Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-12 · Administracinė byla Nr. eI1-3750-596/2025

Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
eI1-3750-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02193-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Administracinė byla Nr. eI1-3750-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02193-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, LKT arba Tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. iki skundo pateikimo dienos buvo keturis kartus, t. y. 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. balandžio 15 d., 2024 m. birželio 3 d., konvojuotas į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros dalinį (toliau – ir SPD), o SPD sulaikymo kamerose buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kiekvieną kartą, atvykus į SPD, nuteistieji patalpinami į laikino sulaikymo kameras, kur laikomi tol, kol yra paskiriami į SPD korpusą, kur atliekamas gydymas. Paprastai nuteistieji laikomi nuo 10.00 val. iki 16.00 val. ir ilgiau, t. y. po 6 ir daugiau valandų, taip pažeidžiant nustatytą reikalavimą šioje patalpoje asmenis laikyti ne ilgiau kaip 2 val., kol bus paskiriami į korpusus.

Teigia, kad laikino sulaikymo kamerose įrengtos šešios sėdimos vietos, nuteistieji konvojuojami į SPD iš visos Lietuvos kalėjimų ir kartu laikomi laikino sulaikymo kamerose po 15 ir daugiau asmenų. Laikino sulaikymo kamerų plotas yra ne daugiau 8 kv. m, todėl nuteistieji, įskaitant ir pareiškėją, turi visą laiką stovėti arba sėdėti ant grindų. Kol nėra paskirti į SPD korpusą, nuteistieji nėra maitinami, todėl paprastai pietų negauna, kol nepaskiriami į palatas. Kamerose nėra įrengta tualeto, iškvietimo mygtuko, todėl negalima išsikviesti pareigūno, kuris galėtų nuvesti į tualetą. Norėdamas atlikti gamtinius reikalus, turi kęsti, kol pareigūnas ras laiko nuvesti į tualetą, o paprastai pareigūnai yra „užsiėmę“, nes vedžioja nuteistuosius pas gydytojus.

Pareiškėjas pažymi, kad jam paskirtas dietinis maistas, tačiau, paskyrus jį į SPD korpusą, pirmą dieną dietinio maitinimo negauna, t. y. jį gauna tik nuo sekančios dienos, kadangi tą dieną pareiškėjas nebūna įtrauktas į sąrašą gauti dietinį maitinimą (sąrašas dietai gauti ruošiamas vieną kartą per dieną rytais).

Nurodo, kad atvykus ir išvykstant iš SPD būdavo atliekama asmens krata, per kurią pareiškėjas būdavo išrengiamas nuogai, o šios patalpos durys būdavo praviros, todėl jį nuogą matydavo koridoriuje vaikštantys asmenys ir kratos patalpoje visada esantis nuteistasis iš Ūkio skyriaus, kuris pildydavo dokumentus apie paimamus daiktus. Pareiškėjo teigimu, tokio asmens buvimas kratos patalpoje yra neteisėtas.

Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, padarytų pažeidimų, kurie vyko vienu metu ir jų intensyvumas buvo labai didelis, pareiškėjas patyrė diskomfortą, dvasinę kančią, orumą pažeminimą, taip pat buvo priverstas kęsti alkį ir buvo emociškai prislėgtas. Teigia, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Atkreipia dėmesį, kad, jeigu SPD darbuotojai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pažeistos pareiškėjo teisės, o dėl aukščiau išvardintų pažeidimų jis nebūtų patyręs psichologinio sukrėtimo ir pažeminimo, taip pat nebūtų pažeistas jo orumas, nekiltų emocinė depresija ir kitos problemos.