- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2-3268-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33343-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. K., R. K.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Tatjana Benetė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,
viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. K. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus N. K. atžvilgiu; 3) priteisti iš R. K. išlaikymą sūnui N. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 4) priteisti iš A. K. išlaikymą sūnui N. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 5) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio N. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 paskirtu laikinuoju globėju bei 6) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turi mažametį sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daug metų, tačiau nėra oficialiai išsituokę. Atsakovas su sūnumi N. K. nėra gyvenęs, vaiko nepažįsta ir juo visiškai nesirūpina. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.
3. Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2009 metų. Dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos vaikų priežiūros, šeima nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. ir nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė žinoma kaip turinti priklausomybę alkoholiui, vedanti neatsakingą gyvenimo būdą, dažnai keičianti sugyventinius, daranti administracinės teisės pažeidimus, ilgą laiką niekur nedirbanti. N. K. yra šeštas atsakovės vaikas. Nei vieno iš vaikų R. K. pati neaugina. Keturi atsakovės vaikai yra įvaikinti, o mažametė G. V., gim. (duomenys neskelbtini), auga kartu su N. K. vienoje globėjų šeimoje.
Šalies argumentai
4. Ieškovo teigimu, Tarnyboje ne kartą buvo gauti ir registruoti pranešimai apie galimus mažamečio N. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus šeimoje.
5. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. kovo 14 d. N. K. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos budinčio globėjo šeimoje. Grąžinus vaiką motinai, 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gruodžio 15 d. buvo vertinti grėsmės vaikui lygiai. 2020 m. sausio 7 d. vertinta vaiko situacija, kurios metu nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui / šeimai poreikį. 2020 m. kovo 12 d. vaiko situacijos vertinimo metu N. K. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir taikyta laikinoji priežiūra (vaikas su motina buvo apgyvendinti Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje).
6. Atsakovės šeimai nuo 2018 m. lapkričio 14 d. buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas (2021 m. balandžio 22 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas, nežinant tikslios atsakovės gyvenamosios vietos), tačiau atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti ir siekti teigiamų pokyčių šeimoje, netinkamo gyvenimo būdo nekeitė.
7. 2020 m. liepos 9 d. Tarnyboje buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, kad atsakovų gyvenamosios vietos adresu pastoviai vyksta išgertuvės, renkasi asocialūs asmenys; namuose yra neprižiūrėtas 2 metų vaikas, kuriam traumuota ranka, tačiau tėvai jo neveda pas gydytojus; motina R. K. pastoviai neblaivi. Nurodyta, jog policijos patruliai 2020 m. liepos 9 d. nuvyko nurodytu adresu. Kieme vyko išgertuvės. Ten esančių vaikų N. K. ir G. V. motina R. K. ir jos sugyventinis G. V. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. R. K. patikrinus blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 1,14 promilės girtumas, o G. V. – 1,53 prom. girtumas. Mažamečiai vaikai buvo perduoti močiutei N. K..
8. Tarnybos specialistai, reaguodami į pranešimą, susisiekė su vaikų močiute N. K., kuri paaiškino, kad 2020 m. liepos 10 d. ji grąžino vaikus motinai R. K..
9. Tarnybos specialistams 2020 m. liepos 13 d. nuvykus į vaikų gyvenamąją vietą, jie buvo rasti neprižiūrėti, purvini; N. K. buvo aprengtas netvarkingais, nešvariais drabužiais, purvinas, nuo jo sklido nemalonus kvapas, o jo sesutė G. V. visiškai nevaldė dešinės rankos, buvo iškarpytais, purvinais plaukais (matėsi sužalojimai). Su vaikais buvusiam G. V. buvo nustatytas 0,30 promilės girtumas, jis neneigė, jog jau kelias dienas vartoja alkoholį, o vaikų motina, pastarojo teigimu, buvo išvykusi ir visą savaitgalį negrįžo, vaikais nesirūpina.
10. Įvertinus situaciją, vaikų interesus, mažametis N. K. su sesute buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir nuvežti į VšĮ Antakalnio vaikų ligoninę. Išrašius vaikus iš gydymo įstaigos, 2020 m. liepos 15 d. N. K. su sesute buvo apgyvendintas globėjos šeimoje.
11. 2020 m. liepos 17 d. Tarnyboje buvo gautas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro raštas „Dėl mažamečių G. V. ir N. K.“, kuriame nurodyta, jog atsakovės šeimai nuo 2013 m. gegužės 23 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, o nuo 2018 m. lapkričio 14 d. taikoma atvejo vadyba dėl moters žalingo alkoholio vartojimo. Darbo su šeima eigoje įvyko aštuoni šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai. Sudarytame pagalbos šeimai plane R. K. įsipareigojo užtikrinti vaikų fiziologinius ir psichologinius poreikius: rūpintis sūnaus ir dukters sveikatos priežiūra, vykdyti gydytojų rekomendacijas, užtikrinti vaikų saugumą namuose, nepalikti vaikų be priežiūros, domėtis dukros sveikata bei ugdymusi, kreiptis dėl tėvystės G. V. nuginčijimo; spręsti priklausomybės alkoholiui problemą; tobulinti tėvystės įgūdžius, lankant specialistų konsultacijas / mokymus; bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai. Siekiant spręsti priklausomybės alkoholiui problemą R. K. buvo motyvuojama kreiptis psichiatro konsultacijai dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, gydytis ilgalaikės reabilitacijos centre, lankyti Anoniminių alkoholikų (toliau – ir AA) savipagalbos grupių susirinkimus. R. K. lankė Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos konsultuojančios priklausomybių klausimais, konsultacijas, taip pat nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 25 d. dalyvavo Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo „Minesotos“ programoje, baigus gydymą lankė AA grupių susirinkimus iki 2019 m. balandžio mėnesio. R. K. 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 9 d. buvo užrašyta pas Visuomenės priklausomybių ligų specialistų asociacijos konsultantę Naujosios Vilnios seniūnijoje, tačiau į konsultacijas neatvyko. Tolimesnės pagalbos atsisakė, motyvuodama tuo, kad nenori jų lankyti. Nurodyta, kad socialinė darbuotoja nuolat motyvuoja R. K. ir G. V. kreiptis į priklausomybių konsultantus, lankyti AA susirinkimus, tačiau jie lankyti specialistų konsultacijas atsisako. R. K. taip pat nesutinka gydytis ilgalaikės reabilitacijos centre. Socialinė darbuotoja su asmenine asistente pastebėjo, kad tėvai tenkina pagrindinius vaikų poreikius, tačiau emocinius vaikų poreikius užtikrina minimaliai. Taip pat socialinė darbuotoja pastebėjo, kad tiek R. K., tiek G. V. trūksta kantrybės auklėjant vaikus. Rekomenduotų tėvystės įgūdžių lavinimo kursų atsakovė nelanko. Pranešama, kad teigiami pokyčiai šeimoje, sprendžiant pagrindinę šeimos problemą priklausomybės alkoholiui, yra trumpalaikiai, nes sugyventiniai turi silpną motyvaciją ją spręsti bei dėl minėtos priklausomybės vaikų tėvai ne visada gali užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas mažamečiams vaikams.
12. Su R. K. bendraujant 2020 m. liepos 20 d. atvejo vadybos posėdžio metu ši pripažino, kad vakarais išgeria, tačiau priklausomybę nuo alkoholio neigė, atsisakė vykti į reabilitacijos įstaigą gydymuisi nuo priklausomybės. Specialistai, teikiantys šeimai socialines paslaugas, siūlė atsakovų vaikams nustatyti laikinąją globą.
13. 2020 m. liepos 23 d. Tarnyba įvertino mažamečio N. K. situaciją, nustatė vaikui apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 2 dalimi, Tarnyba pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti N. K. iš jo tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-27284-1102/2020 Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti mažametį iš jo tėvų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 N. K. nustatyta laikinoji globa J. S. S. šeimoje.
14. Nustačius atsakovų sūnui laikinąją globą, situacija tėvų šeimoje nepasikeitė. Atsakovas A. K. tėvo valdžios vaiko atžvilgiu vykdyti nepradėjo, į Tarnybą dėl vaiko nesikreipė, duomenų apie jo gyvenamąją vietą Tarnyba neturi. Atsakovei R. K. ir toliau buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, siekiant padėti šeimai išspręsti turimas problemas ir susigrąžinti vaiką į šeimą. 2020 m. rugsėjo 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu, R. K. nurodė, kad pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Vilniaus rajone; bendrauja su vaikų globėja elektroninėmis ryšio priemonėmis, domisi vaikų gyvenimu; gailisi dėl susidariusios situacijos; sutinka bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius. Atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. šeimai atvejo vadyba pradėta taikyti Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre.
15. 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras informavo Tarnybą, kad darbas su atsakove buvo neįmanomas, kadangi R. K. vengė bet kokių kontaktų, keitė telefono numerius, neatidarydavo namų durų, keisdavo gyvenamąsias vietas, dėl to su ja nepavyko užmegzti jokio kontakto. Nuo 2021 m. vasario mėnesio, atsakovė galimai išvyko gyventi į Vilniaus miestą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau Vilniaus mieste dirbantiems specialistams jos gyvenamosios vietos adreso patvirtinti nepavyko.
16. 2021 m. liepos 22 d. mažametis N. K. buvo aplankytas globėjos šeimoje. Lankymosi metu įvertinta, kad vaiko laikinoji globa vyksta sklandžiai, N. K. patinka augti globėjos šeimoje, juo rūpinamasi, su globėja sieja artimas emocinis ryšys. N. K. globėja nurodė, kad berniuko motina sūnaus nei karto nelankė, tik labai retai parašo per Messenger programėlę, pasidomi vaiko sveikata; vaikui parodžius motinos nuotrauką, šis jos neatpažįsta. Apie vaiko tėvą globėja teigė nieko nežinanti, vyras su sūnumi jokių ryšių nepalaiko.
17. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tarnyboje buvo atlikta N. K. globos peržiūra, kurios metu įvertinus, jog priežastys dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa neišnyko, kad tėvai nekeičia gyvenimo būdo, vaiko nelanko, susigrąžinti nesistengia, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos mažamečiui nustatymo.
18. Tarnyba paaiškino, jog surinkus atsakovę R. K. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė keturis kartus teista, per 5 metus daug kartų bausta administracine tvarka (ne vienas pažeidimas padarytas jai esant neblaiviai, netinkamai prižiūrint vaikus). Atsakovė niekur nedirba (mokama nedarbo draudimo išmoka), neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Respublikinio priklausomybės ligų centro 2021 m. spalio 15 d. pateiktais duomenimis, R. K. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Surinkus atsakovą A. K. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas, per 5 metus nebaustas ir administracine tvarka. Atsakovas yra kelių individualių įmonių savininkas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.
19. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, Tarnyba nurodo, jog atsakovė R. K. dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, priklausomybės alkoholiui, jau yra praradusi keturis mažamečius vaikus, tačiau savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė – toliau vartoja alkoholį, nesigydo, nedirba, nesudaro saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai, kas yra nesuderinama su vaiko, kaip sąmoningos, brandžios, padorios, fiziškai bei dvasiškai sveikos asmenybės auginimu. Atsakovas A. K. tėvo pareigų sūnaus N. K. atžvilgiu visiškai nevykdo nuo pat jo gimimo. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, savo sūnaus nepažįsta, ryšio su juo nepalaiko, į Tarnybą dėl vaiko susigrąžinimo ir auginimo nei karto nesikreipė.
20. Mažametis N. K. dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, neatsakingumo, nerūpestingumo, vengimo atlikti savo tėviškas pareigas, jau ne kartą yra paimamas iš šeimos, dėl ko yra daroma žala visai vaiko vystymosi raidai. Tarnyba pažymi, kad N. K. yra dar tik treji metukai, tačiau mažametis jau pusę savo gyvenimo metų yra praleidęs globėjų šeimoje, o ne augęs biologinėje šeimoje.
21. Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos dokumentus, vaikų interesus, Tarnyba mano, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti sūnų ir visiškai juo nesirūpina, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, jiems apribotina tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, jo nelanko, artimų ryšių su juo nepalaiko, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, tėvų valdžia atsakovams sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai.
22. Taip pat Tarnyba, remdamasi CK 3.195 straipsniu, numatančiu, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią, nurodo, jog iš atsakovų priteistinas išlaikymas sūnui N. K.. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgdama į mažamečio N. K. amžių, sveikatą ir poreikius, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių (atsakovė turi du išlaikytinius, atsakovas vieną), Tarnyba mano, jog priteistinas išlaikymas iš atsakovės sūnui po 100 Eur, o iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.
23. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406, 407 straipsniais, nustatytina mažamečio N. K. gyvenamoji vieta. Mažametis nuo 2020 m. liepos 15 d. su sesute gyvena globėjos šeimoje, kurioje jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl, Tarnybos vertinimu, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos tikslinga nustatyti N. K. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020m. rugpjūčio18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 paskirtu laikinuoju globėju.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į ieškinį atsakovo A. K. atstovas advokatas Eimantas Šriupša prašo atmesti ieškinį dalyje dėl neterminuoto atsakovo A. K. tėvo valdžios apribojimo ir kitų išvestinių reikalavimų. Atstovas nurodo, jog jam nepavyko susisiekti su atstovaujamuoju, tačiau, atstovo vertinimu, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra itin kraštutinė priemonė, kuri šiuo atveju yra neadekvati. Atstovo nuomone, visų pirma turėtų būti sprendžiama dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo instituto taikymo, kuris būtų prevencinė priemonė, įspėjimas tėvams dėti pastangas ir labiau rūpintis vaiku. Tuo tarpu neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra itin kraštutinė ir šiuo atveju nepagrįsta priemonė. Taip pat atstovas mano, jog atsakovas yra nepajėgus teikti vaikui prašomo dydžio 200 Eur dydžio išlaikymą. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatą, darbingumą ir kita. Be to, ieškovas nepateikė vaiko poreikių ir išlaidų išsamios analizės, nėra duomenų apie vaiko gaunamas valstybės išmokas.
25. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
26. Atsakovės R. K. atstovė advokatė Tatjana Benetė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atstovei atsakovės nuomonė nėra žinoma. Atstovės nuomone, civilinė byla, kai ieškovas prašo taikyti nuolatinį motinos valdžios apribojimą, turi būti nagrinėjama atsakovei dalyvaujant posėdyje betarpiškai. Atsakovės atstovė paaiškino, jog ji neturi galimybių pateikti įrodymus, kadangi su atsakove nėra galimybės susisiekti. Dėl šios priežasties atsiliepimu atstovė prašė pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu ir paskelbti jos paiešką.
27. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, jog pabendravus su atsakove, ji sužinojo, jog atsakovė su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad jos motinos valdžia būtų laikinai apribota. Nuo Tarnybos duomenų teismui pateikimo, situacija pasikeitė, atsakovė įsidarbino AB „Plasta“, gauna nuolatines pajamas. Atsakovė ketina spręsti savo problemas ir susigrąžinti vaikus. Atstovė paaiškina, kad atsakovė įsidarbino po ilgo laiko, kas laikytina reikšmingu pokyčiu, ji dirba ir naktimis, dėl jos nusiskundimų darbdavys neturi. Su vaiku nuo 2020 metų nebendravo dėl pandemijos. Dėl šios priežasties prašo ieškinį tenkinti iš dalies – motinos valdžią apriboti laikinai, taip pat priteisti mažesnį nei 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
28. Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti tėvų R. K. ir A. K. valdžią sūnaus N. K. atžvilgiu; priteisti iš tėvų išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu laikinuoju globėju bei teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
29. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
30. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
31. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
33. Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad nepilnamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. K., motina – R. K..
34. Remiantis byloje surinktais įrodymais, Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2009 metų. Dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos vaikų priežiūros, šeima nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. ir nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikų šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis N. K. dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, neatsakingumo, nerūpestingumo, vengimo atlikti savo tėviškas pareigas (motina turi priklausomybę alkoholiui, veda neatsakingą gyvenimo būdą, dažnai keičia sugyventinius, daro administracinius nusižengimus, ilgą laiką niekur nedirbo, N. K. – šeštas atsakovės vaikas, nei vieno iš vaikų atsakovė neaugina, keturi atsakovės vaikai jau įvaikinti; tėvas su sūnumi nėra kartu gyvenęs, vaiko nepažįsta, juo visiškai nesidomi), yra paimtas iš šeimos, dėl tėvų elgesio yra daroma žala visai vaiko vystymosi raidai.
35. N. K. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, 2020 m. liepos 23 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1013 ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, N. K. laikinai apgyvendintas pas laikiną globėją.
36. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 be tėvų globos likusiam N. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta J. S. S., globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.
37. Remiantis rašytine bylos medžiaga atsakovai R. K. ir A. K. nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku tiek fiziškai, tiek emociškai, sūnaus neišlaiko, neužtikrina jo interesų augti stabilioje ir saugioje aplinkoje, motina vartoja alkoholį, šių priklausomybių nesigydo, veda neatsakingą gyvenimo būdą, dažnai keičia sugyventinius, daro administracinius nusižengimus, tėvas išvykęs iš Lietuvos Respublikos, sūnaus nepažįsta, juo nesidomi. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovai per laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2020 m. rugpjūčio 13) išlaikymo sūnui neteikė ir neteikia, su sūnumi nebendrauja (motina tik retkarčiais parašo žinutes globėjai, tačiau sūnaus daugiau nei metus sūnaus nelankė, o atsakovas su sūnumi apskritai nėra bendravęs, jo nepažįsta ir vaiku nesidomi), gyvenimo būdo nekeičia, saugių gyvenimo sąlygų sūnui nekuria, teismo posėdyje patys nedalyvavo (nors atsakovei šaukimas įteiktas, apie teismo posėdį buvo žinoma), į teismo siųstus pranešimus nereagavo, nesant duomenų apie jų pastaruoju metu dedamas pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų savo šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad atsakovė neseniai po ilgo laiko įsidarbino, neleidžia spręsti dėl pokyčių ilgalaikiškumo ir neįrodo, jog atsakovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio ir gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas savo mažamečiui sūnui.
38. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo sąlygų, gerinti buities sąlygas, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui; nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketintų grįžti į Lietuvą ir susigrąžinti sūnų. Apibendrinus visą bylos medžiagą, galima daryti išvadą, jog atsakovai nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą. Pastebėtina, kad atsakovė nereagavo į jai siųstus procesinius dokumentus, pati su atstove nesusisiekė, bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvavo, nors atstovei su ja susisiekus patvirtino, kad apie bylą jai žinoma. Pateisindama savo nebendravimą su sūnumi pusantrų metų, atsakovė teigė, jog bijojo susitikti dėl šalyje užsitęsusios pandemijos. Tačiau tokie atsakovės argumentai laikytini pasirinkta gynybos versija, kadangi, visų pirma, pandeminiai ribojimai galiojo ne visą laikinosios globos nustatymo laikotarpį, kita vertus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netgi galiojant suvaržymams, šeimos narių bendravimas (tėvų ir vaikų) nebuvo ribojamas. Tai leidžia spręsti, jog atsakovė pati nebuvo suinteresuota bendrauti ir matytis su sūnumi, rūpintis juo, siekti atstatyti galimai nutrūkusį ryšį ir pan. Tuo tarpu atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo gimimo. Jo elgesys nepasikeitė ir po laikinosios globos nustatymo – atsakovas nei karto nesikreipė nei į Tarnybos specialistus, nei susisiekė su laikinąja globėja dėl vaiko susigrąžinimo.
39. Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovų R. K. ir A. K. tėvų valdžią jų nepilnamečiui sūnui N. K..
40. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
41. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
42. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
43. Šiuo metu nepilnametis atsakovų sūnus N. K., vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 30-1898/20 pagrindu gyvena su paskirta laikinąja globėja, N. K. yra nustatyta laikinoji globa J. S. S. šeimoje.
44. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, N. K. gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 paskirta laikinąja globėja.
45. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui N. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
46. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui N. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės R. K. – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Prašomų priteisti išlaikymo sumų skirtumą ieškovas motyvuoja atsakovų turimų išlaikytinių skaičiumi, t. y. atsakovas turi 1 išlaikomą asmenį, atsakovė – 2.
47. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant tėvo turtinę padėtį vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų šeimos situacija nėra stabili, pajamos galimai yra nepakankamos, atsakovė neseniai įsidarbino po ilgo nedarbo laikotarpio, tuo tarpu duomenų apie atsakovo turinę padėtį byloje apskritai nėra. Teismo vertinimu, mažos pajamos nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį, tėvai turi dėti visas pastangas ir išlaikyti savo vaiką.
49. Duomenų apie atsakovų nedarbingumą ar kitas aplinkybes, dėl kurių jie objektyviai negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, byloje nėra. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju mažos pajamos pačios savaime nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydį, kuris ir taip net nesiekia teismų praktikoje vyraujančios rekomenduojamos pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 patvirtinta minimali mėnesinė alga 2022 metais – 730 Eur (533,65 atskaičius mokesčius)), kuri skirta tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas tenkina ieškovo prašymą, iš atsakovo priteisia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei iš atsakovės priteisia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
50. Vaiko išlaikymo lėšos išieškomos globėjui (rūpintojui). Globėjui išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
51. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 9 d., iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 9 d., iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-1898/20 paskirtu laikinuoju globėju, paskiriant jį nepilnamečio N. K. gaunamų lėšų administratoriumi.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.