Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-498/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-08
Bylos Nr.: 2A-498/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00275-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“

Kategorijos

32.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-498/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00275-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 32.7.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl pareigos įvykdymo natūra ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 516 175 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovui įvykdyti pareigą natūra – grąžinti ieškovui 196 218 kg sulaikytų grikių grūdų, kurių rinkos vertė sudaro 216 656,06 Lt; grąžinti ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį – 3 168 Lt; priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas, bendradarbiaudami grūdų perdirbimo ūkinėje-komercinėje veikloje, buvo susitarę, kad ieškovas pateiks savo turimus grikių grūdus, o atsakovas pagamins grikių kruopas už sutartą atlygį ir pateiks ieškovui produktą. Pirmąją grikių grūdų siuntą ieškovas atsakovui pateikė 2010 m. rugsėjo 24 d., o atsakovas pirmą produkcijos dalį grąžino 2010 m. rugsėjo 29 d. Tokiu būdu atsakovas priėmė ieškovo pasiūlymą atlikti tam tikrus veiksmus (perdirbti grikius) už atlygį. Toliau sutartiniai santykiai klostėsi nuosekliai - atsakovui kas kelias dienas buvo siunčiama žaliava ir kas kelias dienas ieškovui buvo grąžinama produkcija. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2010m. lapkričio 15 d. pristatė atsakovui grikių grūdus, atsakovas juos prisiėmė ir iš ieškovo pateiktos žaliavos dalį perdirbtų grikių grūdų produkcijos - grikių kruopas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. sausio 31 d. ieškovui grąžino. Dalį ieškovui priklausančių grikių grūdų – 196 218 kg atsakovas sulaikė. Įvertinęs nuostolius, kuriuos patyrė dėl jam priklausančios žaliavos (196,218 tonų grikių grūdų) sulaikymo 2011 metų sausio mėnesį – 732 831,06 Lt, ir atėmęs gražinamos žaliavos (196,218 tonų grikių grūdų) esamą rinkos kainą – 216 656,06 Lt, ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 516 175 Lt nuostolių sumą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nustojo tiekti ieškovui grikius ir negrąžino žaliavos per patį kainų padidėjimą rinkoje, kas ypač komplikavo ieškovo padėtį, nes ieškovas turėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis. Kadangi dalis nuostolių bus atlyginama grąžinant sulaikytus grikių grūdus, t. y. rūšiniais požymiais apibūdinamą daiktą, tai ieškovo nuostolius sudaro žaliavos rinkos kainų skirtumas tarp neteisėtų veiksmų padarymo (sulaikymo) metu ir neteisėto veiksmo pašalinimo (grąžinimo) metu galiojančių rinkos kainų. Pažymėjo, kad sulaikyto grūdų kiekio vertė kelis kartus viršija esamą ieškovo skolą atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jis pardavė ieškovui prekių (avižinių dribsnių) ir suteikė paslaugų (perdirbo grikių grūdus) iš viso už 245 497,05 Lt (sąskaitos Nr. GIP021246, GIP021295, GIP021311, GIP021312, GIP021355, GIP021356, GEP021418, GIP021466, GIP021499, GIP021500, GIP021553, GIP021554, GIP021582, GIP021642, GIP021689, GIP021765). Už šias paslaugas ieškovas su atsakovu neatsiskaitė ir yra skolingas atsakovui iš viso 244 280,53 Lt. Galutinis atsiskaitymas už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 6 d. Tačiau ieškovas savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakovu nevykdė. Ieškovui neatsiskaitant su atsakovu už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas, atsakovas teisėtai pasinaudojo daikto – ieškovui priklausančių 196,218 tonų grikių grūdų – sulaikymo teise. Apie tai žodžiu buvo pranešta ir ieškovui. Tačiau ir po šio įspėjimo ieškovas savo pareigos atsiskaityti su atsakovu neįvykdė ir net ėmė reikalauti iš atsakovo nepagrįstos 1 000 000 Lt dydžio baudos, o savo įsiskolinimo sumą įskaitė į šios baudos sumą. Šį įskaitymą atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2658-601/2011 pareikštu priešieškiniu. Ieškovo teiginys, jog atsakovui sulaikius grikių grūdus, ieškovas patyrė 732 831,06 Lt dydžio nuostolių, kuriuos sudaro grikių grūdų kaina, yra nepagrįstas. Ieškovui priklausantys grikių grūdai nėra niekur dingę, sunaikinti, sugadinti ar realizuoti. Jie buvo ir yra tinkamai sandėliuojami atsakovo filiale „Galintos grūdai“ Savanorių g. 2, Varėnoje, ką tikslindamas ieškinio reikalavimus pripažino ir ieškovas. Taigi, ieškovo turtiniai interesai sulaikius grikių grūdus nenukentėjo. Be to, ieškinyje ieškovas nurodo nepagrįstai didelę ir net neprotingą grikių grūdų kainą - 3 734,78 Lt be PVM už 1 toną grikių grūdų. Tokios grikių grūdų kainos rinkoje niekada nebuvo. Ieškovas už atsakovo sulaikytus grikių grūdus 2010 m. rugsėjį mokėjo vidutiniškai apie 2 000 Lt už toną. Todėl jei ir būtų galima skaičiuoti bet kokius ieškovo patirtus nuostolius, atskaitos tašku turėtų būti būtent ši suma, o ne 2011 m. rugsėjo mėn. buvusi grikių grūdų kaina. Vien tik ta aplinkybė, kad keitėsi grikių grūdų rinkos kaina, kai ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad pats, neturėdamas grikių grūdų dėl jų sulaikymo, grikių grūdus privalėjo pirkti iš kito tiekėjo kur kas brangiau arba būtų galėjęs pats juos parduoti kur kas brangiau, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas patyrė iš atsakovo prašomus priteisti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu įpareigojo atsakovą UAB „Galinta ir partneriai“ grąžinti ieškovui S. K. įmonei „Fasma“, 196 218 kg sulaikytų grikių grūdų, kurių vertė yra 392 436 Lt, kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė, grąžino ieškovui S. K. įmonės „Fasma“ permokėtą 1410 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalį, priteisė ieškovui S. K. įmonei „Fasma“ iš atsakovo UAB „Galinta ir partneriai“ 3 552,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ 23,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iš atsakovo UAB „Galinta ir partneriai“, 18,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal žodinį susitarimą su atsakovu UAB „Galinta ir partneriai“ laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pristatė atsakovui nenustatytą kiekį įgytų grikių grūdų, o atsakovas juos prisiėmė ir iš ieškovo dalies pateiktos žaliavos pagamino grikių kruopas, kurias perdavė ieškovui. Šalys nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu sutiko, kad dalį - 196 218 kg grikių grūdų atsakovas sulaikė, šis grūdų kiekis yra ieškovo ir atsakovo teigimu sandėliuojamas atsakovo filiale „Galintos grūdai“ Savanorių g. 2, Varėnoje.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą įpareigoti atsakovą įvykdyti pareigą natūra – grąžinti atsakovo laikomus ieškovui priklausančius 196 218 kg grikių grūdų, nusprendė, kad atsakovas be teisėto faktinio ir teisinio pagrindo yra sulaikęs ieškovui priklausančius grikių grūdus savo sandėlyje ir atsisako tenkinti ieškovo reikalavimą grąžinti grūdus ieškovui. Nurodė, kad šalys bendradarbiavo vykdydami ūkinę-komercinę veiklą tokiu būdu, jog ieškovas nupirktus grūdus atsakovui perduodavo tam tikslui, kad UAB „Galinta ir partneriai“ juos perdirbtų į kruopas ir grąžintų perdirbtą produkciją ieškovui. Šalių teigimu ši paslauga buvo atlygintinė. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog ieškovas S. K. įmonė „Fasma“ neatsiskaitė su atsakovu UAB „Galinta ir partneriai“ už dalį darbų perdirbant grūdus į kruopas ir pirktas iš atsakovo kitas prekes, todėl atsakovas siekia LR CK 4.229 straipsnio 1 dalies ir 6.69 straipsnio pagrindu pasinaudoti daikto (grūdų) sulaikymo teise iki ieškovas sumokės skolą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi teisės pasinaudoti įstatymo leidėjo įtvirtintu daikto sulaikymo institutu, numatytu LR CK 4.229 straipsnio 1 dalyje ir 6.69 straipsnyje, kadangi UAB „Galinta ir partneriai“ nėra teisėtas S. K. įmonės „Fasma“ 196 218 kg grikių grūdų valdytojas, nes bendrovė grūdus gavo tik šalių sutartam tikslui – perdirbti į kruopas. Taip pat UAB „Galinta ir partneriai“ nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jis turi galiojančią materialinę reikalavimo teisę į S. K. įmonę „Fasma“. Atsakovo nuoroda į tas faktines aplinkybes, jog ieškovas yra galimai skolingas atsakovui 244 280,53 Lt sumą už grūdų perdirbimą ir už iš atsakovo nupirktus avižinius dribsnius, neįrodo, jog atsakovas turi galiojantį reikalavimą į ieškovą, nes ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ginčijo skolos dydį. Atsakovas nėra kreipęsis įstatymo nustatyta tvarka į įgaliotą instituciją dėl skolos už grūdų perdirbimą išieškojimo iš ieškovo, atsakovas taip pat neturi įsigaliojusio teismo procesinio dokumento dėl 244 280,53 Lt sumos iš ieškovo išieškojimo, todėl galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą atsakovas neturi. Tik esant tai faktinių aplinkybių sutapčiai, kai asmuo yra teisėtas kito asmens daikto valdytojas ir turi reikalavimo teisę į skolininką, asmuo turi pagrįstą teisę panaudoti prieš skolininką daikto sulaikymo teisę.

Ieškovas atsakovui perduotus ginčo grikių grūdus įgijo 2010 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, vidutiniškai sumokėdamas 2000 Lt sumą už vieną toną grūdų. Šiuos grūdus ieškovas ir perdavė atsakovui. Teismas todėl šių nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, jog ieškovo 196 218 kg grūdų kiekio vertė nustatytina pagal turto įgijimo sąnaudas, ginčo turto vertė yra 392 436 Lt, t.y. tokios vertės ieškovo turto dalį šiuo metu atsakovas neteisėtai valdo.

Spręsdamas ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 516 175 Lt dydžio nuostolius pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą į turtinę prievolę kitam asmeniui, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Teismui nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, jam atsisakius grąžinti grikių grūdus ieškovui, nėra nustatyta, kad dėl šių veiksmų ieškovas patyrė jo įvardijamus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tikroji ieškovo reikalautų grąžinti grikių grūdų rinkos vertė yra ne 216 656,06 Lt, bet 392 436 Lt. Todėl ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio kaina yra 908 611 Lt (392 436 Lt + 516 175 Lt = 908 611 Lt), o už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 13 086 Lt. Tokiu būdu ieškovo prašymas grąžinti už ieškinį permokėtą žyminio mokesčio dalį - 3 168 Lt tenkintinas tik iš dalies, grąžinant ieškovui už ieškinį permokėtą žyminio mokesčio dalį 1 410 Lt. Ieškovo ieškinio reikalavimai šioje byloje patenkinti 43,19 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistinų advokato pagalbos išlaidų suma sudaro 1 468,46 Lt, o atsakovui iš ieškovo priteistina advokato pagalbos išlaidų suma sudaro 3 567,67 Lt. Be to, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 651,84 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Tokiu būdu bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 120,30 Lt. Įskaičius ieškovui ir atsakovui teismo priteistas sumas, ieškovui iš viso priteista iš atsakovo 3 552,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas UAB „Galinta ir partneriai“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui priklausančius 196 218 kg grikių grūdų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra teisėtas sulaikomų grūdų valdytojas. Valdymo teisėtumas ar neteisėtumas turi būti vertinamas laikotarpiu iki daiktas buvo sulaikytas. Kadangi daikto valdymas šiuo atveju suprantamas kaip daikto faktinė būklė, kuomet daiktas fiziškai yra pas atsakovą, valdymo (ne)teisėtumas nustatomas įvertinant, ar tas daiktas pas atsakovą atsirado teisėtai, t. y. ar tas daiktas atsakovo valdymui buvo perduotas apie tai žinant pačiam ieškovui ir ieškovui su tuo sutinkant. Grikių grūdai atsakovui buvo perduoti su aiškia paties ieškovo valia. Šios aplinkybės patvirtina, kad grikių grūdai, kurie atsakovo buvo sulaikyti, atsakovo iki pasinaudojant daikto sulaikymo teise buvo valdomi teisėtai. Aplinkybė, kokiu tikslu buvo perduoti grikių grūdai jų valdytojui vertinant valdymo teisėtumą ar neteisėtumą neturi jokios reikšmės.

Šalies argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos aplinkybės, kad atsakovas turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-839- 601/2012, kurioje yra pateiktas atsakovo ieškinys ieškovui dėl 244 280,53 Lt skolos priteisimo. Apie tai buvo informuotas ir Kauno apygardos teismas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2313-259/2011. Tos pačios aplinkybės pagrindu buvo teiktas prašymas stabdyti civilinę bylą Nr. 2-2313- 259/2011, kurio Kauno apygardos teismas netenkino. Taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra kreipęsis įstatymo nustatyta tvarka į įgaliotą instituciją dėl skolos už grūdų perdirbimą išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. įmonė „Fasma“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas tariama savo sulaikymo teise naudojasi neteisėtai ir nesąžiningai, neinformavęs ieškovo apie tai, kad sulaikys grikių grūdus, o savo neteisėtą elgesį motyvuoti grikių grūdų sulaikymo teise atsakovas pradėjo tik tada, kuomet ieškovas pareikalavo grąžinti grikių grūdus ir atlyginti jo patirtus nuostolius dėl neteisėto grikių grūdų sulaikymo.

2. Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai” nebuvo ir nėra teisėtas grikių grūdų valdytojas, dėl ko neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti ieškovui S. K. įmonė „Fasma” priklausančius grikių grūdus. Atsakovas ieškovui priklausančių grikių grūdų neturėjo teisės valdyti, grikių grūdai buvo perduoti konkrečiam tikslui – perdirbimui. Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai” nevykdė prievolės perdirbti grikių grūdus į grikių kruopas, dėl ko be jokio teisinio pagrindo juos valdė.

3. Atsakovas tariama sulaikymo teise naudojosi ir toliau naudojasi neteisėtai, pažeisdamas proporcingumo reikalavimus, nes sulaikymo momentu atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą S. K. įmonę „Fasma”. Iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, matyti, kad mokėjimo terminai suėjo tik 2011 m. vasario – kovo mėnesiais, todėl grikių grūdų sulaikymo momentu, atsakovas neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės.

Šalies argumentai

Apeliantas S. K. įmonė „Fasma“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškovo S. K. įmonei „Fasma“ 225 938 Lt nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – grikių grūdų sulaikymo, ieškovas beveik 1 metus negalėjo disponuoti nei 196 218 kg grikių grūdais, nei iš jų perdirbta produkcija. Taip pat dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo disponuoti ir piniginėmis lėšomis, kurias būtų gavęs, jeigu sulaikytus grikių grūdus (jų žaliavą) būtų pardavęs net už kainą, lygią jų įsigijimo kainai, t.y. 396 436 Lt.

2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 225 838 Lt nuostolių. Atsakovas neteisėtai sulaikė 196 218 kg grūdų, kas sudaro 196,218 t, ieškovas patyrė 396 436 Lt išlaidas, įsigydamas atsakovo neteisėtai sulaikytus grikių grūdus. Atsakovui vykdant teismo sprendimą šiuo metu grąžintino turto (grikių grūdų) vertė yra žymiai sumažėjusi ir grikių grūdai rinkoje negali būti realizuojami už minimalią jų įsigijimo kainą, t.y. 2000 Lt už toną. Tai reiškia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – grikių grūdų sulaikymo, ieškovas akivaizdžiai patyrė 179 816 Lt nuostolius. Ieškovas negalėjo valdyti ir naudoti jam teisėtai priklausančių grikių grūdų, kuriuos įsigijo už 396 436 Lt. Ieškovas vien 6 % palūkanų už šią pinigų sumą būtų gavęs ne mažiau kaip 19 998 Lt (skaičiuojant nuo 2011m. vasario 1 d. (grikių grūdų sulaikymo) iki 2011 m. gruodžio 7 d.

3. Jeigu atsakovas nebūtų sulaikęs grikių grūdų, tai ieškovas būtų galėjęs realizuoti grikių kruopas 2011 m. sausio –vasario mėnesiais, kai grikių kaina yra aukščiausia. Taigi ieškovas, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir sulaikęs grikių grūdus, būtų grikių grūdus ar jų produkciją realizavęs, t.y. gavęs pajamas.

4.Apeliantas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad ginčas yra sudėtingas, prašoma priteisti iš atsakovo žalos suma yra didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas, atsakovo nuomone, neturėtų būti vertinamas apeliaciniame skunde ieškovo naujai nurodomų aplinkybių bei rašytinių įrodymų kontekste, kadangi apeliaciniu skundu ieškovas jau prašo skirtumo tarp grikių kruopų (ne grikių grūdų, kas yra kokybiškai kitas produktas) kainos tuo laikotarpiu, kai jie buvo sulaikyti, ir sulaikytų grikių grūdų įsigijimo kainos, tokiu būdu prašydamas Lietuvos apeliacinio teismo priteisti iš atsakovo nuostolius visai kitu pagrindu nei to buvo reikalaujama patikslintu ieškiniu.

2. Atsakovas grikių grūdų, kurie priklauso ieškovui, nesunaikino, nesugadino ir neperleido jokiems tretiesiems asmenims. Grikių grūdai yra sulaikyti įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą sulaikymo teisę ir sandėliuojami UAB „Galinta ir partneriai“ filialo „Galintos grūdai“ sandėliuose. Tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

3. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus vidutinė grikių grūdų rinkos kaina grikių grūdų sulaikymo metu buvo ne didesnė kaip 2 100 Lt, o grikių kruopų - ne didesnė kaip 3 697,94 LTL. Taigi ieškovo nurodoma aplinkybė neva vienos tonos grikių grūdų rinkos kaina jų sulaikymo metu buvo 3 734,78 Lt, o vieno kilogramo grikių kruopų – 5,38 Lt neatitinka tikrovės.

4. Ieškovas klaidingai skaičiuoja grikių grūdų perdirbimo į grikių kruopas kaštus. Vieno kilogramo grikių grūdų (ne grikių kruopų) perdirbimo kaina yra 0,3453 kg, dėl ko 196 218 kg grikių grūdų perdirbimo kaina būtų ne 42 685 Lt, o 67 754 Lt. Taigi ieškovo skaičiuojamos negautos pajamos vien dėl šios priežasties turėtų būti mažinamos 25 069 Lt suma.

5. Ieškovo paskaičiuota negautų pajamų suma nėra ieškovo grynasis pelnas, kurį ieškovas būtų gavęs nesant tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų. Ši suma yra kur kas didesnė, apskaičiuota neįvertinus neišvengiamai patiriamų išlaidų tokio pobūdžio veikloje. Dėl šios priežasties, ieškovui priteisus tokio dydžio sumą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

6. Aplinkybė, kad keitėsi grikių grūdų rinkos kaina, kai ieškovas neįrodinėja nei tos aplinkybės, kad pats neturėdamas grikių grūdų dėl jų sulaikymo grikių grūdus privalėjo pirkti iš kito tiekėjo kur kas brangiau arba būtų galėjęs pats juos parduoti kur kas brangiau, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas patyrė iš atsakovo prašomus priteisti nuostolius.

Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ 2013 m. balandžio 9 d. apteikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2012 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2658-601/2012 Kauno apygardos teismas nusprendė atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 233 270,74 Lt skolos bei 8,45 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta atsakovo reikalavimo teisė į ieškovą ir, atitinkamai ieškovo piniginė prievolė atsakovui, dėl kurios nevykdymo atsakovas ir nusprendė pasinaudoti ieškovui priklausančių grikių grūdų sulaikymo teise. Ieškovui įvykdžius savo pinigines prievoles atsakovui, dėl kurių ir buvo sulaikyti ieškovui priklausantys grikių grūdai, 2012 m. spalio 2 d. raštu atsakovas paragino ieškovą atsiimti jam priklausančius grikių grūdus iš atsakovo valdomų sandėlių. Visi ieškovui priklausantys grikių grūdai, buvo perduoti ieškovui 2012 m. spalio 26, 29 bei 31 dienomis, 2012 m. lapkričio 5 ir 8 dienomis.

Ieškovas S. K. įmonė „Fasma“ 2013 m. balandžio 26 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus įrodymus, kuriuos prašė prijungti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas atliko veiksmus, kuriais pripažino reikalavimą ir iš dalies įvykdė savo skundžiamo sprendimo dalį – neteisėtai sulaikytus grikius grąžino ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas, bendradarbiaudami grūdų perdirbimo ūkinėje-komercinėje veikloje, buvo susitarę, kad ieškovas pateiks savo turimus grikių grūdus, o atsakovas pagamins grikių kruopas už sutartą atlygį ir pateiks ieškovui produktą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pristatė atsakovui grikių grūdus, atsakovas juos priėmė ir iš ieškovo pateiktos žaliavos dalį perdirbtų grikių grūdų produkcijos - grikių kruopas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. sausio 31 d. ieškovui grąžino. Atsakovas nurodytą produkcijos negrąžinimo faktą grindžia tuo, kad jis pasinaudojo sulaikymo teise, kadangi ieškovas su juo neatsiskaitė, tuo tarpu, ieškovo nuomone, nurodytas sulaikymas yra neteisėtas.

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovą UAB „Galinta ir partneriai“ įpareigojo grąžinti ieškovui S. K. įmonei „Fasma“, 196 218 kg sulaikytų grikių grūdų, kurių vertė yra 392 436 Lt, kitoje dalyje dėl nuostolių atlyginimo ieškovo ieškinį atmetė.

Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį kuria atsakovas įpareigotas ieškovui grąžinti priklausančius grikių grūdus, tuo tarpu ieškovas S. K. įmonė „Fasma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl ieškovo nuostolių atlyginimo ir priteisti 225 938 Lt nuostolių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriuose nurodyta, kad nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, jam atsisakius grąžinti grikių grūdus ieškovui, nėra nustatyta, kad dėl šių veiksmų ieškovas patyrė jo įvardijamus nuostolius.

Teisėjų kolegija pastebi, kad daikto sulaikymo teisė yra vienas iš civiliniame kodekse įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.69 straipsnis). Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta daiktinės teisės normose – CK 4.229–4.235 straipsniuose, nes tai yra daiktinė teisė, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. CK 1.139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų tam, kad nebūtų pažeistos skolininko – daikto savininko teisės. Teise gali pasinaudoti ne bet kuris kreditorius, o tik teisėtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisę į savininką – skolininką (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Taigi siekiant pasinaudoti daikto sulaikymo teise asmuo turi būti teisėtas to daikto valdytojas bei turi turėti reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs, teisę į savininką. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sulaikymo teisėtumo, nurodė, kad atsakovas nebuvo teisėtas to daikto valdytojas, kadangi jam grūdai buvo perduoti su tikslu juos perdirbti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir nurodo, kad pats ieškovas perdavė nurodytus grūdus atsakovui valdyti, šio fakto neginčija nei ieškovas nei atsakovas, todėl spręsti, kad atsakovas nebuvo teisėtas daikto valdytojas pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neturi įsigaliojusio teismo procesinio dokumento dėl 244 280,53 Lt sumos iš ieškovo išieškojimo, todėl galiojančios reikalavimo teisės atsakovas į ieškovą neturi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad 2012 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu atsakovo UAB „Galinta ir partneriai“ priešieškinys dėl 244 280,53 Lt įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies ir atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“ iš ieškovo S. K. įmonė „Fasma“ buvo priteista 233 270,74 Lt suma. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgdama į minėtoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pripažintą atsakovo reikalavimo teisę į ieškovą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, tuo metu, kai pasinaudojo sulaikymo teise, turėjo reikalavimo teisę į ieškovą. Kadangi atsakovas pasinaudojo savigynos teise teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovo ir atsakovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad sulaikyti grikių grūdai buvo grąžinti ieškovui jam atsiskaičius su atsakovu. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl grūdų grąžinimo yra įvykdyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad netikslinga keisti nurodytą sprendimo dalį.

Nors teismo sprendimas paliekamas nepakeistas dėl abiejų ieškovo reikalavimų, tačiau atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo daikto sulaikymo teise, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, atsakovo patirtas 6 493,67 Lt (5 366,67 Lt + PVM) (t. 2, b. l. 173-174) bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš ieškovo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą nustato, kad būtinos ir pagrįstos atsakovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti yra mažintinos ir prašoma priteisti 6 493,67 Lt suma sumažinama iki 3 691,67 Lt, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, iš ieškovo atsakovui priteisiant 3 691,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas sumokėjo taip pat 7 924 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.2, b.l. 216) ir ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui S. K. įmonei „Fasma“ (j.a.k. 171259312) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (j.a.k. 134958886) priteista 3 552,63 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ (j.a.k. 171259312) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ (j.a.k. 134958886) priteisti 3 691,67 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną Lt 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. K. įmonės „Fasma“ (j.a.k. 171259312) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ (j.a.k. 134958886) 7 924 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė MilašienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis