Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1149-392/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-13
Bylos Nr.: e2A-1149-392/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08688-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas: ERGO Insurance SE
Atsakovas: N. K. B., R. K. B., UAB „Kauno centro būstas“
Trečiasis asmuo: DB „BTA Insurance Company“

Kategorijos

2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1149-392/2017Proceso Nr. 2-68-3-08688-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-358-912/2016 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams N. K. B., R. K. B. (R. K. B.) ir UAB „Kauno centro būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, G. P., V. V.-O., Kauno miesto savivaldybė, H. P., N. R. ir ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų N. K. B., R. K. B. ir UAB „Kauno centro būstas“ solidariai 12.105,75 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra apdraudęs du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013-07-27 ir 2013-07-24 įmonių turto draudimo sutartimis. Šie butai yra viename aukšte, jų bendraturčiai yra tretieji asmenys G. P. ir H. P.. Virš šių butų esančiame kitame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014-02-04 įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplieti apatiniai butai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams N. K. B. ir R. K. B.. Dėl vandentiekio avarijos ieškovas pagal draudimo sutartis atlygino draudėjui (G. P.) šio patirtą žalą ir išmokėjo 12.302,59 Eur draudimo išmoką. Atsakovai N. K. B. ir R. K. B. nesugebėjo užtikrinti, kad jiems nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų tinkamas ir jį naudojant nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims. Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, netinkamai prižiūrėjo namo bendrojo naudojimo objektus ir neužkirto kelio vandentiekio avarijai įvykti. Dėl to visi šie atsakovai turi atlyginti dėl vandentiekio avarijos padarytą žalą. Atsakovai N. K. B. ir R. K. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė N. K. B. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE, kuri išmokėjo aplietų patalpų savininkui – trečiajam asmeniui G. P. 214,77 Eur draudimo išmoką. Ieškovo prašoma priteisti žalos suma nepagrįstai didelė. Žalos atsiradimui įtakos turėjo kiti veiksniai (kiti užliejimai). Prasta namo inžinerinių tinklų būklė buvo žinoma visiems. Nuo 2003 m. vyko susirinkimai dėl vandentiekio remonto, bet sprendimų nepriimta. Avarijos šaltinis nebuvo atsakovų N. K. B. ir R. K. B. valdomose inžineriniuose tinkluose. Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trūkęs šalto vandens vamzdis buvo privačioje nuosavybėje, t. y. bute (duomenys neskelbtini). UAB „Kauno centro būstas“ neturėjo galimybės techniškai prižiūrėti nurodytą vamzdį be buto savininkų valios. UAB „Kauno centro būstas“ 2012 m. informavo namo butų savininkus apie prastą vamzdžių būklę, bet pastarieji nepriėmė sprendimo keisti vamzdynus. Ieškovas nenurodė, kokie konkretūs UAB „Kauno centro būstas“ veiksmai lėmė padarytą žalą, nepateikė įrodymų žalos dydžiui apskaičiuoti, reikalauja per didelės žalos. Solidari atsakomybė nagrinėjamoje situacijoje negalima, nes atsakovų nesieja bendri veiksmai.Trečiasis asmuo DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieškinį, kiek jis pareikštas atsakovams N. K. B. ir R. K. B., atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiasis asmuo G. P. kreipėsi į DB „BTA Insurance Company“ SE, kuri apžiūrėjo aplietus butus, surašė defektų aktą, jame užfiksavo apgadinimus. Aktą pasirašė G. P., pretenzijų neturėjo. DB „BTA Insurance Company“ SE paskaičiavo 214,77 Eur draudimo išmoką, bet G. P. su jos dydžiu nesutiko ir kreipėsi į savo draudiką – ieškovą. DB „BTA Insurance Company“ SE nesutiko su ieškovo nustatytu žalos dydžiu, nes DB „BTA Insurance Company“ SE apžiūros akte užfiksuoti mažesnio masto butų pažeidimai. Ieškovas nepateikė nuotraukų, patvirtinančių jo nustatytus apgadinimus ir jų apimtį.Tretieji asmenys G. P. ir H. P. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad visus apgadintų butų remonto darbus organizavo ieškovas jo pasirinktais būdais. Ieškovas G. P. išmokėjo draudimo išmoką už parketlenčių sugadinimą ir baldų išvalymą, kitas remonto išlaidas sumokėjo tiesiogiai bendrovei, kuri atliko apgadintų butų remontą.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą trečiasis asmuo nuomoja nuomininkui R. P.. Už padarytą žalą privalo atsakyti atsakovai R. K. B. ir N. K. B., nes vandentiekio avarija įvyko jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Kauno centro būstas“ neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų, tai jis turėtų atsakyti solidariai su kitais atsakovais.Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašė ieškinį atsakovui UAB „Kauno centro būstas“ atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo UAB „Kauno centro būstas“ neteisėtus veiksmus. Paskyrus namo administratorių, namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia, todėl jie turi pareigą rūpintis savo turtu, užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ negalėjo apžiūrėti trūkusio vamzdžio, nes jis yra atsakovų R. K. B. ir N. K. B. buto sienoje. Iš pastarųjų namo administratorius nebuvo gavęs pranešimų apie vamzdį. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, prašomą priteisti žalą paneigia trečiojo asmens DB „BTA Insurance Company“ SE įvykio vietos apžiūros dokumentai, lokalinės sąmatos. Skaičiuojant žalos dydį, turėtų būti išskaičiuojamas fizinis turto nusidėvėjimas.Tretieji asmenys V. V.-O. ir N. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovų N. K. B. ir R. K. B. solidariai 1.973,24 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1.973,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 44,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei N. K. B. iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 607,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 753,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad nėra išlikę namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdynų schemos. Jos neturi nei namo administratorius, nei vandens tiekėjas. Iš į bylą pateiktų atsakovų N. K. B. ir R. K. B. buto (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, kad prieš avariją vandens skaitiklis buvo tualeto patalpoje (oranžinės plytelės). Po avarijos skaitiklis perkeltas prie bendro namo įvado stovo vonios patalpoje. Vandentiekio vamzdžio varinė detalė, kurią pakeitė avarinė tarnyba, yra prieš buto sklendę ir prieš vandens skaitiklį. UAB „Mano būstas LT“ ir UAB „Žaidas“ 2014-02-06 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad bute Nr. 6 trūko vamzdis, kuris sumontuotas sienose; užpylė pirmą ir antrą aukštus; atjungtas vanduo šeštam butui. Dėl to teismas darė išvadą, kad vandentiekio avarija 2014-02-04 įvyko ne buto (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teise valdomojoje nuosavybėje (šio buto vandentiekio inžinerinėje įrangoje), bet bendroje namo (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje. Teismas taip pat nustatė, kad avarinė tarnyba UAB „Mano būstas LT“ taip pat šalino avarijas dar du kartus po 2014-02-04 vandentiekio avarijos. Avarinė tarnyba 2014-02-17 bute Nr. 4 atidengė sienoje stovų vamzdžius, nes santechnikams reikėjo ieškoti pratekėjimo: prateka bute Nr. 2. Avarinė tarnyba 2014-02-20 pašalino dar vieną avariją – bute Nr. 4 sienoje trūkęs šildymo vamzdis; reikia remontuoti. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Žaidas“ 2014-02-20 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad butas Nr. 4 apipilinėja butą Nr. 2; statybininkai atidengė palubėje, 4 metrų aukštyje, sukaltą dėžę ir joje rado įtrūkusius šildymo vamzdžius. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad žalos padaryta ne iš buto (duomenys neskelbtini), įrenginių, kurie nuosavybės teise priklauso šio buto savininkams, bet iš namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynų – bendros inžinerinės įrangos, kuri yra visų namo patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Į bylą pateikti namo (duomenys neskelbtini), susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žaidas“) šaukė nurodyto namo patalpų savininkų susirinkimus, teikė vandentiekio tinklų atnaujinimo klausimą svarstyti gyventojams, bet pastarieji sprendimų nepriėmė. Iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini), butų Nr. 2, 4 ir 6, nuotraukų matyti, kad vamzdynai, esantys sienose, užfiksuoti seni. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas ir dėl to neužkirstas kelias 2014-02-04 įvykusiai vandentiekio avarijai. Dėl to ieškinį, kiek jis pareikštas atsakovui UAB „Kauno centro būstas“, atmestė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad už namo bendrojo naudojimo objektų kapitalinį remontą atsakingi namo patalpų savininkai kaip bendraturčiai (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovams N. K. B. ir R. K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Taigi jie už po jų butu esantiems butams Nr. 2 ir 4 dėl 2014-02-04, 2014-02-17 ir 2014-02-20 vandentiekio ir šilumos sistemos vamzdynų avarijų, įvykusių namo bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, atsako proporcingai jų butui tenkančiai daliai (CK 4.76, 4.82 straipsniai, 4.83 straipsnio 1 dalis).Teismas, palyginęs ieškovo ir trečiojo asmens DB „BTA Insurance Company“ SE defektiniuose aktuose užfiksuotus aplietų butų pažeidimus, nustatė, kad jie iš esmės tie patys, bet ieškovas remontuotinu plotu įvardija visą lubų, sienų ar grindų paviršių, o trečiasis asmuo – tik pažeistas vietas. Dėl to ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose įrašyti didesnis medžiagų ir darbų kiekiai negu trečiojo asmens pateiktose lokalinėse sąmatose. Ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose įrašyti papildomai darbai, susiję su remontuojamų paviršių parengimu, – hidroizoliacija, gruntavimas, be to, įtrauktas užmokestis už statybinių šiukšlių išvežimą. Pažymėjo, kad tam, jog būtų atkurta aplietų butų būklė į buvusią iki jų sugadinimo, turi būti ne tik suremontuota pažeista vieta, bet taip pat atlikti ir papildomi remonto darbai, pavyzdžiui, perdažyta ne tik pažeista konkreti sienos vieta, bet ir didesnis plotas. Dėl to laikė ieškovo nustatytas aplietų butų remonto išlaidas pagal jo pateiktas lokalines sąmatas ir atliktų darbų aktus pagrįstomis. Atitinkamai įvertintas ir ieškovo nustatytas draudimo išmokos dydis. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas išmokėjo iš viso 12.302,59 Eur draudimo išmokų. Patikrinęs ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, pranešimus apie draudimo išmokų išmokėjimą ir mokėjimo nurodymus, teismas nustatė, kad ši ieškinyje įvardyta suma atitinka ieškovo iš tikrųjų išmokėtą bendrą draudimo išmokų (jos dalių) sumą (42.478,41 Lt). Ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 12.105,75 Eur sumą, t. y. atėmus 1,6 proc. turto nusidėvėjimą (12.302,59 Eur x (100 proc. – 1,6 proc.) : 100 proc. = 12.105,75 Eur). Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, susijusius su turto nusidėvėjimo neatskaitymu iš reikalaujamos priteisti ieškinio sumos.Teismas nustatė, kad atsakovų N. K. B. ir R. K. B. buto plotas yra 141,27 kv. m. Bendras namo (duomenys neskelbtini), plotas yra 866,6 kv. m. Atsakovų, kaip buto savininkų, dalis namo bendro naudojimo objektų nuosavybėje yra 16,30 proc. (141,27 kv. m : 866,6 kv. m x 100 proc. = 16,3 proc.). Taigi atsakovai už ieškovo apdraustiems butams padarytą žalą bendrai atsakingi 1.973,24 Eur suma (12.105,75 Eur x 16,3 proc. : 100 proc. = 1.973,24 Eur) (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir ieškovui priteisti iš atsakovų 12.302,59 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas ir dėl to nebuvo užkirstas kelias 2014-02-04 įvykusiai vandentiekio avarijai. UAB „Kauno centro būstas“ yra pelno siekiantis, veikiantis savo rizika, juridinis asmuo, todėl turėjo įvertinti prisiimtą riziką ir tinkamai atlikti savo, kaip namo administratoriaus pareigas, tačiau to nepadarė. UAB „Kauno centro būstas“ atstovas nei karto neapžiūrėjo ir neįvertino name (duomenys neskelbtini), esančių butų vamzdyno būklės. Neorganizavo atnaujinimo darbų. Tokį administratoriaus pasyvumą teismas turėjo įvertinti kaip netinkamą ir aplaidų savo srities profesionalo profesinių funkcijų atlikimą, kuris sukelia jam atsakomybę dėl minėto įvykio. UAB „Kauno centro būstas“ nepateikė dokumentų, kad įvertino vamzdynų būklę, vykdė jų apžiūrą ir rekomendavo juos gyventojams keisti ar remontuoti. Iš į bylą pateikto namo susirinkimų protokolų matyti, kad UAB „Kauno centro būstas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žaidas“) šaukė namo patalpų savininkų susirinkimus, teikė vandentiekio tinklų atnaujinimo klausimą svarstyti gyventojams, bet pastarieji sprendimų nepriėmė. Toks susirinkimas buvo šaukiamas tik kartą. Be to, UAB „Kauno centro būstas“ pateikė į bylą prieštaraujančius įrodymus, jog iš viso toks susirinkimas buvo organizuotas. Byloje pateiktas skelbimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Kauno centro būstas“ organizuoja susirinkimą, tačiau UAB „Kauno centro būstas“ savo veiklą pradėjo tik 2016 m. pradžioje (tuo metu namą administravo UAB „Žaidas“). Administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, todėl jam kyla civilinė atsakomybė dėl įvykusios žalos; Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad vandentiekio avarija 2014-02-04 įvyko ne buto (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teise valdomojoje nuosavybėje (šio buto vandentiekio inžinerinėje įrangoje), bet bendroje namo (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje. Atsakovų N. K. B. ir R. K. B. civilinės atsakomybės draudikas ištyrė minėtą įvykį, pripažino buto (duomenys neskelbtini), savininkų N. K. B. ir R. K. B. civilinę atsakomybę ir įvykį draudžiamuoju, atlygino patirtą žalą. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Be to, UAB „Kauno centro būstas“ atstovė nurodė, kad avarija įvyko ne bendro naudojimo objekte, nes už vamzdžio remontą namo administratorius mokestį paskaičiavo tik buto Nr. 6 savininkams;Net jei ir būtų pagrindas sutikti su aplinkybe, kad avarija įvyko bendroje namo (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje, tai atsakovai N. K. B. ir R. K. B., nesugebėjo užtikrinti įrangos priežiūros taip, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, t.y. jie disponuodami savo turtu neorganizavo vamzdyno remonto, nesikreipė į namo administratorių, kad įvertintų vamzdyno būklę ir pan. Administratorius negalėjo patekti į butą be atsakovų K. sutikimo, todėl šalys turėjo bendradarbiauti – K. turėjo kreiptis į administratorių dėl vamzdyno tinklų įvertinimo, o administratorius dėl galimybės apžiūrėti ir įvertinti jų būklę.Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ atsiliepimu teismo prašo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ šaukė (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimus, teikė vandentiekio tinklų atnaujinimo klausimą svarstyti gyventojams, bet pastarieji sprendimo nepriėmė. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas ir neatliko būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo kitų asmenų turtui. Vien tik teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius, taigi ir atsakovas, automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Atsakovas neneigia savo pareigos imtis visų prieinamų veiksmų rūpinantis pastatų technine būkle, tačiau nesutinka, kad privalo be kaltės atlyginti bet kokią žalą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs; Pagal teisinį reglamentavimą atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ įsipareigojo savo iniciatyva pašalinti smulkius namo defektus, o vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas (vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, tai yra kapitalinis remontas), kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Vamzdynų keitimo klausimą atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ bandė spręsti kelis kartus šaukdamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dar 2012 m. rudenį bei organizuodamas balsavimą raštu 2013 m. ir 2014 m. (susirinkimo ir balsavimo raštu protokolai yra pateikti byloje), tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Kadangi patys bendraturčiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, dėl atsiradusios žalos atsakingi gali būti tik jie, bet ne atsakovas UAB „Kauno centro būstas“. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie netvarkingus vamzdžius ar apie kitus trūkumus, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, jog administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių avarijai. Namo administratorius visada tinkamai atliko jam pavestus namo bendrojo naudojimo objektų profilaktinės priežiūros darbus, ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksnių, siekiant užtikrinti tinkamą namo administravimą ir priežiūrą; Teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai, kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trūkimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovas, būdamas draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovo kaltė dėl kilusios žalos, o kartu atsakovui negali būti reiškiamas reikalavimas atsakyti solidariai;Ilgą laiko tarpą UAB „Žaidas“ Kauno miesto centro seniūnijoje veikė po prekės ženklu „Kauno centro būstas“, kuris neturėjo jokio juridinio ryšio su UAB „Kauno centro būstas“. Kadangi įmonė daugiabučius gyvenamuosius namus aptarnavo konkrečiose seniūnijose: Dainavoje, Šilainiuose ir Centre, todėl buvo pasirinkti atitinkami prekės ženklo pavadinimai. UAB „Žaidas“ buvo pradėtas reorganizavimo procesas atskyrimo būdu ir 2016-02-09 UAB „Žaidas“ pakeitė savo pavadinimą į UAB „Kauno centro būstas“. Pasikeitus įmonės pavadinimui, visa kita įmonės vykdoma veikla nepasikeitė, įmonės kodas išliko tas pats, įmonėje dirba tie patys darbuotojai, įmonė toliau vykdo visus iki pavadinimo keitimo turėtus įsipareigojimus, užtikrina tęstinį ir nepertraukiamą įmonės pagrindinės veiklos vykdymą. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas pateikia prieštaringus duomenis šioje byloje, ypač, kai šie duomenys yra viešai skelbiami LR juridinių asmenų registre ir kiekvienas suinteresuotas asmuo gali su jais susipažinti. Trečiasis asmuo DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu teismo prašo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Šioje byloje buvo sprendžiamas pagrindinis klausimas, kur įvyko vandentiekio avarija – ar bendroje daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje, ar atsakovų N. K. B. ir R. K. B. buto inžinerinėje įrangoje. Būtent nuo šio atsakymo priklausė, kas atsakingas už žalą, padarytą vandeniu apliejus butus (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo DB „BTA Insurance Company“ SE ir atsakovai R. K. B. ir N. K. B. savo paaiškinimuose buvo nuoseklūs ir pagrįstai teigė, jog vamzdyno sistemos dalis, kurioje trūko šalto vandens vamzdis, yra bendroji inžinerinė namo įranga;Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad nėra išlikę namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdynų schemos. Jos neturi nei namo administratorius, nei vandens tiekėjas. Iš į bylą pateiktų atsakovų N. K. B. ir R. K. B. buto nuotraukų matyti, kad prieš avariją vandens skaitiklis buvo tualeto patalpoje (oranžinės plytelės). Po avarijos skaitiklis perkeltas prie bendro namo įvado stovo vonios patalpoje. Vandentiekio vamzdžio varinė detalė, kurią pakeitė avarinė tarnyba, yra prieš buto sklendę ir prieš vandens skaitiklį. UAB „Mano būstas LT“ ir UAB „Žaidas“ 2014-02-06 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad bute Nr. 6 trūko vamzdis, kuris sumontuotas sienose; užpylė pirmą ir antrą aukštus; atjungtas vanduo šeštam butui. Dėl to teismas pagrįstai padarė išvadą, kad vandentiekio avarija 2014-02-04 įvyko ne buto (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teise valdomojoje nuosavybėje (šio buto vandentiekio inžinerinėje įrangoje), bet bendroje namo (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje, kuri yra visų namo patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas;Į bylą pateikti namo (duomenys neskelbtini), susirinkimų protokolai. Iš jų matyti, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žaidas“) šaukė nurodyto namo patalpų savininkų susirinkimus, teikė vandentiekio tinklų atnaujinimo klausimą svarstyti gyventojams, bet pastarieji sprendimų nepriėmė. Iš į bylą pateiktų butų (duomenys neskelbtini), butų Nr. 2, 4 ir 6 nuotraukų matyti, kad vamzdynai, esantys sienose, užfiksuoti seni, tačiau neesant gyventojų sutikimo administratorius neturi teisės atlikti vamzdyno remonto darbų. Atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ vykdė namo vamzdyno priežiūrą, informavo bendraturčius apie blogėjančią jo būklę, organizavo jų apklausą raštu ir susirinkimus šiuo klausimu, kuriuose namo gyventojai nepalaikė administratoriaus sprendimo, kad bendrasavininkų lėšomis būtų atliekami vamzdyno keitimo/apšiltinimo darbai. Šie darbai nėra laikyti privalomaisiais statinio reikalavimais, kuriuos administratorius privalėtų vykdyti be bendraturčių sutikimo. Teismas, įvertinęs namo administratoriaus veiksmus bei vadovaudamasis norminiais aktais, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas ir dėl to buvo neužkirstas kelias 2014-02-04 įvykusiai vandentiekio avarijai; Už namo bendrojo naudojimo objektų kapitalinį remontą atsakingi namo patalpų savininkai, kaip bendraturčiai (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovams N. K. B. ir R. K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Taigi jie už po jų butu esantiems butams dėl 2014-02-04, 2014-02-17 ir 2014-02-20 vandentiekio ir šilumos sistemos vamzdynų avarijų, įvykusių namo bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, padarytą žalą atsako proporcingai jų butui tenkančiai daliai (CK 4.76, 4.82 straipsniai, 4.83 straipsnio 1 dalis).Atsakovai N. K. B. ir R. K. B., tretieji asmenys G. P., V. V.-O., Kauno miesto savivaldybė, H. P., N. R. ir ADB „Gjensidige“ atsiliepimų į ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-02-04 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. 6, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams N. K. B. ir R. K. B., įvyko vandentiekio avarija. Šios avarijos metu buvo aplieti žemiau esantys butai Nr. 2 ir 4. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir įrenginių administratorius vandentiekio avarijos įvykimo metu buvo atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Žaidas“). Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kaip nurodytų butų Nr. 2 ir 4 draudikas, atlygino šių butų savininkui trečiajam asmeniui G. P. padarytą 12.302,59 Eur žalą ir, įgyvendindamas regreso teisę, 2015-03-13 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl išmokėtos žalos (atskaičius nusidevėjimą) priteisimo solidariai iš visų nurodytų atsakovų. Pirmosios instancijos teismas 2016-09-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų N. K. B. ir R. K. B. dalį reikalautos žalos – 1.973,24 Eur, kuri apskaičiuota proporcingai šiems atsakovams priklausančiai namo bendro naudojimo objektų daliai, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2014-02-04 vandentiekio avarija įvyko bendroje namo inžinerinėje įrangoje, nes už namo bendrojo naudojimo objektų kapitalinį remontą atsakingi namo butų ir kitų patalpų savininkai nesirūpino šio namo bendra inžinerine įranga. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus, pareigas ir kad dėl to buvo neužkirstas kelias 2014-02-04 vandentiekio avarijai.Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ neapžiūrėjo ir neįvertino name esančių butų vamzdyno būklės, aktyviai neorganizavo vamzdyno atnaujinimo darbų, šį klausimą kėlė tik kartą, o tokį atsakovo pasyvumą, pasak ieškovo, teismas turėjo įvertinti kaip netinkamą ir aplaidų savo funkcijų atlikimą, kuris sukelia atsakomybę dėl minėtos vandentiekio avarijos. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vandentiekio avarija įvyko ne buto Nr. 6 savininkų nuosavybės teise valdomojoje vandentiekio inžinerinėje įrangoje, bet bendroje namo inžinerinėje įrangoje. Ieškovo teigimu, atsakovai N. K. B. ir R. K. B. nesugebėjo užtikrinti jų bute esančios inžinerinės įrangos priežiūros taip, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, t. y. jie neorganizavo vamzdyno remonto, nesikreipė į namo administratorių, kad įvertintų vamzdyno būklę, o namo administratorius nesiėmė veiksmų apžiūrėti ir įvertinti vamzdyno būklę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį turiniu, negali sutikti su tokiu ieškovo vertinimu. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. dėl šios teisės įgyvendinimo sprendžiama pagal CK numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pastato savininko (valdytojo) kaltės prezumpcija, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis), tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. CK 6.266 straipsnyje numatyta pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos privalo būti tenkinamas nustačius visumą civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovo nurodyto atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.266 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014-02-04 vandentiekio avarija įvyko bendroje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinėje įrangoje, bet ne šio namo buto Nr. 6 savininkams (atsakovams N. K. B. ir R. K. B.) priklausančioje buto inžinerinėje įrangoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, pagal LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktą vartotojo inžinerinė sistema – tai statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Tuo tarpu pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punktą, prie bendrųjų statinio inžinerinių sistemų priskiriama viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, šildymo sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu nėra išlikusios daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdynų schemos (t. II, b.l. 174; t. III, b.l. 10-11). Iš į bylą pateiktų buto Nr. 6 nuotraukų matyti, kad prieš avariją vandens skaitiklis buvo tualeto patalpoje (oranžinės plytelės), o po avarijos skaitiklis perkeltas prie bendro namo įvado stovo vonios patalpoje (t. III, b.l. 33-34). Vandentiekio vamzdžio varinė detalė, kurią pakeitė avarinė tarnyba, yra prieš buto sklendę ir prieš vandens skaitiklį. UAB „Mano būstas LT“ ir UAB „Žaidas“ 2014-02-06 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad bute Nr. 6 trūko vamzdis, kuris sumontuotas sienoje; užpylė pirmą ir antrą aukštus; atjungtas vanduo butui Nr. 6 (t. II, b.l. 175-176). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad UAB „Mano būstas LT“ šalino vandentiekio avarijas dar du kartus po 2014-02-04 avarijos. 2014-02-17 bute Nr. 4 UAB „Mano būstas LT“ atidengė sienoje stovų vamzdžius, nes santechnikams reikėjo ieškoti pratekėjimo, buvo nustatyta, kad prateka bute Nr. 2 (t. II, b.l. 177-178). UAB „Mano būstas LT“ 2014-02-20 pašalino dar vieną avariją – remontavo bute Nr. 4 sienoje trūkusi šildymo vamzdį (t. II, b.l. 179-180). UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Žaidas“ 2014-02-20 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad butas Nr. 4 apipilinėja butą Nr. 2; statybininkai atidengė palubėje, 4 metrų aukštyje, sukaltą dėžę ir joje rado įtrūkusius šildymo vamzdžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, kurių ieškovas savo apeliaciniu skundu neginčija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2014-02-04 vandentiekio avarija kilo ne buto Nr. 6 savininkams (atsakovams N. K. B. ir R. K. B.) priklausančioje inžinerinėje įrangoje, o bendroje daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinėje įrangoje, kuri yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti iš atsakovų N. K. B. ir R. K. B. visos ieškovo reikalaujamos žalos, o priteisti tik dalį jos, kuri proporcinga atsakovams priklausančiai namo bendro naudojimo objektų daliai, yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl iš atsakovų N. K. B. ir R. K. B. teismas turėtų priteisti didesnę žalos dalį nei kad buvo priteista. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybė dėl 2014-02-04 vandentiekio avarijos kyla tik daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nesirūpino bendra šio namo inžinerine įranga, bet ne atsakovui UAB „Kauno centro būstas“ kaip šio namo bendro naudojimo patalpų ir įrenginių administratoriui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismassavo sprendime, pagal LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.10 punktą namo administratorius organizuoja, be kita ko, vandentiekio vamzdynų atnaujinimo darbus, šaukia gyventojų susirinkimus, kad šie priimtų sprendimus dėl inžinerinių tinklų atnaujinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ šaukė nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie blogėjančią vamzdynų būklę, tačiau jie sprendimų nepriėmė, nors vamzdynai buvo seni. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“, neturėdamas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, būtų privalėjęs savo iniaciatyva pakeisti pasenusius namo vamzdynus (bendrą namo inžinerinę įrangą) (CPK 12, 178 straipsniai). LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato namo prižiūrėtojo (administratoriaus) uždavinį vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, atlikti bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninį aptarnavimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ būtų nevykdęs šių įpareigojimų namo vamzdyno atžvilgiu ir kad dėl to kilo 2014-02-04 vandentiekio avarija (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas ir kad dėl to nebuvo užkirstas kelias 2014-02-04 vandentiekio avarijai, o tik įrodžius šias aplinkybes būtų pagrindas teismui tenkinti ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Kauno centro būstas“ atžvilgiu.Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Tretysis asmuo DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje už atsiliepimo į skundą surašymą prašo priteisti iš ieškovo 700 eurų. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą ir ginčo apimtį, priteistina suma mažintina iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui DB „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654) iš ieškovės ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė