Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-23-404/2020, kurioje R. Ž. ir T. Ž. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota prokurorui tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, baudžiamąją bylą Nr. 1-23-404/2020, kurioje R. Ž. ir T. Ž. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu perdavė nagrinėti teisme. R. Ž. ir T. Ž. yra kaltinami tuo, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 00.30 valandą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia pavartojo smurtą prieš V. G., t. y. T. Ž. spyrus vieną kartą į veidą V. G., R. Ž. kumščiu trenkė tris kartus į galvą V. G., o pastarajam nugriuvus ant grindų, R. Ž. pasiėmęs kirvį jo bukuoju galu sudavė ne mažiau devynis kartus į galvą V. G., o T. Ž., pasiėmęs metalinį vamzdį, juo sudavė ne mažiau tris kartus į šonkaulius, kojas, rankas V. G., taip abu padarė nukentėjusiajam V. G. veido sumušimą su daugybiniais veido odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimu, poodines kraujosruvas kairio žasto, dešinio peties srityse, kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2019 m. gegužės 13 d. buvo pateikta apylinkės teismui ir pradėta nagrinėti 2019 m. gegužės 29 d. teisiamajame posėdyje, o 2019 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje pradėtas įrodymų tyrimas. 2019 m. lapkričio 13 d. teisiamajame posėdyje teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo T. Ž. ir jo gynėjo, taip pat kaltinamojo R. Ž. nuomones dėl eksperto iškvietimo ir apklausos apie tai, kokiu būdu ir kokiais daiktais galėjo būti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, nusprendė skelbti pertrauką ir kviesti į kitą posėdį liudytoją M. Č. bei specialisto išvadą surašiusį ekspertą, taip pat kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam R. Ž. (2 t., b. l. 108-109). 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas pavedė policijai atvesdinti liudytoją M. Č. (2 t., b. l. 111). 2020 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. paskirta gynėja advokatė J. P. (2 t., b. l. 137). 2020 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje apklausti kaip liudytojai M. Č., G. B. ir išklausius kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonių apie tyrimo metu nenustatytų, tačiau kaltinimu inkriminuojamų nukentėjusiojo sužalojimo kirviu, metaliniu vamzdžiu, aplinkybių, nuspręsta eksperto nekviesti, o nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui tyrimui papildyti skelbti kitą dieną (2 t., b. l. 141-142).

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, jog specialisto išvada yra neišsami, nes užduotimi eksperto nebuvo paklausta, koks sužalojimų susidarymo mechanizmas ir jų lokalizacija. Kaltinamieji kaltinami sužaloję nukentėjusįjį kumščiais, kirvio bukuoju galu, metaliniu vamzdžiu, tačiau užduotyje ekspertui nurodyta, kad pastarasis buvo sumuštas tik suduodant nenustatytą smūgių skaičių kumščiais. Todėl yra pagrindas byloje paskirti teismo medicinos ekspertizę. Taip pat teismas motyvavo, jog iš liudytojų D. M., G. B., M. Č. parodymų matyti, jog kiekvienam yra žinomos kai kurios nusikaltimo padarymo aplinkybės, be to, į įvykio vietą vyko pareigūnai V. M. bei B. Š., kurie turėtų būti apklausti, kadangi nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neišimti daiktiniai įrodymai. Tyrimas atliktas neišsamiai, todėl baudžiamoji byla grąžintina prokurorui papildomam ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

5. Teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-23-404/2020 medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama. Apylinkės teismo motyvai dėl bylos perdavimo prokurorui papildyti tyrimą, vertinami kaip nederantys su operatyvaus ir greito proceso principais. Toks apylinkės teismo sprendimas, perduotoje nagrinėti ir teisiamuosiuose posėdžiuose aktyviai nagrinėtoje byloje, neabejotinai užvilkintų jos išnagrinėjimą.

6. Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju prokuroras neteikė prašymo teismui papildyti ikiteisminį tyrimą.

7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įžvelgė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą, o būtent tai, kad nėra surinkta byloje įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų kaltinime nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo ne tik kumščiais, tačiau ir kirviu, jo bukuoju galu, ir metaliniu vamzdžiu, aplinkybes. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Taip pat teismas gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (pvz. neteisingai apskaičiuotą žalos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats surašyti kaltinimą, kai jame nėra jokių faktinių aplinkybių, ir pagal jį nuteisti. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

8. Apibendrindamas aptarto teisinio reguliavimo aspektus, apygardos teismas pritaria prokurorės pozicijai, jog apylinkės teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti byloje esančius trūkumus ar neaiškumus dėl nukentėjusiojo sužalojimo būdo ir (ar) mechanizmo, gali pats apklausti liudytojus (ir pareigūnus) ir tuo pačiu išsiaiškinti įvykio vietos apžiūros (ne)atlikimo ir (ar) daiktinių įrodymų (ne)surinkimo aplinkybes, apklausti ekspertą ir kt. Nutartyje nurodydamas, jog reikalinga atlikti keletą papildomų tyrimo veiksmų, teismas nemotyvavo, kodėl šių veiksmų negalima atlikti teisme. Beje, ekspertą į teisiamąjį posėdį apylinkės teismas kvietė, tačiau galiausiai dėl teisiškai reikšmingų ir bylai teisingai išnagrinėti aktualių sužalojimo padarymo aplinkybių, jis liko (yra) neapklaustas. Teismas nepagrįstai sureikšmino kaltinamųjų ir gynėjų pozicijas, jog neaiškios kaltinime įrašytos nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybės.

9. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas yra teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, teisė ir pareiga. Šiuo konkrečiu atveju papildomai atliktini procesiniai veiksmai gali būti atlikti teisminio nagrinėjimo metu, negrąžinant bylos prokurorui. Nėra tokių trūkumų, kurių pats apylinkės teismas negalėtų pašalinti ar kurie trukdytų bylos nagrinėjimui, ar kad kaltinimas pažeistų kaltinamųjų teises į gynybą. Beje, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad kaltinimo apimtis gali susiaurėti, pavyzdžiui, kai byloje neįrodoma dalis inkriminuotų veiksmų, tačiau kitų inkriminuotų veiksmų gali pakakti asmens (-ų) baudžiamosios atsakomybės klausimui teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokurorės skundas yra tenkinamas, o teismo nutartis yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.