- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-316-159/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, AB bankas „Hansabankas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-902-546/2008 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, AB bankas „Hansabankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. 2007-08-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Prašė nutraukti jo ir atsakovės I. Š. santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš jo išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu ir kt. (b. l. 3-5).
Atsakovė 2008-01-18 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo jos ir vaikų, A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J., gimusios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio mėnesį grįžo iš reiso jūroje ir gyvena jų bute (duomenys neskelbtini). Dar iki šio grįžimo sūnus bijojo susitikimo su tėvu, dėl to, ieškovui grįžus, sūnus liko gyventi Vilniuje, pas jos gimines. Dukra taip pat atsisako gyventi viename bute su tėvu. Šiuo metu ji su vaikais priversta gyventi jos tėvų bute, kuriame be tėvų gyvena ir jos brolis, o ieškovas gali gyventi savo motinos bute (b. l. 29-30).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-01-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą A. Š., iki bus priimtas teismo sprendimas, gyventi skyrium nuo sutuoktinės I. Š. ir vaikų A. Š. (A. Š.) bei J. Š.. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs į galimą žalą vaikų psichinei sveikatai, į jų interesus gyventi normalioje, nekonfliktiškoje šeiminėje aplinkoje, į tai, kad ieškovo pajamos yra pakankamos nuomotis kitą gyvenamąją patalpą (b. l. 37-38).
Šalies argumentai
Dėl minėtos nutarties ieškovas A. Š. 2008-01-24 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti ginčijamą nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta. Atsakovės teiginiai apie tai, kad jis šeimos atžvilgiu vartoja psichologinį ir fizinį smurtą yra nepagrįsti. Teismas nesiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, vaikai šiuo metu su atsakove gyvena Vilniuje, jis jiems jokio poveikio negali daryti. Jokių duomenų apie tai, kad jis šeimos atžvilgiu vartoja smurtą, nėra ir policijos suvestinėje. Atsakovė šiuo metu gyvena ne ginčo bute, o Vilniuje, jis būna jūroje, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo ji gyventi skyrium nuo šeimos (b. l. 39-41).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. Š. prašo ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, atsižvelgė į vaikų interesus. Ginčo bute ji su vaikais negyvena, nes laukia, kol ieškovas išeis į jūrą (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Teismas, priėmęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, nes vaikai šiuo metu su atsakove negyvena ginčo bute, ieškovas jiems jokio poveikio negali daryti, o atsakovės teiginiai apie tai, kad jis šeimos atžvilgiu vartoja psichologinį ir fizinį smurtą yra nepagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologinėmis išvadomis (b. l. 17, 27), kurios pateiktos jau po bylos iškėlimo: byla iškelta 2007-08-08 (b. l. 3-5), o išvados pateiktos 2007-09-11. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo išdėstytas aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečių vaikų ir atsakovės teisės bei teisėti interesai. Atsakovė nurodė, jog ieškovas yra agresyvus, smurtauja tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu, vaikai jo bijo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nereikalavo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir kaip nurodo pati atsakovė, ji su vaikais ginčo bute negyvena (b. l. 29-30), o sūnus A. nuo 2007-12-03 mokosi Vilniuje (b. l. 26), dėl to nesuprantamas ir nepagrįstas prašymas uždrausti ieškovui gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog atsakovė su vaikais gyvena Vilniuje, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra apelianto gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. turi kitą gyvenamąją vietą ar turi galimybę ją turėti, kurioje galėtų gyventi, teismui įpareigojus jį gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų.
Ar yra būtinybė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti tik įvertinęs ir nustatęs grėsmę nepilnamečių vaikų ar kito sutuoktinio interesams, konkrečius faktus, kurie pagrįsti įstatymų ledžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 176-220 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagal pateiktus įrodymus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.