Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-16 · Administracinė byla Nr. I-7403-580/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
I-7403-580/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Žemės ūkio ministerijai
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. V.,atsakovo atstovei Renatai Skyrelienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Gintarei Muzikevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014-03-04 sprendimą Nr. BR6-2145358 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikymo sankcijų“; 2) priteisti pareiškėjui 4 671,56 Lt pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus (11,48 ha) ir 1 349,24 Lt kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusias išmokas“ (9,77 ha), iš viso – 6 020,8 Lt.

Paaiškino, kad 2009-05-27 pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosauginės išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (registracijos Nr. 9-1004857443-A1-1; valdos Nr. 1004857443; toliau – 2009 m. paraiška). A. V. valdoje 2009-08-07 buvo atlikta deklaruotų duomenų patikra vietoje, kurios metu nustatytas tyčinis žemės ūkio naudmenų reikalavimų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327, pažeidimas. Deklaruotas plotas buvo 3,93 ha, o faktiškai nustatytas – 3,65 ha, t. y. 0,56 ha mažiau. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188, 41.1.1 punktu. Pagal faktinį plotą apskaičiuota išmokos pagrindinė dalis sumažinta dvigubai nustatytai skirtumo daliai, todėl parama sumažinta 19 procentų Apie patikrą vietoje ir priimtas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2009-12-14 sprendimu Nr. BR6-1252751 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą 2009 m. – 163,15 Lt, kompleksinio paramos susiejimo sankcija 2009 m. – 171,05 Lt.

A. V. 2010-06-07 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (registracijos Nr. 10-1004857443-A1-1; toliau – 2010 m. paraiška). 2010-08-02 buvo atlikta kompleksinio paramos susiejimo patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) žemės ūkio naudmenoms reikalavimų iki rugpjūčio 1 d. sutvarkyti šieną ar žaliąją masę daugiametėse ganyklose arba pievose. Nustatytas pakartotinis tyčinis GAAB reikalavimų nesilaikymas, parama nebuvo skirta 2010 m. ir 2011 m. Sankcijos pagal 2010 m. paraišką pritaikytos vadovaujantis žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – Metodika). Apie patikrą vietoje ir priimtas sankcijas A. V. buvo informuotas Agentūros 2011-01-12 sprendimu Nr. BR6-(11.13)-331. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija 2010 m. – 1 512,65 Lt.

Pareiškėjas 2011-06-10 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (registracijos Nr. 11-1004857443-A1-1; toliau – 2011 m. paraiška). Patikra vietoje nebuvo atliekama, GAAB žemės ūkio valdoje reikalavimų A. V. laikėsi, tačiau 2010 m. jis nesilaikė žemės ūkio ministro 2007-07-10 m. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – GAAB aprašas). Pareiškėjo valdoje buvo nustatytas pakartotinis netyčinis GAAB 1.2 papunkčio reikalavimų nesilaikymas. Šio reikalavimo nesilaikymo faktas pirmą kartą nustatytas 2009 m., o parama nebuvo mokama už 2010 m. ir 2011 m. pateiktas paraiškas. Apie priimtas sankcijas A. V. buvo informuotas atsakovo 2012-03-30 sprendimu Nr. BR6-1825704. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija 2011 m. – 1 660,45 Lt. Bendra sankcijos suma už 2009–2011 m. – 3 507,3 Lt.

A. V. 2012-05-24 pateikė paraišką gauti pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kompleksinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokoms ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ (registracijos Nr. 12-1004857443-A1-1; toliau – 2012 m. paraiška). Apie taikomas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2014-03-04 sprendimu Nr. BR6-1825704 (toliau – 2014 m. sprendimas). Parama pagal 2012 m. paraišką nebuvo mokama, kadangi pareiškėjas pažeidė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimus, kad daugiau nei 30 proc. pievų ir ganyklų plotų deklaruojantis asmuo turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre. Kadangi pareiškėjo deklaruotų pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha, jam pritaikyta 3 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už netyčinį reikalavimų pažeidimą. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija – 6 020,8 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su 2014 m. sprendimu nesutinka, kadangi priimdamas sprendimą neskirti paramos, atsakovas vadovavosi žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Metodikos 2 punktu. Pareiškėjo nuomone, sankcijos įtvirtinimas poįstatyminiame teisės akte galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir apriboja A. V. kaip ūkininko, teisę gauti paramą kiekvienais metais. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimu dėl teisės aktų leidybos bei sankcijų nustatymo. Pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymais reguliuojamų klausimų reguliavimo negalima pavesti Vyriausybei. Atsakovas, vertindamas 2012 m. paraišką, vadovavosi GAAB aprašo 7 punkte nustatytu GAAB reikalavimu. Mano, kad reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 6 straipsniui.

Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Metodikos 2 punkto sąvoka “pakartotinis reikalavimo pažeidimas“ atitinka Konstitucijoje įtvirtintus principus. Taip pat prašė kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, kad ši ištirtų GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo atitikimą Pasaulio prekybos organizacijos Sutarčiai dėl žemės ūkio.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įvertinus 2009 m. paraišką po atliktos patikros vietoje nustatytas tyčinis GAAB aprašo 1.2 papunkčio pažeidimas (reikalavimas nušienauti ar nuganyti pievas ir ganyklas iki rugpjūčio 1 d.) ir pritaikyta 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį pažeidimą. Įvertinus 2010 m. paraišką po atliktos patikros vietoje nustatytas GAAB aprašo 1.3 papunkčio netyčinis pažeidimas (reikalavimas sutvarkyti šieną ar žaliąją masę iki rugpjūčio 1 d.) ir tyčinis GAAB aprašo 1.2 papunkčio pažeidimas ir pritaikyta sankcija už pakartotinį tyčinį pažeidimą – nemokėti paramos už 2010 m. bei nemokėti pagal 2011 m. paraišką. Parama pagal 2011 m. paraišką nemokėta dėl pritaikytos ilgalaikės kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pagal 2010 m. paraišką dėl pakartotinio tyčinio kompleksinio paramos susiejimo reikalavimo pažeidimo. Vertinant 2012 m. paraišką nustatytas GAAB aprašo 7 punkto reikalavimas, kad pievas ir ganyklas deklaruojantys pareiškėjai turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre. Pareiškėjas 2012 m. paraiškoje deklaravo 9,77 ha ganyklų, o visas deklaruotas ir tinkamas paramai gauti plotas sudaro 11,48 ha, t. y. pievų ir ganyklų plotai sudarė daugiau nei 30 proc. (viso – 85 proc.). Ūkinių gyvūnų pareiškėjas neturėjo. Kadangi bendras deklaruotas pievų ir ganyklų plotas neviršijo 10 ha, pritaikyta 3 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už netyčinį reikalavimų pažeidimą. GAAB aprašo 1.2 ir 7 punkte nurodyti reikalavimai priskirtini tai pačiai geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės kompleksinės paramos sričiai, todėl nustatytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas, kuris laikomas pakartotiniu netyčiniu reikalavimų pažeidimu (Metodikos 13-1 punktas). Pagal Metodikos 16 punktą pareiškėjui parama už 2012 metus nemokama. Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas 2014-03-04 sprendimu Nr. BR6-2145358.

Pažymėjo, kad A. V. nenurodė nei vieno teisinio argumento, kuriuo grįstų savo prašymą panaikinti Agentūros 2014-03-04 sprendimą Nr. BR6-2145358. Atsakovas šiame sprendime aiškiai nurodė faktines aplinkybes bei teisės aktus, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis Vyriausybės 2006-10-11 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 2 punktu, Agentūra atsako už Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, sumų, laikomų EŽŪGF priskirtosiomis įplaukomis, valdymą, taip pat atlieka Specialiojo departamento funkcijas, numatytas 2008-05-26 Tarybos reglamente (EB) Nr. 485/2008. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7 punkte įtvirtintas Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones. Agentūra neturi kompetencijos vertinti Vyriausybės nutarimų bei žemės ūkio ministro įsakymų teisėtumo ir jų atitikties aukštesnės galios Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad A. V. skunde tik cituoja Agentūros sprendimus, tačiau nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kuriais grįstų savo prašymą panaikinti Agentūros 2014-03-04 sprendimą Nr. BR6-2145358 ir priteisti išmokas. Žemės ūkio ministerijos nuomone, prašomas panaikinti atsakovo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus: jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad GAAB aprašas yra patvirtintas vadovaujantis ne Pasaulio prekybos organizacijos sutartimi dėl žemės ūkio, kurios taikymo sritis yra prekyba žemės ūkio produkcija, o 2009-01-19 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. 2009-01-19 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 nedraudžia valstybei narei nustatyti reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo. Šis reikalavimas buvo nustatytas siekiant skatinti gyvulininkystę ir užtikrinti, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), faktiškai naudotų deklaruotus plotus kaip pievas ir ganyklas. Šis reikalavimas nėra absoliutus, t. y. jis taikomas tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, taip pat tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir kitas išmokas. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, savo noru prisiima įsipareigojimus laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Priešingu atveju už pareigų nevykdymą yra taikomos sankcijos – paramos dydžio sumažinimas arba paramos nemokėjimas dėl neatitikties paramos skyrimo reikalavimams.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-04 sprendimo Nr. BR6-2145358, kuriame nuspręsta pareiškėjui už 2012 m. paraišką neskirti paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. Agentūrai 2009-05-27 pateikė 2009 m. paraišką. Pareiškėjo valdoje buvo atlikta 2009 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikra vietoje, kurios metu nustatytas tyčinis GAAB aprašo 1.2 punkte nurodyto GAAB žemės ūkio naudmenoms reikalavimo pažeidimas (b. l. 40–44, 45). Apie atliktos patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pagal 2009 m. paraišką A. V. buvo informuotas Agentūros 2009-08-10 pranešimu Nr. 472 (b. l. 39). Už nustatytą GAAB reikalavimo tyčinį pažeidimo atvejį pareiškėjui buvo pritaikyta 19 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Apie tai A. V. buvo informuotas atsakovo 2009-12-14 sprendimu Nr. BR6-1252751. Jam buvo paskirta 729,21 Lt dydžio galutinė paramos suma (b. l. 16–17).

Pareiškėjas 2010-06-07 Agentūrai pateikė 2010 m. paraišką (b. l. 55–56). 2010-08-02 A. V. valdoje buvo atlikta šioje paraiškoje deklaruotų duomenų patikra vietoje, kurios metu taip pat buvo nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.3 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai (b. l. 58–60). Apie atliktos patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pagal 2010 m. paraišką pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010-08-04 pranešimu Nr. 240 (b. l. 58). Atsakovo 2011-01-12 sprendimu Nr. BR6-(11.13)-331 A. V. buvo informuotas, kad pagal 2010 m. paraiškoje pateiktus duomenis parama jam neskiriama, kadangi buvo nustatytas pakartotinis tyčinis GAAB reikalavimo nesilaikymo atvejis (b. l. 77–78).

A. V. 2011-06-10 Agentūrai pateikė 2011 m. paraišką (b. l. 63–65). Atsakovo 2012-03-30 sprendimu Nr. BR6-1825704 pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal 2011 m. paraiškoje pateiktus duomenis jam skiriama 620,07 Lt dydžio galutinė paramos suma. Šiame sprendime nurodyta, kad kompleksinio paramos susiejimo sankcija 2011 m. yra 1 660,45 Lt, kuri lygi pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus (b. l. 79–80).

A. V. 2012-05-24 Agentūrai pateikė 2012 m. paraišką (b. l. 67–70). Atsakovas, įvertinęs šią paraišką, 2014-03-04 sprendime Nr. BR6-2145358 konstatavo, kad parama pagal 2012 m. paraišką neskiriama, kadangi nustatytas netyčinis GAAB aprašo 7 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas (b. l. 81–84). Pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – 6020,80 Lt.

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus žemės ūkio naudmenoms nustato žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas. GAAB aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-30, 7 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Pareiškėjas 2012 m. paraiškoje (b. l. 67-73) prašė paramos už 11,48 ha plotą, iš kurio 9,77 ha sudaro ganyklų (pievų) plotas (5DG-1 (ganyklos, pievos iki 5 metų)). Pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui jokių argumentų, kad jis nėra pažeidęs GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo nepateikė ir ūkinių gyvūnų laikymo ir registravimo fakto neįrodinėjo, todėl GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas pripažįstamas nustatytu teisingai.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171, 9 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nurodytų GAAB apraše. Pagal šių taisyklių 42.2.3 punktą sankcijos už GAAB pažeidimus skaičiuojamos pagal metodiką, patvirtintą atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-16 įsakymu Nr. 3D-151, 5.4. punkte nurodyta, kad pareiškėjas visoje valdoje privalo laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nurodytų GAAB apraše. Šių taisyklių 33.5.3. punkte įtvirtinta, kad už GAAB reikalavimų pažeidimus sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal atskiru žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą metodiką. Sankcijos už GAAB aprašo pažeidimus nustatytos patvirtinus Metodiką.

Metodikos 1 punktas numato, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – tai pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Netyčinis reikalavimų pažeidimas – tai pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotiniu reikalavimo pažeidimu laikomas to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti. GAAB aprašo 8 punkte pažymėta, kad kiekvienas šiame apraše nurodytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimas turi užtikrinti atitinkamo GAAB standarto, nurodyto reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, III priede, įgyvendinimą. Toliau teisės normoje šiuo tikslu GAAB reikalavimai paskirstyti pagal GAAB standartus. GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskirti 1.2, 1.3 ir 7 GAAB aprašo punktuose nurodyti reikalavimai (8.2 punktas). Pagal 2010 m. paraišką pareiškėjui sankcija skirta už pakartotinį tyčinį GAAB aprašo 1.2 punkto pažeidimą.

Pareiškėjui 2010 m. nustatytas pakartotinis tyčinis pažeidimas, o 2012 m. – netyčinis pažeidimas. Anksčiau priimti atsakovo sprendimai bei duomenys dėl 2012 m. paraiška prisiimtų pareigų vykdymo rodo, jog pareiškėjas per trejus metus iš eilės GAAB aprašo reikalavimus, kurie užtikrina to paties GAAB standarto laikymąsi ir pagal Metodikos 1 punktą sudaro pakartotinumą, pažeidė daugiau nei vieną kartą. Metodikos 13-1 punkte, galiojusiame iki 2014-04-12, buvo nurodyta, kad nustačius netyčinį pažeidimą, jei ankstesniais metais buvo nustatytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas, laikomas pakartotiniu netyčiniu reikalavimų pažeidimu. Taigi 2012 m. pareiškėjo pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip pakartotinis netyčinis pažeidimas.

Metodikos 8 punktas, redakcija galiojusi iki 2014-04-12, numatė, kad už netyčinį reikalavimų pažeidimą nustatoma 3 proc. dydžio sankcija, kuri atitinkamai padidinama ar sumažinama įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais ir atsižvelgiant į šios Metodikos 9 punkto nuostatas. Punkto nuostatos nepakeistos ir dabartinėje redakcijoje. Atsakovas pareiškėjo 2012 m. padarytą GAAB pažeidimą įvertino kaip mažo masto, sunkų, nepastovios poveikio trukmės. Tai sudaro pagrindą pagal Metodikos 8.2 punktą dėl pažeidimo sunkumo sankcijos dydį didinti 1 procentu, pagal Metodikos 8.4 punktą dėl mažo pažeidimo masto sankcijos dydį sumažinti 1 procentu, o pagal Metodikos 8.6 punktą dėl pažeidimo poveikio trukmės nepastovumo sankcijos dydį sumažinti 1 procentu. Metodikos 9.2 punktas nustato, kad, jeigu pagal šios Metodikos 8.1–8.6 punktus paskaičiuotas dydis – 2 proc., taikomas sankcijos dydis – 3 proc.

Nustatant sankcijos dydį už šį pažeidimą vadovautasi Metodikos 16 punktu. Iki 2014-04-12 galiojusioje Metodikos 16 punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Dabartinėje redakcijoje norma patikslinta, nurodant, kad netaikomas Metodikos 15 straipsnyje numatytas 15 proc. ribojimas. Bylos aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie ribojimo sankcijai netaikymą pagal Metodikos 16 punktą iki 2014-03-03 sprendimo priėmimo informuotas nebuvo, pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas buvo netyčinis, tačiau sankcija jam buvo pritaikyta vadovaujantis Metodikos 16 punkto taisykle. Metodikos 16 punkto taisyklė į Lietuvos teisės aktų sistemą buvo perkelta atsižvelgiant į 2009-11-30 Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 71 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad nepažeidžiant nuostatų, susijusių su 72 straipsnyje nurodytu tyčiniu reikalavimų pažeidimu, nustačius pakartotinus pažeidimus pagal šio straipsnio 1 dalį pirmo pasikartojimo atveju nustatyta procentinė dalis dauginama iš 3. (...) Jei nustatomi tolesni pasikartojantys reikalavimų pažeidimo atvejai, kiekvienu atveju už ankstesnį pasikartojantį reikalavimų pažeidimą nustatytam sumažinimui taikomas daugiklis 3. Tačiau visa 70 straipsnio 8 dalyje minima suma negali būti sumažinta daugiau kaip 15 %. Kai sumažinimas pasiekia 15 % ribą, mokėjimo agentūra ūkininkui praneša, kad dar kartą nustačius tokį pat reikalavimų pažeidimą, jo veiksmai bus laikomi tyčiniu reikalavimų pažeidimu, kaip apibrėžta 72 straipsnyje. Jei reikalavimų pažeidimai nustatomi ir po to, sumažinimo procentas nustatomas ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą dauginant iš daugiklio 3, jei įmanoma, neviršijant antros pastraipos paskutiniame sakinyje numatytos 15 % ribos.

Taigi iš pirminio teisės šaltinio akivaizdžiai matyti, kad sankcijos didinimas tris kartus galimas tik tada, kai iki paskutinio pažeidimo padarymo paramą gaunančiam asmeniui buvo pranešta apie galimumą taikyti padidintą sankciją. Atsižvelgiant į tai ir Metodikos 16 punktas aiškintinas tokiu pat būdu. Kadangi atsakovas nei 2012-03-30 sprendimu Nr. BR6-1825704, nei kitu atskiru raštu apie sankcijos padidinimą neįspėjo pareiškėjo, tai taikyti Metodikos 16 punkto neturėjo teisinio pagrindo, o turėjo sankciją už GAAB aprašo reikalavimų pažeidimą paskaičiuoti pagal Metodikos 8-15 punktus.

Agentūros 2014-03-04 sprendimas Nr. BR6-2145358 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikymo sankcijų“ dėl netinkamo teisės normų taikymo panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kadangi teismo sprendimu yra konstatuota, jog pareiškėjas vykdydamas įsipareigojimus pagal 2012 m. paraišką pažeidė GAAB aprašo reikalavimus, tai jam turi būti paskirta sankcija už šį pažeidimą. Kadangi pagal susiklosčiusią teisminę praktiką teismas neturi teisės priimti administracinio sprendimo, tai sankcijos skyrimo klausimas perduodamas Agentūrai nagrinėti iš naujo. Agentūrai naujai išnagrinėjus sankcijos taikymo klausimą kartu bus pasisakyta ir dėl A. V. prašymo skirti jam 4 671,56 Lt pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus bei 1 349,24 Lt kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusias išmokas“.

Pareiškėjas yra pareiškęs prašymus dėl Metodikos 2 punkto ir GAAB aprašo 7 punkto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo. A. V. nuomone, Metodikos 2 punktas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir apriboja jo, kaip ūkininko, teisę gauti paramą kiekvienais metais, o GAAB aprašo 7 punkte nustatytas reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus galimai prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 6 straipsniui. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Metodikos 2 punkto sąvokos: „Pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti“ atitiktį Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Jis taip pat prašo kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją su prašymu ištirti GAAB aprašo (2012-12-12 žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-950 redakcija) 7 punkte nustatyto GAAB reikalavimo atitikimą Pasaulio prekybos organizacijos sutarčiai dėl žemės ūkio.

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Prezidento ir Vyriausybės aktai. A. V. prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žemės ūkio ministro priimto teisės akto, tačiau Konstitucinis Teismas tokių teisės aktų konstitucingumo netiria. Kompetencija nagrinėti bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra suteikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi nustatyti, ar atitinkamo centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Vyriausybės norminius aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis). Taigi, šiuo atveju, norminio akto teisėtumas galėtų būti tiriamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pareiškėjas, prašydamas ištirti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Metodikos teisėtumą, nenurodė, kokio įstatymo ar Vyriausybės norminio akto kokioms konkrečioms nuostatoms šis aktas ar jo dalis prieštarauja. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Metodikos 2 punkto sąvokos teisėtumo. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009, į kurį atsižvelgiant priimta Metodika, 47 straipsnis pakartotiniu pažeidimu pripažįsta daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymą, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti. Tai rodo, jog Europos Sąjungos teisės akte nustatytos analogiškos taisyklės kaip Metodikos 2 punkte.

2009-01-19 Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnis leidžia valstybei narei nustatyti II priede kaip neprivalomą reikalavimą nurodytą reikalavimą dėl minimalaus ūkinių gyvūnų tankumo. Šis reikalavimas GAAB apraše buvo nustatytas siekiant skatinti gyvulininkystę ir užtikrinti, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), faktiškai naudotų deklaruotus plotus kaip pievas ir ganyklas. Reglamentas yra aukštesnę teisinę galią už Lietuvos Respublikos įstatymus turintis teisės aktas.

Kadangi Metodikos 2 punktas grindžiamas Komisijos reglamentu Nr. 1122/2009, o GAAB aprašo 7 punktas grindžiamas 2009-01-19 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, tai šių aktų teisėtumą turi tirti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tačiau teismui nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nesikreipiama.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstaty­mų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pasaulio prekybos organizacija yra tarptautinė prekybos organizacija, nustatanti taisykles ir sprendžianti prekybinius konfliktus tarp į ją įstojusių šalių, Lietuvos Respublikos teisės aktų atitikimo Pasaulio prekybos organizacijos dokumentams ši institucija netiria. Kreiptis yra Pasaulio prekybos organizaciją nėra teisinio pagrindo, taigi, šis A. V. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-04 sprendimą Nr. BR6-2145358 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikymo sankcijų“ ir įpareigoti Nacionalinės mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos sankcijos A. V. pagal 2012-05-24 Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką išnagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė