Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjams A. K., A. K. (A. K.), Č. R. (Č. R.), E. D. (E. D.), J. L., J. F., K. J.-L., L. J., L. N., M. T., M. P., R. S., pareiškėjos K. J.-L. atstovui (advokatui) M. N., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. L., K. J.-L., J. F., L. N., D. G., R. B., A. D., E. D., A. F., Ž. I., L. J., J. J., R. M., L. Š., G. Š., R. L., M. P., G. G., S. G., V. M., I. M., A. Š., E. Š., D. L., J. L., J. M., V. M., E. M., J. A., K. P., A. P., S. S., R. S., I. K., A. M., B. U., V. U., T. Ž., J. Ž., J. S., A. S., V. P., V. G., K. L., G. K., I. C., R. J., V. T., J. Z., M. S., G. S., E. H., K. U., R. S., K. S., G. Č., A. Z., T. Z., E. J., H. G., B. Š., I. L., A. J., S. J., L. P., A. K., A. K., P. N., N. V., D. B., T. S., O. L., I. V., R. V., A. Ž., G. Š., M. Š., K. M., H. P., L. P., J. T., T. T., Č. R., A. V., B. R., N. V., A. K., T. P., K. K., R. J., V. B., B. B., M. V., A. S., A. T., I. M., J. M., I. L., A. M., R. M., J. R., R. M., F. K., L. L., G. K., E. L., R. J., J. J., S. D., E. D., I. Č., O. K., A. B., R. K., J. B., G. R., J. K., M. T., R. S., J. S., M. A., V. G., A. K., D. N., H. N., M. K., V. K., N. V., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J., R. N., V. M., Č. M., Č. S., V. V., V. V., A. N., L. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, Vilniaus darželiui-mokyklai „Šaltinėlis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjai A. L., K. J.-L., J. F., L. N. ir kt. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (Al-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas) dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. kovo 23 d. sprendimas) dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos (toliau – ir Gimnazija); 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas numatytas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, (toliau – ir Taisyklės) 35.4 punkte ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtintų Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte; 4) priteisti pareiškėjams visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškina, jog skundžiamu 2016 m. kovo 23 d. sprendimu atsakovo patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrajame plane numatyta Gimnazijos struktūrą pertvarkyti sekančiai: 1) svarstyti klausimą dėl nuotolinio mokymo klasių steigimo; 2) pertvarkyti (struktūrą) į keturmetę gimnaziją iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nekomplektuojant: 5-ųjų klasių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; 5-ųjų ir 6-ųjų klasių nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; 5–7-ųjų klasių nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.; 5–8-ųjų klasių nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau. Skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu atsakovas patvirtino Gimnazijos klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkius klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams, nustatė, kad „Nekomplektuojamos 5-osios klasės“. Pareiškėjai, Gimnazijos bendruomenės vardu ir Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ bendruomenės vardu, kreipėsi į Tarybą ir Administraciją siūlydami Gimnaziją pertvarkyti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją, leisti steigti nuotolinio mokymosi klases lenkų mokomąja kalba, tačiau pareiškėjų pasiūlymai svarstyti savivaldybėje nebuvo. Bendrojo plano projektas nebuvo patobulintas atsižvelgiant į pareiškėjų pastabas ir pasiūlymus. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas neatsižvelgdamas ir nesvarstydamas mokyklos bendruomenės pasiūlymų, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjų nuomone, Bendrojo plano nuostatos tiesiogiai sukuria pasekmes pareiškėjams – vėlesniuose plano įgyvendinimo stadijose savivaldybė yra saistoma Bendrajame plane savo prisiimtų įsipareigojimų ir jį įgyvendina, o mokyklos bendruomenei teisės aktai nebenumato galimybių priimti sprendimų, į kuriuos savivaldybė privalėtų atsižvelgti, derinti su bendruomene, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Be to, atsakovas realizavo neteisėtai priimtą Bendrąjį planą ir nusprendė nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje. Bendruomenės dalyvavimas Bendrojo plano rengime – vienintelė reali mokyklos savivaldos teisės įgyvendinimo galimybė. Vėlesnėse stadijose savivaldybė tik informuoja apie priimtus sprendimus (Taisyklių 38 punktas).

Pareiškėjų nuomone, skundžiamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas dalyje dėl Gimnazijos prieštarauja Taisyklių 26.5 punktui, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019, (toliau – ir Kriterijai) 3 punktui bei 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. 1-140 1.8 punktu patvirtintų Gimnazijos nuostatų 16 ir 17 punktams, kuriais remiantis matyti, kad atsakovas nusprendęs nekomplektuoti 5-ųjų klasių, nors mokykla vykdo pagrindinio ugdymo programų pirmąją dalį, privalėjo numatyti nuotolinio mokymo organizavimo klases. Be to, pareiškėjų teigimu, atsakovas nepateikia jokio faktinio pagrindimo, kodėl buvo poreikis faktiškai naikinti Gimnaziją – nepateikta jokių duomenų nei apie mokinių trūkumą, nei apie mokymo proceso trūkumus, nei apie finansinių išteklių perskirstymą ar kitas objektyvias aplinkybes. Nepateiktas paaiškinimas ir pagrindimas, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintos 2014–2015 metų Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano nuostatos Ggimnaziją pertvarkyti į keturmetę Gimnaziją ir progimnaziją, ir kokios aplinkybės pasikeitė nuo 2014 metų. Kaip ne kartą atsakovui nurodė ir Gimnazijos bendruomenė, įsteigus Adomo Mickevičiaus progimnaziją, būtų užtikrintas organizavimo ugdymo šiame mikrorajone stabilumas, taip pat tai užtikrintų saugų vaikų susisiekimą su mokykla, užtikrintų mokytojų įdarbinimo stabilumą. Atsakovas nemotyvavo, kodėl nevykdomas Gimnazijos nuostatuose įtvirtintas nuotolinio mokymo organizavimo būda, nors Gimnazija turi visas galimybes tai vykdyti – mokykla tam paruošta, sudaryta nuotolinio ugdymo organizavimo būdo sistema, sukurta reikalinga infrastruktūra. Į Gimnaziją nuolat kreipiasi nauji potencialūs mokiniai, ir yra poreikis vykdyti šalyje reguliarų nuotolinį mokymą tautinių mažumų atstovams. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai. Pažymi, kad pats atsakovas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane“ nustatė, kad Gimnazija reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją, tačiau šio sprendimo taip ir neįvykdė. Dalis pareiškėjų yra vaikai (kuriuos tėvai atstovauja kaip įstatyminiai atstovai), kurie yra 4 klasių mokiniai Vilniaus darželyje-mokykloje „Šaltinėlis“. Ši ugdymo įstaiga teikia ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą lenkų ir rusų kalbomis ir pradinį ugdymą vaikams lenkų kalba. Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ nuo 2008 m. gruodžio 19 d. yra sudaręs ir vykdo Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-60 su Gimnazija dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, mokyklų nuotolinio bendradarbiavimo ir geros patirties sklaidos, informacijos dėl šalių ugdymo įstaigų viešinimo, vienodų ugdymo galimybių moksleiviams sudarymo. Pagal bendradarbiavimo sutartį, susitarta užtikrinti moksleiviams, baigusiems Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ galimybę mokytis Gimnazijoje, vykdoma bendra valdymo ir ugdymo veikla, organizuojami renginiai ir nuolatos vyksta glaudus bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti vientisą mokymosi procesą. Būtent todėl, kad Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ yra sudaręs tokį susitarimą su Gimnazija, pareiškėjai yra pasirinkę Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“. Pareiškėjai yra suinteresuoti leisti vaikus į Gimnaziją dėl jos ugdymo veiklos ir, tame tarpe, didelė dalis tėvų dėl vietos, kurioje Gimnazija vykdo veiklą, be to, Gimnazijoje mokosi ir vyresni pareiškėjų vaikai, yra susiklostę ilgalaikiai ryšiai su Gimnazija. Pareiškėjai jau iki skundžiamo sprendimo priėmimo pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą – leido vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, pateikė prašymą Gimnazijai dėl jų vaikų priėmimo į būtent šią mokyklą, mokiniai susipažinę su Gimnazija, nes mokyklos glaudžiai bendradarbiauja. Pareiškėjų nuomone, vaikai, keisdami mokyklą nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino.

Teismo posėdžio metu K. J.-L. nurodė, jog jos du vaikai mokosi darželyje-mokykloje „Šaltinėlis“, o vyresnioji jos dukra perėjo į Gimnaziją. Pareiškėja turi lūkestį, kad jos jaunesnieji vaikai galės eiti į Gimnaziją, nes šios dvi mokyklos turi vienodas programas, mokymosi tęstinumą. Visos šventės ir kultūriniai renginiai vyksta kartu. Jos nuomone Bendrasis planas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes patvirtinant šį planą Savivaldybė nesilaikė jo priėmimui nustatytos tvarkos. Šis planas kvestionuoja pareiškėjų ir jų vaikų teises, nes nebuvo suteikta galimybė mokiniams Gimnazijoje mokytis nuotoliniu būdu. Pažymi, jog kitos mokyklos, kurios buvo reorganizuojamos, buvo reorganizuotos į ilgąsias gimnazijas, tačiau šiuo atveju Savivaldybė nusprendė, kad Gimnazija negali būti reorganizuota į ilgąją gimnaziją, tačiau tokį sprendimą pagrindžiančių argumentų nepateikė. Taip pat, Savivaldybė neatsižvelgė į mokinių srautus. Šis faktas yra svarbus dėl to, jog iš pašalinių mokyklų į Gimnaziją ateina tik pavieniai vaikai. Visas srautas yra iš darželio-mokyklos „Šaltinėlis“, todėl uždraudus šiems vaikams ateiti į Gimnaziją, ji gali būti uždaryta ir yra reali grėsmė, kad pareiškėjų vaikai neturės kur mokytis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. D. paaiškino, jog 5 jo vaikai mokosi Gimnazijoje, o jauniausiasis jo vaikas dar stos į Gimnaziją, todėl nori, jog visi jo vaikai mokytųsi vienoje mokykloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti iš esmės dėl dviejų priežasčių – Gimnazijoje yra pakankamai mokinių ir mokytojų, todėl uždaryti jos nėra pagrindo, o be to, visi vaikai išreiškė norą eiti į Gimnaziją kartu su savo bendraklasiais. Mano, jog skundžiami sprendimai yra planas sužlugdyti mokyklą.

Atsakovė taip pat pažymi, kad 1,3 km atstumu, veikia kita mokykla, ugdymą, kaip ir Gimnazija, organizuojanti lenkų kalba – Vilniaus Simono Konarskio mokykla, kuri yra pertvarkyta į pagrindinę mokyklą (1–10 klasės). Atitinkamai miesto dalyje, į kurią patenka ir Gimnazija, nebeliko poreikio turėti progimnaziją, ugdančią 5–8 klases, nes Vilniaus Simono Konarskio mokykloje, kurioje nebekomplektuojamos 11–12 klasės, susidarė galimybės tas 5–8 klases priimti, o 11-12 klasių mokiniai yra nukreipiami į Gimnaziją. Pažymi, kad netoli (apie 1,4 km atstumu) Gimnazijos yra ir Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla taip pat vykdanti ugdymą lenkų kalba. Akivaizdu, kad aptariamoje miesto dalyje mokyklų, vykdančių pagrindinį ugdymą, yra pakankamai, todėl Gimnazijoje nusprendus nebekomplektuoti 5-ųjų klasių, jokie nei tėvų, nei vaikų interesai pažeisti nebuvo. Be to, Gimnazijos bendruomenei visą laiką buvo žinoma, kad joje reikia keisti klasių skaičių, kad jis atitiktų Gimnazijos tipo mokykloms keliamus reikalavimus.

Atsakovės teigimu, pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2016 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl Gimnazijos yra nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes jis nėra galutinis ir tiesioginių pasekmių pareiškėjams nesukelia – šiame sprendime numatomi tik mokyklos pertvarkymo variantai, o konkretūs sprendimai priimami vėliau. Šiuo atveju tokiu sprendimu laikytinas skundžiamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas. Pažymi, jog net ir konstatavus, jog šis sprendimas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą tokio akto apskundimui.

Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, jog ji Bendrąjį planą turėjo keisti pagal pareiškėjų teikiamus pasiūlymus. Nustačius, kad Gimnazija neatitinka gimnazijos tipo mokyklai keliamų reikalavimų, bendruomenių nutarimai, kuriais nepritariama mokyklos pertvarkymui į gimnaziją, yra neteisėti ir jais vadovautis atsakovė neturi teisinio pagrindo. Pažymi, kad ir pagal Gimnazijos nuostatus, gimnazijos tarybos nutarimai laikytini teisėtais tik jei jie neprieštarauja teisės aktams (Nuostatų 46 p.). Vadovaujantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 35.4 papunkčiu, mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis tik tokiais mokyklų bendruomenių nutarimais, kurie neprieštarauja Taisyklėms. Tuo tarpu pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis yra kuriamas mokyklų tinklas yra būtent Taisyklės, o ne bendruomenių nutarimai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad skundžiamais sprendimais minėtų nuostatų reikalavimai buvo paneigti. Be to, į darbo grupę, skirtą Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano 2016–2020 m. parengimui, buvo įtraukta Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė, kuri pastabų dėl sprendimų Gimnazijos atžvilgiu neturėjo. Be kita ko, pažymi, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus bendruomenė siūlė Bendrajame plane numatyti, kad Gimnazija ugdo 5–8 ir I–IV klases su nuotolinio ugdymo klasėmis, arba kitas variantas, numatyti, kad Gimnazija reorganizuojama į gimnaziją ir progimnaziją su 5–8 klasėmis. Šie bendruomenės siūlymai prieštarauja Taisyklėms, todėl negalėjo būti įgyvendinami. Atsakovė pažymi, kad gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos paprastai ugdo tik I-IV klases ir tik išimtinais atvejais, įgyvendinusi Taisyklių 23.5.3- 23.5.3.5 punktuose nustatytas sąlygas, mokykla gali vykdyti ugdymą dar ir 5–8 klasėms, tačiau šiuo atveju Gimnazija jų neatitinka, to neginčija ir pareiškėjai. Antrasis pareiškėjų siūlomas atvejis taip pat prieštarauja Taisyklėms. Jau minėta, kad gimnazijų, neatitinkančių gimnazijos tipo mokykloms keliamų reikalavimų, reorganizacija turėjo būti atlikta dar iki 2015 m. rugpjūčio 31d. Akivaizdu, kad pareiškėjų siūlymas mokyklą reorganizuoti yra pateiktas neatsižvelgiant į šį terminą. Pažymi ir tai, kad Gimnazijoje suformuojamos vos po dvi 5–8 klasės, todėl progimnazija, surenkanti tokį mažą klasių skaičių, ilgai negyvuotų ir galiausiai vis tiek ją tektų jungti su kita mokykla arba tiesiog uždaryti. Atsižvelgiant visas į šias aplinkybes, vertintina, kad bendruomenės siūlymai nėra motyvuoti ir protingi, jie prieštarauja Taisyklėms ir nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė pagal šiuos siūlymus turėjo keisti Bendrąjį planą.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjais, jog 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokį savo nesutikimą atsakovė grindžia tuo, kad Nuostatų 17 punktas, numatantis, jog mokykla vykdo pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą, buvo paliktas dėl tos priežasties, kad mokykloje, nors ir nutraukus priėmimą į 5-ąsias klases, ir toliau (kol kas) turėtų būti vykdomas ugdymas 6–8 klasių mokiniams. Nuostatuose nenumačius aptariamos sąlygos, akivaizdu, kad mokykla negalėtų ugdyti 6–8 klasių. Kol mokykla nėra pilnai pertvarkyta į gimnazijos tipo mokyklą, tol mokyklos nuostatose turėtų išlikti sąlygos dėl pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programos vykdymo. Nors pareiškėjų nuomone, skundžiame sprendime turėjo būti numatyta nuotolinio mokymo klasės, tačiau iš Nuostatų 16 punkto matyti, kad vien nuotolinio ugdymo mokymo numatymas mokyklos nuostatuose savaime nėra pagrindas tokioje mokykloje kurti nuotolinio mokymo klases – turi būti įgyvendinamos ir kitos sąlygos, tame tarpe mokykla turi atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus, reikia ir mokyklos savininko pritarimo bei suderinimo su švietimo ir mokslo ministru. Nagrinėjamu atveju, galutinis sprendimas dėl Gimnazijos nuotolinio mokymo dar nėra priimtas. Patys pareiškėjai pateikė Gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. raštą Nr. SD-47, kuriame pripažįstama, kad „kol kas gimnazija neturi raštiško Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimo minėtam [nuotoliniam ugdymui] vykdyti, todėl tokio mokymo vykdyti negali /.../“. Jeigu būtų nustatyta, kad Gimnazija atitinka visus reikalingus kriterijus, taip pat suderinus su švietimo ir mokslo ministru, skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas, kaip tai numato Kriterijų sąrašo 3 punktas, iki rugsėjo 1 d. dar galės būti atitinkamai patikslintas.

Atsakovės vertinimu, skundžiamų sprendimų nemotyvuotumas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu teisės aktą pripažinti negaliojančiu. Kita vertus, skundžiami sprendimai vis dėlto yra pakankamai motyvuoti ir atitinka VAI 8 straipsnio reikalavimus. Tiek skundžiamame 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, tiek ir 2016 m. kovo 23 d. sprendime nurodytas jų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, faktinė situacija išanalizuota pakankamai išsamiai ir tinkamai, jokių netikslumų skundžiamame Bendrajame plane pareiškėjai taip pat nenurodo. Pareiškėjai iš esmės priekaištauja, kad neva nebuvo įgyvendintos 2014–2015 metų Bendrojo plano nuostatos Gimnaziją pertvarkyti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją, tačiau pastarąją aplinkybę jau vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3397-208/2016.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas V. N. nurodė, jog planų uždaryti Gimnaziją nėra, o kad Gimnazija privalo būti išgryninta numato teisės aktai ir Savivaldybė jų negali nesilaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, o likusioje dalyje skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo ir 2016 m. kovo 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamais sprendimais buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą ir Gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių.

Atsakovė teigia, jog pareiškėjai šiuo atveju neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šiuo atveju pareiškėjai yra įsitikinę, jog jų kaip Gimnazijos bendruomenės interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti įrodymai (prašymai), kad dalis pareiškėjų buvo pateikę prašymus mokytis Gimnazijos 5-oje klasėje, darytina vienareikšmiška išvada, jog šie asmenys yra suinteresuoti. Tuo tarpu kiti pareiškėjai tiesioginio suinteresuotumo neturi, tačiau pažymėtina, jog jie galimai planavo savo vaikus leisti į Gimnazijos 5-ąsias klases, o žinodami, kad yra priimti ir galioja skundžiami sprendimai, prašymų teikti jie nematė prasmės. Atsakant į tai, jog dalies pareiškėjų vaikai yra jaunesni arba vyresni nei 5-tų klasių moksleiviai, todėl šie pareiškėjai suinteresuotumo neturi, teismas pažymi, jog pareiškėjai skundą teikė kaip Gimnazijos bendruomenė.

Pareiškėjai skundžia 2016 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Bendrasis planas, dalį dėl Gimnazijos. Atsakovė nurodo, jog šis dokumentas yra tarpinis ir pareiškėjams jokių pasekmių nesukelia. Pasisakydamas dėl šio argumento teismas pažymi, jog sprendimas yra priimtas remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, kuri nustato, jog mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais.

Taisyklių 34 punktas numato, jog Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.

Pagal Taisyklių 35 punktą inicijavimo stadijoje rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (35.1 papunktis). Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas (35.2 papunktis).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu 2016 m. kovo 23 d. sprendimu, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2016–2020 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane, yra tik numatyta pertvarkyti Gimnaziją vienu iš dviejų būdų, nurodoma, jog yra tęsiami Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2014–2015 metų bendrajame plane numatyti gimnazijos (struktūros) pertvarkos pokyčiai. Taigi, 2016 m. kovo 23 d. sprendimu yra tik siūlomi būdai, kuriais galima būtų pertvarkyti Gimnaziją, t. y. sprendimas vertintinas kaip programinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje (Taisyklių 35 punktas). Taigi nurodytas sprendimas vertintinas kaip tarpinis aktas, priimtas nurodytos procedūros metu, nes konkretus būdas, kuriuo bus pertvarkoma Gimnazija nenustatytas (bus renkamasi vieną iš dviejų būdų). Konkretus būdas, kuriuo bus pertvarkoma Gimnazija pasirinktas skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, kuriame numatytas konkretus įpareigojimas gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių. Taigi būtent pastarasis sprendimas pareiškėjams sukelia konkrečias teisines pasekmes. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015)

Atsižvelgiant į tai, jog šis sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjų skunde pateikti argumentai dėl 2016 m. kovo 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtini, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Vertindamas skundžiamą 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nekomplektuoti Gimnazijoje 5-ųjų klasių, teismas pažymi, jog Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis nustato, jog gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Šiuo atveju ginčo tarp pareiškėjų ir atsakovės nėra, jog Gimnazija neatitinka Švietimo įstatymo gimnazijai keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog vadovaujantis Taisyklių 26.9.1 punktu vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija, jeigu miesto savivaldybės, savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Atsižvelgiant į šias nuostatas matyti, jog yra nustatytas imperatyvas, kad mokykla gali tapti gimnazija tik tuo atveju, jei ji vykdo pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas. Šiuo atveju Gimnazija vykdo ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, todėl tik nutraukus priėmimą į 5-ąsias klases Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija atitiktų Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Jokios išimtys tokiam reikalavimui nėra nustatytos, jų skunde nenurodė ir pareiškėjai, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu pagrįstai nuspręsta nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas prieštarauja Taisyklių 26.5 punktui, Kriterijų 3 punktui bei Gimnazijos nuostatų 16 ir 17 punktams, tačiau su tokiais pareiškėjų teiginiais teismas sutikti negali.

Sutiktina su pareiškėjais, jog Gimnazijos nuostatų 16 punkte numatyta, kad Gimnazijoje numatytas nuotolinio mokymo organizavimo būdas, tačiau Taisyklių 26.5 punktas nustato, jog mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, mokinius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas moko šiuo būdu, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus. Laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius mokykla nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu moko, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui raštu suderinus su švietimo ir mokslo ministru. Atsižvelgiant į šią nuostatą darytina išvada, kad Gimnazijai savo nuostatuose numačius nuotolinio mokymo organizavimo būdą, teisė mokyti nuotoliniu būdu galėtų būti suteikta tik tuo atveju, jei ji atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus, turi mokyklos savininko pritarimą ir toks mokymas yra suderintas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru. Šiuo atveju, iš teismui pateikto Gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. rašto Nr. SD-47 turinio matyti, jog raštiško ministerijos sutikimo mokykla nėra gavusi. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, mokymas nuotoliniu būdu šiuo metu negali būti vykdomas. Be to, pati atsakovė nurodė, jog suderinus su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru, skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas, kaip tai numato Kriterijų sąrašo 3 p., iki rugsėjo 1 d. dar galės būti atitinkamai patikslintas. Duomenų, jog toks leidimas iki rugsėjo 1 d. buvo gautas byloje nėra, todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas šiuo aspektu taip pat teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjai skunde taip pat teigia, jog skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu toks pareiškėjų teiginys yra visiškai nepagrįstas.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

LVAT aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556?336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015). Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1302/2013).

Iš minėto sprendimo turinio aiškiai matyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas – VSĮ 6 straipsnio 5 ir 6 punktais, Taisyklėmis bei Kriterijų sąrašu. Sprendimo 1 priede aiškiai nurodoma taikoma poveikio priemonė – Gimnazijoje nebus komplektuojamos 5-osios klasės. Skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas taip pat yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes jo priėmimo faktinis pagrindas yra nurodytas aiškinamajame rašte. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog nustatant klasių komplektų skaičių atsižvelgta į: mokyklų projektinį pajėgumą ir jų geografinę padėtį; mokyklų skaičių ir jų įgyvendinamas programas konkrečioje seniūnijoje; šiandienos mokyklų apkrovą mokyklų pateiktą informaciją apie preliminarų mokinių ir klasių komplektų skaičių bei nurodoma kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatomas klasių komplektų skaičius. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad skundžiamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad nusprendus nekomplektuoti 5-ųjų klasių buvo pažeistos jų teisės ir teisėti lūkesčiai pažymėtina, jog pareiškėjai dėl šios aplinkybės pateikia iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3397-208/2016, kurioje buvo skundžiamas sprendimas Gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių 2015–2016 mokslo metams. Teismas minėtoje byloje pažymėjo, jog priėmus sprendimą nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje, Vilniaus mieste išlieka pakankamai galimybių moksleiviams mokytis tautinės mažumos gimtąja (lenkų) kalba. Be to, tautinių mažumų atstovams (tame tarpe ir moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lenkų kalba) nėra nustatyta jokių apribojimų mokytis kitose mokyklose valstybine (lietuvių) kalba. Atsiliepime į pareiškėjų skundą Taryba taip pat nurodo, jog šalia Gimnazijos yra Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, kurioje 5-osios klasės yra komplektuojamos. Be kita ko pažymėtina, jog Švietimo įstatymo 46 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtintos teisės mokiniui pasirinkti konkrečią mokyklą, tačiau iš jame įtvirtintų mokinio teisių nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas; pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją; gauti geros kokybės švietimą, galima daryti išvadą, kad teisė pasirinkti mokyklą mokiniui suteikta, tačiau pasirinkimo teisė nėra besąlygininė – konkrečios mokyklos programa, mokymosi forma, švietimo kokybe turi atitikti vaiko gebėjimus ir poreikius. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat nėra nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką vaiko ir tėvų teisę į norimą mokyklą. Čia įtvirtinta vaiko teisė į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis, o tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisė parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad tik nustatytų sąlygų visetas apsprendžia galimybę pasirinkti konkrečią mokyklą. Vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei nuosekliai formuojama LVAT praktika, teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, nekomplektuojamos tam tikros klasės, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1818/2009, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-1482/2007), visuomenės interesas turėti optimalų tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje (LVAT 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-1818/2009). Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (Al-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis reikalavimas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus reikalavimą panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą dėl Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ nutraukus, atmetamas kaip išvestinis ir pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas numatytas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 35.4 punkte ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtintų Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo 11 punkte.

Atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), todėl jų prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų netenkintinas.

Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi šioje administracinėje byloje buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2016–2017 mokslo metams“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos galiojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog šiam sprendimui įsiteisėjus reikalavimo užtikrinimo priemonė yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 dalimi ir 127 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.)

nusprendžia:

administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalį dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjų A. L., K. J.-L., J. F., L. N., D. G., R. B., A. D., E. D., A. F., Ž. I., L. J., J. J., R. M., L. Š., G. Š., R. L., M. P., G. G., S. G., V. M., I. M., A. Š., E. Š., D. L., J. L., J. M., V. M., E. M., J. A., K. P., A. P., S. S., R. S., I. K., A. M., B. U., V. U., T. Ž., J. Ž., J. S., A. S., V. P., V. G., K. L., G. K., I. C., R. J., V. T., J. Z., M. S., G. S., E. H., K. U., R. S., K. S., G. Č., A. Z., T. Z., E. J., H. G., B. Š., I. L., A. J., S. J., L. P., A. K., A. K., P. N., N. V., D. B., T. S., O. L., I. V., R. V., A. Ž., G. Š., M. Š., K. M., H. P., L. P., J. T., T. T., Č. R., A. V., B. R., N. V., A. K., T. P., K. K., R. J., V. B., B. B., M. V., A. S., A. T., I. M., J. M., I. L., A. M., R. M., J. R., R. M., F. K., L. L., G. K., E. L., R. J., J. J., S. D., E. D., I. Č., O. K., A. B., R. K., J. B., G. R., J. K., M. T., R. S., J. S., M. A., V. G., A. K., D. N., H. N., M. K., V. K., N. V., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J., R. N., V. M., Č. M., Č. S., V. V., V. V., A. N., L. K. skundą atmesti.

Reikalavimo užtikrinimo priemonė – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2016–2017 mokslo metams“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos galiojimo sustabdymas, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos netaikoma.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.