaukė jį, todėl jis priėjo prie V. F. ir paklausė, ko jis nori. Tačiau V. F. nieko neatsakė ir su kažkokiu rankose turėtu daiktu smogė kaltinamajam į koją žemiau kelio. Koks tai buvo daiktas jis nematė. Atsitiesęs po gauto smūgio jis vieną kartą smogė kumščiu V. F. į petį ir nusisukęs nuėjo į šalį. Po smūgio V. F. atsitrenkė į tvorą, bet ant žemės nenukrito. Anksčiau jokių konfliktų su nukentėjusiuoju nėra turėjęs – yra anksčiau jam pasakęs tik kad nelįstų prie jo sugyventinės vaikų. Paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo blaivus, o nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš kur atsirado nukentėjusiojo sužalojimai paaiškinti negali, tačiau nurodė, kad Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad V. F. civilinis ieškinys per didelis. Paaiškino, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna 315 Lt dydžio socialinę pašalpą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-12 išėjęs parūkyti pamatė atbėgantį į jo namus kaltinamąjį L. R., kuris prieš tai su kaimynu ir savo sugyventine gėrė miške. Kaltinamasis pribėgęs jį pastūmė, o jam nukritus ant žemės pradėjo spardyti kojomis. L. R. kojomis jam smogė mažiausiai 10 smūgių, spardė ir į veidą, dėl ko lūžo nosis. Kaltinamasis sakė „kad tai už Alionką“. Nuo smūgių jis prarado sąmonę. Kaltinamasis sumušė jį namo kieme, prie durų slenksčio. Nurodė, kad jam buvo sulaužyti šonkauliai, pažeisti plaučiai, išmušti du dantys, sulaužyta nosis. Po įvykio ligoninėje gulėjo apie 3-4 dienas. Paaiškino, kad įvykio metu jis buvo išgėręs 100 gramų degtinės, o ar gėrė alaus neprisimena. Nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų pablogėjo jo sveikata, jis negalėjo miegoti, apie vieną mėnesį patyrė įvairių nepatogumų, juto skausmą. Išmuštų dantų iki šiol nesusitvarkė, nes neturi tam pinigų. Paaiškino, kad jis niekur oficialiai nedirba, gauna socialinę pašalpą. Nurodė, kad prašo savo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltinamojo 20000 Lt. Turtinės žalos atlyginti neprašo.

Liudytoja A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2008 m. su kaltinamuoju gyveno faktinėje santuokoje, santykiai su juo dabar geri. Nukentėjusysis yra jos kaimynas, santykiai su juo normalūs. Nurodė, kad prieš porą dienų iki įvykio pas ją buvo atvažiavęs kaltinamasis L. R., kuris padėjo jai tvarkyti malkas. Įvykio dieną ji miegojo, todėl paties įvykio nematė. Po incidento prie jos namų buvo atėjęs kaltinamasis. L. R. koja buvo sumušta ties keliu, per kelnes matėsi, kad bėga kraujas. Kuri koja buvo sumušta neprisimena. Kaltinamasis sakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju prie namo ant keliuko. L. R. sakė, kad jam einant takeliu V. F. paklausė kodėl jis vaikšto jo žeme ir sudavė jam į koją, dėl ko jis smogė jam atgal. Jai pasiūlius iškviesti greitąją medicininę pagalbą, jis pasakė kad medicininė pagalba jam nereikalinga ir išėjo. Ar įvykio dieną kaltinamasis buvo blaivus nežino – tačiau jai kalbantis su juo, jis atrodė blaivus. Paaiškino, kad V. F. dažnai reiškia pretenzijas kad jos vaikai vaikšto jo taku, nors ten esanti žemė yra valstybinė ir nukentėjusiajam nepriklauso. Nurodė, kad kokie sužalojimai buvo padaryti V. F. ji nežino, tačiau po 2 dienų nuo įvykio ji matė jį važiuojantį dviračiu.

Liudytoja D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su juo normalūs. Nukentėjusįjį pažįsta, pas jį nuomoja kambarį, santykiai geri. Nurodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau žino, kad viskas vyko vasarą, buvo sekmadienis, rusų šventė. Nurodė, kad pas ją ir V. F. buvo atėjęs kaimynas, su kuriuo jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Kaimynui išėjus ji buvo kieme, o V. F. stovėjo prie namo durų ir rūkė. Staiga atbėgęs akivaizdžiai neblaivus L. R. čiupo V. F. už krūtinės, parvertė ant žemės ir ėmė spardyti jį kojomis. Nukritęs ant šono ant žemės nukentėjusysis rankomis dengėsi veidą. V. F. buvo išmušti dantys, sulaužyta nosis, sulaužyti šonkauliai. Nustojęs mušti nukentėjusįjį kaltinamasis pabėgo namo. Pamačiusi mušamą nukentėjusįjį ji labai išsigando, todėl nešaukė. Už ką kaltinamasis mušė nukentėjusįjį nežino - iki tol jie abu kartu rūkė, kartu pjovė žolę. Nukentėjusiojo veidas buvo sutinęs ir kruvinas, krauju buvo išteptos jo kelnės, suplėšyti marškiniai. Greitosios pagalbos iškart po sumušimo nekvietė, tačiau nepraeinant skausmams kitą dieną V. F. kreipėsi į medikus. Nukentėjusysis ligoninėje išbuvo apie 4-5 dienas. Ar V. F. pykosi su kaimynais nežino.

Liudytoja T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Su kaltinamuoju santykiai normalūs, o su nukentėjusiuoju – blogi. Nurodė, kad įvykio dieną išėjusi į lauką pamatė V. F.. Nenorėdama su juo kalbėtis ji pasislėpė už eglės, kad jis jos nematytų. Tuo metu iš miesto pusės atėjo kaltinamasis. V. F. sutikęs kaltinamąjį smogė jam į petį. Kad kaltinamasis muštų nukentėjusįjį ji nematė, stovėjo nuo jų 20 metrų atstumu. Tuomet ji grįžo į namus. Kai po 15 minučių kaltinamasis užsuko pas ją į namus, jo kelnės buvo kruvinos. Jai paklausus kas nutiko, jis atsakė, kad V. F. jam sudavė kažkokiu metaliniu daiktu. Kaltinamasis tuo metu buvo blaivus. Paaiškino, kad kaltinamasis yra ramus, nekonfliktiškas žmogus. Tuo tarpu nukentėjusysis piktnaudžiauja alkoholiu, jo namuose renkasi draugai, su kuriais kartu jis vartoja alkoholį. Nukentėjusysis taip pat vartoja smurtą savo sugyventinės atžvilgiu. Kiek jai žinoma, praėjus trims dienoms po įvykio V. F. dviračiu buvo atvažiavęs į „prekybos tašką“ nusipirkti. Taip pat nurodė, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl ji prisimena ne viską.

Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju santykiai normalūs. Nurodė, kad pats įvykio nematė. Ryte buvo trumpam užėjęs pas V. F. į namus. Tuo metu namuose buvo tik nukentėjusysis su drauge D., kurios pavardės jis nežino. Jam būnant pas jį svečiuose jokių muštynių nebuvo. Kas galėjo jį sumušti nežino. Ar nukentėjusiojo namuose piktnaudžiaujama alkoholiu nežino.

Liudytojas P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su juo geri. Nukentėjusysis yra kaimynas, santykiai su juo normalūs. 2011-06-12 susitikęs L. R. iš jo sužinojo, kad einant pro nukentėjusiojo namus V. F. jį užpuolė ir sudavė kažkuo į koją. L. R. tą dieną šlubavo, jam buvo sumušta koja. Nurodė, kad tiek kaltinamasis tiek nukentėjusysis vartoja alkoholinius gėrimus. V. F. dažnai būna agresyvus, tuo tarpu kad kaltinamasis būtų konfliktiškas pasakyti negali. Ar įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus nepastebėjo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2935/11 (01) matyti, kad V. F. padaryti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų bei dešiniojo X šonkaulio lūžiai. Sužalojimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-12), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18-19).

Iš 2011-10-18 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. F. parodė vietą prie savo namo, kur jį sumušė L. R. (b.l. 61-63).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

Kaltinamasis L. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, tačiau jis neneigė, jog naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis vieną kartą smogė kumščiu V. F. į petį, po ko nukentėjusysis atsitrenkė į tvorą, bet ant žemės nenukrito bei kad kaltinamasis po nukentėjusiajam suduoto smūgio nusisukęs nuėjo į šalį, teismas vertina kritiškai, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys duomenys, nukentėjusiojo V. F. ir liudytojos D. L. teisme duoti parodymai. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja nurodė, kad kaltinamasis pribėgęs prie nukentėjusiojo parvertė jį ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Abejoti šiais V. F. ir liudytojos D. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, atitinkantys nukentėjusiojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, byloje esančioje specialisto išvadoje (b.l. 18-19) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. F. kūno sužalojimai – nosies kaulų bei dešiniojo X šonkaulio lūžiai – padaryti dviem trauminiais poveikiais. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis (vieną kartą smogiant kumščiu į petį ir po smūgio nukentėjusiajam atsitrenkiant į tvorą) jie negalėjo būti padaryti.

Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo paaiškinimus, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris sutikęs jį ant takelio nežinomu daiktu sudavė kaltinamajam smūgį į koją. Šie kaltinamojo parodymai paneigiami nukentėjusiojo V. F. ir liudytojos D. L. teisme duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis nesugebėjo įvardinti, kokiu daiktu jam buvo suduotas smūgis bei į kurią koją buvo smogta. Teismas kritiškai vertina ir liudytojos T. K. duotus parodymus, kadangi jie buvo nenuoseklūs, prieštaringi. T. K. nurodė, kad matė, kaip nukentėjusysis V. F. smogė kaltinamajam į petį, nors pats kaltinamasis tvirtina, jog jam buvo smogta į koją. Liudytoja T. K. taip pat nurodė, kad stovėjo 20 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir kad kaltinamasis muštų V. F. nematė bei paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių nebeprisimena. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja T. K. nurodė, jog ji su nukentėjusiuoju nesutaria, jų tarpusavio santykiai yra blogi. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad liudytoja duodama parodymus galėjo būti šališka. Vertindamas liudytojų A. U. ir P. M. teisme duotus parodymus, teismas pažymi, kad jie tiesiogiai nematė, kaip buvo padaryta nusikalstama veika ir apie įvykį sužinojo tik iš paties kaltinamojo, todėl įvertinus jų nurodytų asmeninių santykių su kaltinamuoju pobūdį, liudytojų A. U. ir P. M. teisme duoti parodymai taip pat vertintini kritiškai. Byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną kaltinamajam buvo sužalota koja nėra.

Kaltinamojo nurodytą aplinkybę jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo blaivus paneigia nukentėjusiojo V. F. ir liudytojos D. L. teisme duoti parodymai. Tuo tarpu liudytojai A. U. ir P. M. vienareikšmiškai patvirtinti kaltinamojo blaivumą negalėjo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina, kad kaltinamasis L. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2011-06-12 apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įbėgo į V. F. priklausantį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur parvertė V. F. ant žemės ir spyrė jam kojomis ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas V. F. nosies kaulų bei X šonkaulio lūžius bei išmušė du dantis, t.y., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis L. R., įbėgęs į V. F. priklausantį kiemą, sudavė nukentėjusiajam V. F. vieną kartą kumščiu į krūtinę ir po šio smūgio V. F. nukritus ant žemės kaltinamasis toliau spardė jį kojomis. Tačiau kaip matyti iš teisme pateiktų nukentėjusiojo paaiškinimų, kaltinamasis pribėgęs jį pastūmė, o jam pargriuvus ant žemės spardė kojomis. Liudytoja D. L., mačiusi incidentą, teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad kaltinamasis pribėgęs parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir tik tada sudavė jam smūgius kojomis. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinime nurodyta aplinkybė dėl kaltinamojo L. R. kumščiu į krūtinę suduoto smūgio nukentėjusiajam V. F. yra tikslintina.

Kaltinamojo L. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jis sužalojo kitą žmogų padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo L. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamajam L. R. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). L. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. L. R. yra neteistas (b.l. 44), administracine tvarka nebaustas (b.l. 48). Kaltinamasis stebimų pacientų grupei nepriklauso, tačiau jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 50, 51). Kaltinamasis niekur nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 96 str. bus pasiekti kaltinamajam L. R. nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Bausmės dydis skirtinas švelnesnis negu įstatymo numatytas vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam L. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 44, 45).

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 3 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. taip pat numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti (b.l. 9). V. F. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų pablogėjo jo sveikata, jis negalėjo miegoti, apie vieną mėnesį patyrė įvairių nepatogumų, juto skausmą.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusysis buvo netikėtai užpultas ir sumuštas prie savo namų) bei tai, kad nukentėjusiajam V. F. padaryti sužalojimai (nosies kaulų bei dešiniojo X šonkaulio lūžiai, išmušti du dantys) laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis L. R., niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna 315 Lt dydžio socialinę pašalpą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais teismas V. F. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo L. R. 2000 Lt (du tūkstančius litų) V. F. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į padarytų nukentėjusiajam sužalojimų laipsnį, jo laikino nedarbingumo laikotarpį, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo, o prašoma priteisti 20000 Lt suma iš kaltinamojo L. R. yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas

Valstybinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė 807,58 Lt dydžio civilinį ieškinį išlaidoms už nukentėjusiojo gydymą padengti (b.l. 23-24). Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš teismui pateikto 2011-07-18 gydymo paslaugų išrašo matyti, kad gydant V. F. susidarė 807,58 Lt išlaidų, kurios Valstybinės ligonių kasos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. sužalojo V. F. bei įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį L. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią L. R. pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam L. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš L. R. 2000Lt (du tūkstančius litų) nukentėjusiajam V. F. (a.k.(duomenys neskelbtini)) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. R. 807,58 Lt (aštuoni šimtai septyni litai 58 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Malijauskienė