Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei J. Abbakumovai, gynėjui advokatui V. Rutkauskui, nepilnamečiams nukentėjusiesiems L. J. ir D. V., jų įstatyminiams atstovams K. J., L. V., nukentėjusiajam D. V., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei O. Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, lenkas, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, šiuo metu atliekantis bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d.

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 6 kartus, paskutinius kartus 2009-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta su 2009-04-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 2011-09-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 16 dienų bausmės, 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, kitaip atimdamas galimybę priešintis, panaudojęs peilį ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

A. V. kartu su nenustatytu asmeniu 2011-11-26, apie 12.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Žvėrynas“ (link Laisvės pr.), esančioje prie Narbuto-Sėlių sankryžos, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, abiem iš už nugaros priėjus prie nepilnamečio L. J., A. V. laikydamas dešinėje rankoje peilį, atsistojo nukentėjusiajam iš vienos pusės, tuo metu nenustatytas asmuo, atsistojęs iš kitos pusės, laikydamas dešinėje rankoje švirkštą, kita ranka L. J. už rankos, paklausė, ar šis žino, kas yra ŽIV, ar AIDS, ir pareikalavo pinigų, telefono, jei nenori sužinoti, kas tai yra, o nukentėjusiajam išsigandus grasinimų ir atidavus turėtą turtą pagrobė K. J. priklausantį 800 Lt mobilaus ryšio telefoną „LG GD510“.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Be to, A. V. ir J. M., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šiais savo veiksmais J. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą, kadangi parodymo atpažinti metu nedalyvavo gynėjas, nors tuo metu kaltinamieji buvo suimti kitame ikiteisminiame tyrime. Gynėjo teigimu, šis procesinis veiksmas buvo atliktas neteisėtai ir teismas, priimdamas nuosprendį, negali vadovautis jo metu gautais duomenimis. Kaip matyti iš parodymo atpažinti protokolų, J. M. buvo parodytas atpažinti 2012-03-27, 12.40 val., o A. V. – 2012-03-27, 12.50 val. Tuo metu nei J. M., nei A. V. dar nebuvo pranešta apie įtarimą, jie nebuvo apklausti kaip įtariamieji, neturėjo įtariamojo statuso ir teisių. Nukentėjusiajam atpažinus A. V. kaip asmenį, dalyvavusį nusikalstamos veikos padaryme, iš karto po parodymo atpažinti, kaltinamiesiems buvo pranešta apie įtarimą ir jie apklausti kaip įtariamieji. Asmens parodymo atpažinti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 192 str. Šiame straipsnyje rodomas atpažinti asmuo yra įvardintas kaip „atpažintinas asmuo“ nesiejant jo su procesiniu statusu, todėl parodytas atpažinti gali būti ne vien tik įtariamasis, tačiau ir šio statuso neturintis asmuo, apie kurį yra kokių nors duomenų, kad jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, siekiant patvirtinti tokius duomenis. Be to, įstatymas nenurodo, kad asmenį, apie kurį yra duomenų, kad jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, galima parodyti atpažinti tik po to, kai jam pranešama apie įtarimą ir jis apklausiamas. Tai palikta nuspręsti tyrėjui atsižvelgiant į tyrimo taktiką. Teismo nuomone, pateisinama ir įstatymui neprieštarauja tyrėjo pasirinkta tyrimo veiksmų atlikimo taktika, kuomet jis, parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu gavęs duomenų, kad nusikalstamą veiką prieš L. J. galėjo padaryti A. V., šiuos duomenis dar kartą patikrino parodydamas A. V. atpažinti asmeniškai ir tik įsitikinęs nukentėjusiojo parodymų teisingumu, pranešė A. V. apie nusikaltimą ir apklausė jį įtariamuoju. Tokia taktika yra suprantama, kadangi dažniausiai asmenų nuotraukos atpažinimui yra gaunamos iš prašymų išduoti pasą, o tokios fotonuotraukos gali būti pasenusios, asmens išvaizda gali būti pasikeitusi, fotonuotraukoje atpažįstantysis nemato visų atpažintino asmens duomenų – ūgio, kūno sudėjimo, jei nuotrauka nespalvota – plaukų spalvos ir kt. Todėl logiška, kad aptariamo procesinio veiksmo metu J. M. ir A. V. nebuvo įtariamieji, neturėjo gynėjo ir gynėjo dalyvavimas neturėjo būti užtikrintas. Kita vertus byloje nėra nustatyta, kad parodant kaltinamuosius atpažinti buvo pažeistos BPK normos. Apklaustas teisme nukentėjusysis L. J. paaiškino, kad prieš parodant jam atpažinti abu kaltinamuosius, policijos pareigūnai nedarė jam įtakos dėl atpažinimo rezultatų, nerodė kaltinamųjų nuotraukų, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo abejoti šių proceso veiksmų teisėtumu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. neigė dalyvavęs L. J. apiplėšime, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti nukentėjusiojo L. J. parodymais, parodymo atpažinti protokolais, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis. Nukentėjusysis L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, kad viešojo transporto stotelėje prie jo priėjo du jam nepažįstami asmenys, vienas kurių buvo A. V., ir pagrasinę užkrėsti ŽIV arba AIDS, pagrobė iš jo telefoną. Be to, L. J. detaliai prisiminė, kad plėšimo metu A. V. rankoje laikė peilį, o kitas su juo buvęs asmuo – švirkštą. Tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas abejoti neturi pagrindo, kadangi L. J. atpažino A. V. tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b.l. 46-47), tiek asmens parodymo atpažinti metu (b.l. 61-63). Be to, byloje nustatyta, kad į iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną tą pačią dieną, 15.51 val., buvo įstatyta kaltinamajam A. V. priklausiusi SIM kortelė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. V., kartu su nenustatytu asmeniu, 2011-11-26, apie 12.30 val., iš už nugaros priėjo prie visuomeninio transporto stotelėje „Žvėrynas“ stovėjusio nepilnamečio L. J., tuomet A. V., laikydamas rankoje peilį, atsistojo nukentėjusiajam iš vienos pusės, o nenustatytas asmuo, laikydamas rankoje švirkštą, atsistojo iš kitos pusės ir laikydamas nukentėjusiajam už rankos paklausė, ar jis žino, kas yra AIDS ir ŽIV. Nenustatytas asmuo nukentėjusiajam liepė atiduoti telefoną bei pinigus, jei jis nenori sužinoti, kas tai yra. Tuomet nukentėjusysis ištraukė savo 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“, priklausantį K. J., ir atidavė jį A. V. bei nenustatytam asmeniui.

Remiantis šiais įrodymais ir jų vertinimo motyvais teismas daro išvadą, kad kaltinamasis ir nenustatytas asmuo pagrobė iš L. J. turtą ir turėjo galimybę juo naudotis savo nuožiūra, ką patvirtina ir byloje esančios išklotinės, iš kurių matyti, kad A. V. po apiplėšimo į nukentėjusiojo telefoną buvo įsidėjęs savo SIM kortelę.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. taip pat neigė savo kaltę nurodydamas, kad jis L. J. apiplėšimo metu nedalyvavo. Tokius pat parodymus jis davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius kaltinamojo teiginius ir rodytų, kad J. M., kartu su A. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nukentėjusysis visų apklausų metu tvirtino, kad jis įsidėmėjo tik vieną iš jį užpuolusių asmenų. Parodžius L. J. atpažinti kaltinamuosius, jis atpažino tik A. V., tuo tarpu J. M., kaip asmens dalyvavusio jo apiplėšime, jis neatpažino. J. M. išteisintinas pagal BK 180 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2011-12-21 plėšimas iš D. V.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. V. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris laikė jį už kaklo, paėmė iš jo piniginę ir perdavė savo bendrininkui (t. 1, b.l. 114-115).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. V. atpažino J. M. kaip asmenį, kuris iš savo bendrininko perėmė piniginę ir iš jos pagrobė pinigus (t. 1, b.l. 132-135).

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiojo D. V. parodymais, kurie viso proceso metu buvo aiškūs ir nuoseklūs, yra patvirtinami kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismo manymu, kaltinamųjų ir jų gynėjo teiginiai, kad atliekant J. M. ir A. V. parodymo atpažinti procedūras buvo pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, nurodytais nusikalstamos veikos prieš L. J. motyvuojamojoje dalyje, pripažįsta, kad parodymų atpažinti procedūros buvo atliktos laikantis BPK normų reikalavimų, todėl jų metu gautais duomenimis teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį.

Apklausti teisiamajame posėdyje kaltinamieji A. V. ir J. M. tvirtino, kad jie išlipo vienoje stotelėje su nukentėjusiuoju, su juo susipažino, pats nukentėjusysis paprašė jų nupirkti alaus, davė pinigų, vėliau visi nuėjo į miškelį išgerti. Remiantis kaltinamųjų parodymais, po to nukentėjusysis nuėjo į kirpyklą, o paskui jie vėl susitiko ir D. V. prašymu nupirko jam dar alaus. Nuėję į miškelį gerdami alų jie bendravo, nukentėjusysis paprašė jų apginti jį mokykloje, o jiems sutikus, davė už tai 230 Lt. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius kaltinamųjų parodymus. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis neigė, kad jis kaltinamųjų paprašė nupirkti alaus, o po to kartu su jais savo noru jį miškelyje gėrė. Jo teigimu, kaltinamieji tik išlipus iš autobuso ėmė prie jo kabinėtis, prašyti pinigų alui. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jis išsigando kaltinamųjų, norėdamas, kad jie nuo jo kuo greičiau atstotų, nupirko jiems alaus. Pažymėjo, kad J. M. laukė jo prie kirpyklos, jam išėjus jie vėl pradėjo reikalauti nupirkti alaus. Jiems išėjus iš parduotuvės kaltinamieji nusitempė jį į miškelį, kur A. V. pagriebė jam už kaklo ir liepė ištraukti piniginę. Nukentėjusiajam atidavus J. M. piniginę, kaltinamasis iš piniginės išsitraukė 230 Lt ir pasiėmė juos su savimi. Nukentėjusysis teigė, kad jis visą laiką buvo išsigandęs, bijojo, kad kaltinamieji jo atžvilgiu gali panaudoti fizinį smurtą, ką patvirtina ir jo teiginiai, kad kaltinamieji tarpusavyje kalbėjosi per kiek galintys jį „išjungti“, J. M. sakė A. V. „smarkiai jo nedaužyti“. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Be to, kaltinamieji buvo dviese, jie vyresni už nukentėjusįjį, todėl D. V. pagrįstai bijojo, kad prieš jį gali būti smurtaujama. Taip pat teismas pastebi, kad tik apklausiant kaltinamuosius teisiamajame posėdyje pastarieji iškėlė versiją, kad pinigus nukentėjusysis jiems davė tam, kad jie apgintų jį mokykloje. Nei D. V., nei patys kaltinamieji apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė, nukentėjusysis ją paneigė teismo posėdžio metu, todėl teismo manymu, taip kaltinamieji siekia pateisinti pinigų pagrobimo faktą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. V. ir J. M. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. V. ir J. M. miškelyje, netoli Molėtų pl. ir Sodų 4-osios g. sankryžos, vertė nukentėjusįjį D. V. gerti alų, o po to A. V. pagriebė nukentėjusiajam už kaklo ir tarpusavyje su J. M. kalbėdami apie galimą fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, liepė atiduoti piniginę. D. V. perdavus piniginę J. M., pastarasis paėmė iš piniginės 230 Lt.

Šios nusikalstamos veikos būdo aprašymas kaltinamajame akte nėra tikslus, todėl tikslintinas. Kaltinimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad kaltinamieji atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, o nustatomojoje dalyje nurodyta, kad kaltinamieji „privertė nepilnametį D. V. gerti alų, o vėliau A. V. paėmęs nukentėjusiajam už kaklo pareikalavo pinigų ir liepė atiduoti piniginę, nukentėjusiajam D. V. išsigandus ir atidavus piniginę, paėmė ją ir perdavė J. M., iš kurios pastarasis ištraukė 230 Lt, o piniginę grąžino, tęsdami veiką tarpusavyje kalbėjo apie tai, keliais smūgiais galėtų D. V. „išjungti“, tuo sukeldami nukentėjusiajam pagrįstą baimę, jog bus sunkiai sužalotas“. Akivaizdu, kad įžanginėje dalyje ir nustatomojoje dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padarymo būdo požymiai nesutampa. Šioje situacijoje iš inkriminuotų teisiškai reikšmingi kvalifikavimui kaltinamųjų veiksmai yra paėmimas už kaklo ir pasakymas, kad gali keliais smūgiais „išjungti“ D. V.. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad paėmimas už kaklo nesukėlė nukentėjusiajam fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo, tačiau tai buvo fizinis veiksmas siekiant išgąsdinti nukentėjusįjį, pakirsti jo valią priešintis ir taip palengvinti sau sąlygas užvaldyti nukentėjusiojo turimą turtą, o tai atitinka kitokios galimybės priešintis atėmimo požymį. Tiek bendrai visą situacija, kuomet kaltinamieji nuo pat išlipimo iš autobuso visą ir pakankamai ilgą laiko tarpą kontroliavo nukentėjusiojo veiksmus, tiek pasakymai apie galimą fizinio smurto panaudojimą, taip pat vertintini kaip atlikti siekiant palengvinti svetimo turto įgijimą ir atitinka grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą požymį. Kaltinamiesiems inkriminuojama, kad jie, privertę nukentėjusįjį gerti alų, kitaip atėmė galimybę jam priešintis, tačiau teismo nuomone, šis požymis neinkriminuotinas, kadangi dėl nedidelio išgerto alkoholio kiekio šis veiksmas nepalengvino kaltinamiesiems turto pagrobimo.

Kaltinamieji pagrobė turtą – 230 Lt, ir turėjo galimybę juo naudotis savo nuožiūra. A. V. ir J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

A. V. ir J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nelaiko A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką (L. J. plėšimo atveju) padarė bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius bet kurią konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-21 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Šiuo atveju nėra duomenų apie A. V. bendrininką – nenustatytą asmenį, todėl nėra realių galimybių nustatyti šio subjekto požymius: amžių, pakaltinamumą, jo kaltės turinį ir t.t. Atsižvelgiant į tai A. V. veika negali būti laikoma kaip padaryta bendrininkų grupėje.

D. V. plėšimo atveju teismas pripažįsta A. V. ir J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nusikaltimai priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. A. V. nors yra jauno amžiaus, tačiau už analogiškas nusikalstamas veikas yra teistas jau 3 kartus, kas rodo, kad jis nėra linkęs taisytis. Be to nusikalstamas veikas jis daro prieš mažamečius ir nepilnamečius vaikus, kas itin neigiamai jį charakterizuoja, o tokių jo veiksmų pasekmės yra labai žalingos. A. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje niekur nedirbo, nesimokė, yra nevedęs. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. jis yra recidyvistas. BK 180 str. 1 d. yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo rūšių bausmės, tuo tarpu BK 180 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. paskirtos bausmės ir 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. M. yra teistas 7 kartus, visus kartus už plėšimus ir vagystes. Šią nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdamas laisvėje niekur nedirbo, nesimokė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. ir 56 str. teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad 2009-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., buvo subendrintas su 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nustatydamas bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. V. ir J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, ir mano, kad kaltinamiesiems skirtina bausmė artima sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kardomosios priemonės – A. V. ir J. M. paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, naikintini.

K. J. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (t. 1, b.l. 18-19).

L. V. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (t. 1, b.l. 111-112).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš L. J.), ir paskirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš D. V.), ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. V. skirti 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 9 d., 4 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti 5 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį išbūtą bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš D. V.), ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę J. M. paskirti 4 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2012-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį išbūtą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p. J. M. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš L. J.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Pilnai tenkinti K. J. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. V. 800 Lt K. J. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pilnai tenkinti L. V. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. V. ir J. M. 230 Lt L. V. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.