Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-649-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
2A-649-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07522-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
A. Č.
Ieškovas
E. Č.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-649-425/2019.

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07522-2018-0.

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-886-837/2019 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje V. S., dėl materialinės paramos ir paramos įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu ieškovei sukaks 24 metai, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-09-21 tapo pilnametė, tačiau sulaukus pilnametystės atsakovas gera valia paramos nebeteikia. Ieškovė mokosi Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) pirmame kurse, studijas numato baigti 2021 m. birželio 30 d. Mokosi gerai. Užsiėmimai kolegijoje vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškovė neturi galimybės dirbti. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito vertingo turto. Poreikių patenkinimui reikia apie 360 Eur per mėnesį. Būsto nuomos ir komunalinių patarnavimų išlaidos, mėnesiui vidutiniškai sudaro apie 200 Eur, maistui – 20 Eur, aprangai, avalynei – 30 Eur, higienos ir buities reikmenys – 10 Eur, kuras ir draudimas – 100 Eur. Taip pat už savo lėšas reikia įsigyti mokymosi priemones. Ieškovė gauna 123,50 Eur socialinę pašalpą. Ieškovės motina šiuo metu nedirba ir augina mažametę dukrą, todėl negali išlaikyti ieškovės, ieškovei pragyventi padeda teta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-06-19 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei E. Č. materialinį išlaikymą iš atsakovo A. Č. kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 90 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-12-19) iki E. Č. mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Teismas sprendė, kad ieškovės, kuri gyvena nuomojamame bute (nuomos mokestis yra 150 Eur), nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gauna 123,50 Eur socialinę pašalpą, mokosi Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) pirmame kurse, nėra įgijusi išsilavinimo, neturi specialybės bei darbo patirties, yra reikalinga materialinė parama, kadangi tęsiant mokymąsi dieniniame skyriuje ji neturi galimybių gauti pragyvenimui reikalingų pajamų. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytų kasmėnesinių išlaidų dydis, t.y. 360 Eur, vertintinas kaip minimaliai užtikrinantis jos kasdieninius poreikius.

5. Vertindamas ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo V. S. nuosavybės teise kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, nedirba bei paaiškino, kad augina mažametę dukrą. Atsakovas A. Č. nuosavybės teise kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, vidutinis darbo užmokestis yra apie 481 Eur, santuokoje augina du nepilnamečius vaikus, o iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jo žmona gauna minimalią algą. Tačiau atsakovas gyvena santuokoje, sutuoktinė iš atsakovo paaiškinimų dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl jo, kaip asmens, gyvenančio šeimoje, finansinė padėtis yra geresnė ir stabilesnė palyginti su trečiojo asmens. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo pilnamečio vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Teismas pripažino, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie E. Č. išlaikymo, tačiau motina negali jos remti dėl objektyvių priežasčių.

6. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad ieškinys tenkintinas, iš atsakovo A. Č. priteistinas išlaikymas dukrai E. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki E. Č. mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu ieškovei sukaks 24 metai, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju neegzistuoja būtinumas pilnamečiui vaikui teikti paramą, o be to atsakovas neturi galimybės šią paramą teikti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė mokosi dieniniame skyriuje nepatvirtina, jog ieškovės savarankiškai priimtų sprendimą, t.y. mokymosi kitame mieste, našta turėtų būti perkeliama atsakovui, kuris ieškovė išlaikė iki pilnametystės ir šiuo metu išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neprivalo įrodyti kas mėnesį patiriamų išlaidų dydžio bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovės motina piktybiškai vengia dirbti ir išlaikyti ieškovę, o pati ieškovė, kuri yra sveika ir darbinga bei kurios mokymosi grafikas leidžia susirasti darbą, net neieškojo galimybių įsidarbinti laisvu nuo mokymosi metu. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškovės gaunamų pajamų, t. y. kad ji gauna ne tik 123 Eur stipendiją, 152 Eur globos pašalpą, tačiau ir yra išnaudojusi vienkartinę 2 850 Eur dydžio pašalpą, dėl ko ieškovės mėnesinės pajamos (275 Eur) yra didesnės už atsakovui tenkančią mėnesinių pajamų dalį (239 Eur). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė turėjo galimybę gauti valstybės paskolą bei kreiptis dėl galimybės pigiau gyventi bendrabutyje, tačiau ji pasirinko brangesnį nuomojamą būstą. Ieškovė taip pat pajamas naudoja ne pirmo būtinumo prekėms – perka brangesnes lempas automobiliui. Visa tai patvirtina, kad ieškovė nori gyventi ne pagal galimybes ir siekia gauti pinigines lėšas taip ženkliai blogindama su atsakovu gyvenančių nepilnamečių vaikų padėtį.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė E. Č. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad materialinė parama ieškovei yra reikalinga. Ieškovė, atsižvelgiant į mokymosi grafiką, neturi galimybių dirbti, teismui tiek raštu ir žodžiu nurodė, būtinų išlaidų bei poreikių dydį, o mama neturi galimybių ieškovės remti materialiai, kadangi niekur nedirba ir augina mažametį vaiką. Šiuo atveju atsakovas gauna 480 Eur dydžio pajamas per mėnesį ir vien tai, kad kartu su žmona išlaiko du nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo nuo pareigos remti ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys bei patikslintas ieškinys atmetami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialinės paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė pakankamai pagrindė savo reikalavimą dėl materialinės paramos reikalingumo, o atsakovas turi pakankamai galimybių teikti ieškovei 90 Eur dydžio kasmėnesinę paramą. Skundžiamame sprendime nurodyti faktiniai duomenys apie ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens giminystės ryšius, ieškovės studijas bei atsakovo ir trečiojo asmens materialinę ir šeiminę padėtį apeliaciniu skundu nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir šių aplinkybių detaliau neanalizuoja.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės mokymąsi, jos gaunamas pajamas, o taip pat apie atsakovo bei trečiojo asmens turinę bei šeiminę padėtį, sprendė, kad ieškovei yra reikalinga materialinė parama, o atsakovas turi pareigą ir pakankamas galimybes ją teikti. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių, leidžiančių sumažinti kasmėnesines išlaidas bei siekia gyventi geriau atsakovo sąskaita.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją bei šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovei yra būtina materialinė parama. Nors ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad ji studijavo Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos nuolatinių studijų kosmetologijos studijų programoje, kad studijų trukmė yra 3 metai (iki 2022-06-30), o toks ieškovės elgesys, t.y. siekis įgyti išsilavinimą bei specialybę, yra racionalus ir vertintinas teigiamai, tačiau visiškai sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė iš esmės neįrodė jai reikalingos materialinės paramos būtinumo, kadangi jos priimti sprendimai nėra suderinami su deklaruojama materialine padėtimi.

17. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma vidutinė 360 Eur dydžio kasmėnesinių išlaidų suma yra adekvati bei proporcinga. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, kadangi nurodyti dydžio kasmėnesinės išlaidos vidutiniam žmogui yra adekvačios. Tačiau nagrinėjamu atveju tokio dydžio išlaidos ieškovei, kuri kreipėsi į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, negali būti pripažįstamos adekvačiomis, protingomis ir proporcingomis.

18. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad nors ieškovė nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi įgijusi išsilavinimo, o kasmėnesinės pajamos sudaro 275,50 Eur, tačiau gyvena nuomojamame bute, už kurį kas mėnesį moka 150 Eur dydžio nuomos mokestį bei papildomai patiria apie 50 Eur būsto komunalines išlaidų, apie 100 Eur išlaidų automobilio eksploatacijai. Iš į bylą pateiktų įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nieko nepasisakė, galima pagrįstai spręsti ir tai, kad ieškovė naudojasi transporto priemone, kurios išlaikymui bei naudojimuisi ja taip pat yra reikalingos papildomos lėšos. Šiuo atveju visiškai sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog ieškovės nurodomų išlaidų bei, atitinkamai, būtiną materialinės paramos poreikį paneigia tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji siekė sumažinti nurodomų išlaidų dydį – siekė gauti bendrabutį Kaune, kas leistų nemokėti vidutiniškai virš 200 Eur dydžio susidarančios sumos už nuomą ir komunalines paslaugas, bandė susirasti darbą, dirbant nepilną darbo dieną, ar važinėti viešuoju transportu, kuris studentams yra ženkliai kompensuojamas ir tokiu būdu išvengti susidarančių transporto priemonės naudojimo bei išlaikymo kaštų. Nurodytos išlaidos kas mėnesį sudaro virš 300 Eur kas mėnesį, tačiau jos nepripažintinos būtinomis, nes ieškovė turėjo ir turi realią galimybę jų išvengti ar ženkliai sumažinti.

19. Be to, nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti ir antrosios sąlygos, t.y. atsakovo realios galimybės teikti materialinį išlaikymą, egzistavimą.

20. Vertinant atsakovo realias galimybes teikti materialinę paramą reikšminga yra tai, kad jis, nors kartu su žmona ir gauna pastovų darbo užmokestį, tačiau kiekvieno iš jų darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 400 Eur, kad jie turi du mažamečius vaikus, o pagal pateiktus duomenis ir paaiškinimus, jie neturi nuosavybės teise transporto priemonių ar gyvenamojo būsto, todėl gyvena nuomojamame būste bei turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo materialinė padėtis, skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančią pinigų sumą, praktiškai yra blogesnė nei ieškovės, kurios vidutinės mėnesinės pajamos sudaro daugiau nei 270 Eur, kai tuo tarpu atsakovo šeimos nariui vidutinės pajamos vienam šeimos asmeniui siekia tiktai truputį daugiau kaip 200 Eur, Be to, ieškovė iš esmės turi sąlygas bandyti gauti papildomų lėšų susiradusi darbą ne visai darbo dienai, pagal pateiktus įrodymus, priešingai nei atsakovas, neturi finansinių įsipareigojimų bei, kaip jau minėta pirmiau, turi realias galimybes bandyti sumažinti savo išlaidas, susijusias su būsto nuoma bei naudojama transporto priemone.

21. Įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas, reglamentuojančias materialinės paramos priteisimą, ir byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovei reikalinga materialine parama bei atsakovo galimybėmis teikti materialinę paramą ieškovei, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

22. Papildomai pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme abiem šalims buvo teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad jam teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Ieškovė, net ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, neturi pareigos mokėti dalį žyminio mokesčio valstybei, kadangi nuo jo mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės E. Č. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje V. S., dėl materialinės paramos ir paramos įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas