Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-930-227/2016

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02810-2016-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3807-223/2016 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. T. pateiktu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovui R. T. priklausantį turtą- butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui ieškovo buto dalį (41/200 dalis ) natūra, o ieškovui- 4079,50 Eur piniginę kompensaciją. Ieškinyje nurodė, kad moka mokesčius už butą, tačiau jame negyvena, nes atsakovas į butą neįleidžia, trukdo naudotis ieškovui priklausančiu turtu. Dėl nuolatinių konfliktų prašo atidalinti priteisiant jam piniginę kompensaciją, kurios dydis atitinka buto dalies rinkos vertę, nes jis turi kitą gyvenamą vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atidalino šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą - 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka – atsakovo nuosavybėn perleido ieškovo valdomas 41/200 dalis buto, atsakovui sumokant ieškovo naudai piniginę kompensaciją už jo buto dalį pagal turto rinkos vertę, t.y. 4 079,50 Eur, ją sumokant per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė iš atsakovo 321 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovui - 41/200 buto dalys, atsakovui - 159/200 buto dalys (b. l. 4 ). Pažymėjo, kad atidalijimas natūra, taip, kad šalys netrukdomai galėtų naudotis jiems priklausančiu turtu, yra negalimas, ginčo atveju neįmanoma 3 –jų kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi jį padalijus pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis, nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, vonios, koridoriaus ir kt.), o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių. Iš buto plano nustatė, kad suformuoti du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus – atskiras, neturinčias bendrų patalpų buto dalis, t.y. faktiškai du atskirus butus nėra jokios realios galimybės, atsakovas ir neteikė jokio projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti 3 kambarių su bendro naudojimo patalpomis butą į du atskirus turtinius vienetus. Sprendė, kad toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų būti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas buto gyvenamasis plotas (pvz. jį panaudojant kitos paskirties patalpų įrengimui). Ieškovo dalis (9,42 m² gyvenamojo ploto) bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra tokia maža, kad net nesudaro vieno kambario ploto ir naudotis tokia maža dalimi natūroje neįmanoma.Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Įvertino, kad šalių santykiai jau kuris laikas yra gana priešiški, kyla pastovūs konfliktai, teismo posėdžio metu jie nurodė, kad gyventi kartu viename bute negalėtų, ieškovas realiai negali naudotis jam priklausančia buto dalimi, nes bute gyvena vienas atsakovas, kuris pats pripažino jog yra pakeitęs durų spyną ir ieškovas patekti į butą negali, o mėginant ieškovui patekti į butą, iškart kyla konfliktas. Sprendė, kad šalių tarpusavio santykiai yra tokie konfliktiški, kad visiškas ginčo buto atidalinimas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, jog jis gyvena kitame nuosavybės teise valdomame bute (duomenys neskelbtini) su sutuoktine bei dviem vaikais bei sprendė, kad 4 asmenų šeima net ir negalėtų gyventi ginčo bute dėl per mažos ieškovui tenkančios buto dalies, ieškovui asmeniniam faktiniam gyvenimui ginčo butas nėra būtinybė. Taip pat įvertino, kad atsakovas kito būsto neturi, jis realiai gyvena ginčo bute, todėl turi didesnį interesą naudotis gyvenamąją patalpa natūra. Tai, kad ieškovas turi mokėti mokesčius už jam tenkančią buto dalį, nors faktiškai savo nuosavybe naudotis negali, pažeidžia ieškovo, kaip savininko interesus, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str. ). Pripažino, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant ieškovui kompensaciją, o jam priklausančią buto dalį perleidžiant atsakovui, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes dėl jau minėtų priežasčių atidalinimas natūra nėra galimas. Įvertino, kad atsakovas kategoriško nusistatymo dėl kompensacijos jam priteisimo neišreiškė, o nesutikimą su išmokėtinos kompensacijos dydžiu grindė savo sunkia turtine padėtimi ir , jo nuomone, per didele kompensacijos suma. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis neišgalėtų mokėti tokio dydžio kompensacijos, atsakovo vidutinės pajamos yra apie 330 Eur per mėnesį, jis nuosavybės teise turi du garažus, automobilį, išlaikytinių, įsiskolinimų neturi. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko išmokėti ieškovui 3000 Eur kompensaciją už butą, iš karto sumokant 1000 Eur, o 2000 Eur sumokant per ilgesnį laiką, kas rodo, jog jis gali ir sutiktų sumokėti kompensaciją. Pažymėjo, kad išmokant kompensaciją ieškovui, atsakovas nuosavybės teise įgyja nemažos vertės turtą - visą ginčo butą, kuris yra 3 kambarių, iš jo galėtų būti gaunamos pajamos kompensacijai padengti, atsakovas galėtų imtis ir aktyvesnių veiksmų ieškant piniginių lėšų kompensacijos išmokėjimui (pvz. galėtų pasinaudoti banko paskola), be to, atsakovas nesutiko buto perleisti ieškovui. Atmetė atsakovo, jo atstovės deklaratyvius teiginius, kad kompensacija yra per didelė, kadangi jokio savo paskaičiavimo ar kitų įrodymų jie nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad teisminėje praktikoje paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, o viso ginčo buto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis bylos nagrinėjimo metu yra 19 900 Eur. Pažymėjo, kad priešingų įrodymų dėl buto vertės atsakovas nepateikė, teismo posėdžio metu su šia viso buto verte sutiko. Sprendė, kad atsakovas gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, bet atsižvelgiant į ieškovo sutikimą ir norint suteikti atsakovui tam tikrą laiką piniginei kompensacijai išmokėti tikslinga taikyti sprendimo vykdymą atidėti 6-iems mėnesiams (CPK 284 str.). Patenkinus ieškovo ieškinį teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei valstybei.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo dalį dėl priteisto kompensacijos dydžio ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą priteisiant iš jo 3000 Eur piniginę kompensaciją, jos mokėjimą išdėstant tokia tvarka – 1000 Eur sumokant įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusius 2000 Eur kompensaciją išdėstant dalimis – 1000 Eur iki 2017 m. birželio 31 d., 1000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) sprendimo dalis neteisinga dėl neteisingai nustatytos ieškovo turto dalies vertės. Mano, kad kompensacijos dydis neturėtų siekti 4079 Eur sumos. Sutinka, kad esant VĮ Registrų centras duomenis, jog viso buto vertė yra 19900 Eur, ieškovas matematiškai teisingai paskaičiavo jam priklausančios turto dalies vertę. Laiko neteisingu teisinį vertinimą, nes neatsižvelgta į tai, kad ieškovui priklauso tik 12,72 kv.m. buto ploto ir ši dalis bendrojoje nuosavybėje yra tokia maža, kad nesudaro vieno kambario ploto, naudotis tokia dalimi natūroje neįmanoma, yra ribotos galimybės rekonstruoti patalpą ir dėl to kompensacija turėjo būti mažinama. Mano, kad 4079 Eur suma nėra tikroji nekilnojamojo turto (buto dalies) rinkos vertė. Apelianto prašymu turto vertintojai atsisakė vertinti dalį buto, pripažinę, kad buto dalies vertė yra ženkliai mažesnė. Įvertintina, kad gyvenamasis namas, kuriame yra butas, nerenovuotas, 1965 metų statybos, bute pakeisti ne visi langai, butas neremontuotas, radiatoriai seni, prakiurę, kambarių durys nekeistos. Apelianto nuomone, ieškovo dalies vertė yra ne didesnė nei 3000 Eur ir šią sumą apeliantas sutiktų sumokėti dalimis: 1000 Eur sumokant įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusius 2000 Eur kompensaciją išdėstant dalimis – 1000 Eur iki 2017 m. birželio 31 d., 1000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas nepagrįstai sprendimo vykdymą atidėjo 6 mėnesiams, toks terminas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, neužtikrina atsakovo teisių. Atsakovo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 330 Eur , kitų pajamų jis neturi, turimas turtas yra dalis bendrojoje nuosavybėje su ieškovu, vienas iš garažų yra metalinis, automobilis 1997 metų, todėl kompensacijos sumokėjimas yra didelė našta atsakovui. Ieškovas turtą paveldėjo, įgydamas daiktą turėjo žinoti, kad juo nesinaudos, o reikalauti iš bendrasavininko piniginės kompensacijos yra nesąžininga. Ieškovas J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovas neleidžia ieškovui naudotis jam priklausančią buto dalimi, dėl ko ne kartą buvo kviečiama policija, nors ieškovas už jam priklausantį turtą moka mokesčius. Su atsakovu susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos geruoju nepavyksta, teisme apeliantas pabrėžė, kad butas yra jo vieno ir ieškovo jis neįsileis, todėl pagrįsta išvada, jog naudotis butu šalims kartu nėra galimybės susiklosčius konfliktiškiems santykiams. Atsakovas sutiko, kad viso buto vertė yra 19900 Eur (VĮ Registro centro duomenimis). Jo teiginiai, kad atitinkamos 41/200 dalies vertė turėtų būti mažinama atsižvelgus į mažą plotą, kad ieškovas neparduotų šios dalies rinkoje už 4079 Eur sumą, kad dalies realizavimas neturint būtinų aptarnaujančių patalpų, nebūtų galimas, yra deklaratyvūs. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prašomas priteisti kompensacijos dydis neatitinka buto dalies tikrosios rinkos vertės, atsakovas nepateikė, ekspertizės skirti neprašė. Savo teiginio, kad buto dalies vertė yra ne didesnė kaip 3000 Eur, nepagrindė. Teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kompensacijos suma nėra tokia didelė, kad jis neturėtų galimybės per 6 mėnesių terminą ją sumokėti. Kompensacijos mokėjimą išdėsčius atsakovo prašoma tvarka būtų pažeisti ieškovo interesai, per tiek laiko gali sumažėti pinigų perkamoji galia.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo R. T. apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovui - 41/200 buto dalys, atsakovui - 159/200 buto dalys (b. l. 4 ). Ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovui priklausantį turtą priteisiant atsakovui ieškovo turimą nuosavybėje buto dalį (41/200 ) ir už ją sumokant ieškovui 4 079,50 Eur piniginę kompensaciją. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jo 4079,50 Eur dydžio piniginė kompensacija, o ne 3000 Eur suma, kurią atsakovas sutiktų išmokėti. Todėl pripažintina, kad byloje ginčas kilo ne dėl paties atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, nors skunde apeliantas ir išdėsto savo nuomonę dėl to, jog galbūt būtų įmanoma surasti kompromisą dėl naudojimosi butu tvarkos, o tik dėl piniginės kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija nesant ginčo plačiau nepasisako dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, dėl teismo išvados atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą (butą) atsakovo nuosavybėn perleidžiant ieškovo valdomas 41/200 dalis buto, o atsakovui sumokant ieškovo naudai piniginę kompensaciją už jo buto dalį. Apeliantas neginčija VĮ Registrų centras duomenų apie tai, jog viso buto vidutinė rinkos vertė yra 19900 Eur. Tačiau jis nesutinka, kad ieškovui priklausančios buto dalies (41/200) vertė turėtų būti apskaičiuojama vien matematiškai pagal VĮ Registrų centro nurodytą vidutinę rinkos vertę ir nuspręsta, kad tos dalies buto vertė yra 4079,50 Eur. Teigia, kad sprendžiant vertės ir tuo pačiu dėl kompensacijos dydžio turi būti įvertinamas ieškovui tekęs buto plotas- 12,72 kv.m. ir kad ši dalis bendrojoje nuosavybėje yra tokia maža, jog nesudaro vieno kambario ploto ir dėl to faktiškas naudojimas yra neįmanomas, yra ribotos galimybės rekonstruoti patalpą. Pastebėtina, kad tokios pozicijos atsakovas laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau jokių įrodymų ar paskaičiavimų dėl viso buto ar 41/200 buto dalies vertės nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu, kuriame tik deklaratyviai nurodė, jog turto vertintojai, atsisakę atlikti turto vertinimą, sutiko, jog buto dalies vertė turėtų būti mažesnė (CPK 178 str.). Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendžiant kompensacijos dydį turėjo būti vertinama, jog gyvenamasis namas, kuriame randasi šalims priklausantis butas, nerenovuotas, 1965 metų statybos, bute pakeisti ne visi langai, butas neremontuotas, radiatoriai seni, prakiurę, kambarių durys nekeistos. Šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl individualios viso buto vertės ir iš to- dėl buto dalies vertės. Apeliantui neginčijus VĮ Registro duomenų apie viso buto vertę (19900 Eur) ir nepateikus įrodymų apie konkrečią viso buto ir atitinkamos šalims priklausančios buto dalies vidutinę rinkos vertę, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovui priklausančio buto dalies vertė yra ženklai mažesnė nei paskaičiuota proporcingai viso buto vertei dėl ženkliai mažesnės ieškovo dalies bute ir atitinkamai dėl naudojimosi sudėtingumo bei realizavimo galimybių. Pažymėtina, kad atidalijus iš bendrosios nuosavybės atsakovui vienam tenka visas butas ir dėl ko jo viso kaina bei paklausa rinkoje pardavimo atveju faktiškai tampa geresne nei šalims parduodant butą atskiromis dalimis.Apeliacinio teismo nuomone, matematinis kompensacijos už 41/200 buto dalis paskaičiavimas (4079,50 Eur) remiantis buto vidutine rinkos verte (19900 Eur) šiuo atveju yra labiausiai atitinkantis šalių interesus, nepažeidžia apelianto teisių ir interesų, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už 41/200 buto dalį turėtų būti priteisiama ieškovui 4079,50 Eur suma.Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu išdėstyti iš jo ieškovui priteistinos kompensacijos mokėjimą dalimis šešių mėnesių laikotarpiui, mano, kad toks terminas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, kad ieškovui priteistina 3000 Eur suma galėtų būti jo sumokėta dalimis: 1000 Eur sumokant įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusius 2000 Eur kompensaciją išdėstant dalimis – 1000 Eur iki 2017 m. birželio 31 d., 1000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, tad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo klausimą teismas taip pat privalo atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Svarbu atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus ir turtinę padėtį, kadangi neigiamų padarinių gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai tokio sprendimo vykdymas atidedamas (išdėstomas tam tikram laikotarpiui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą svarbu įvertinti ir tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2006‑11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog kompensacija nėra tokia jau ir didelė, atsakovo vidutinės pajamos sudaro apie 330 Eur per mėnesį, jis nuosavybės teise turi du garažus, automobilį, o išlaikytinių, ir įsiskolinimų neturi, teismo sprendimu ieškovas įgyja visą trijų kambarių butą, kurį ar jo dalį nuomojant būtų galima gauti pajamas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog sprendimo įvykdymą būtina išdėstyti iki 2018 metų. Priešingu sprendimu- išdėstymu ilgam laikui sprendimo įvykdymo, būtų nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, be pagrindo būtų pažeistos ieškovo teisės ir jo teisėti interesai, įvertinant ieškovo teigimu visuotinai žinomą infliaciją .Pažymėtina, kad ieškovas nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-04-12) sutiko išmokėti 3000 Eur piniginę kompensaciją, tačiau iki šiol net dalies nesumokėjo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas stengiasi piniginę kompensaciją (su kurios dydžiu pats sutiko) mokėti dalimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė apie kompensacijos dydį, būtinumą išdėstyti ir atidėti teismo sprendimo vykdymo 6 mėnesiams, kuris skaičiuotiniems nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos . Sutiktina, kad teismo nustatytas terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 170 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. T., a.k. (duomenys neskelbtini)