- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- eI2-7450-983/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00048-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- E. G., V. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. G. ir V. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. G. ir V. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2024 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu? ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus Nr. 24S281797 ir Nr. 4S281799 (toliau – ir Sprendimai), i?pareigoti Migracijos departamenta? atnaujinti pareis?ke?jų pras?ymo de?l Lietuvos Respublikos pilietybe?s atku?rimo nagrine?jima? ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde dėstydami faktines aplinkybes nurodo, kad Migracijos departamentui pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjai yra A. V. (toliau – ir senelis), kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., o iš Lietuvos buvo ištremtas, anūkai.
Paaiškina, kad 1937 m. sausio 17 d. pareiškėjų senelis užpildė antrojo Lietuvos policijos tarnautojų surašymo dokumentą lietuvių kalba, kuriame nurodyta, jog gimė (duomenys neskelbtini) kaime. Tautybė - lietuvių, o tikyba - Romos katalikų. Policijoje ištarnavo 8 metus 9 mėnesius ir 6 dienas. Dokumentas užpildytas ir pasirašytas Kaune. Iš 1937 metų apdovanojimo lapo matyti, kad senelis taip pat buvo apdovanotas Respublikos Prezidento Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu, kaip Kauno miesto policijos vyr. policininkas. Be to, iš kitų dokumentų matyti ir tai, kad senelis 1934 metais buvo apdovanotas Žūstančių gelbėjimo Kryžiumi bei nurodyta, kad senelis apdovanotas garbė ženklu, kadangi yra sąžiningas ir pavyzdingas policijos tarnautojas, pareigas eina gerai, policijos tarnybai atsidavęs. Už gerą policisto pareigų žinojimą paaukštintas į vyr. policininkus, už pasižymėjimą per įvykusią lėktuvo avariją 1928 metais gelbėjant iš ugnies karo lakūnus Respublikos Prezidento aktu 886 Nr. apdovanotas Žūstančių Gelbėjimo Kryžiumi ir pasižymėjimą, einant tarnybos pareigas, Vidaus Reikalų Ministerio apdovanotas pinigine dovana. 1936 metais birželio mėn. 9 d. per neramumus Kaune, tarnybos pareigas eidamas, pasižymėjo drąsa. Kitame dokumente trumpai aprašyta jo biografija, nurodant, kad jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje grandiniu.
Pažymi, kad 1940 m. rugsėjo 16 d. senelis, kaip buvęs Kauno miesto milicijos 3-os nuovados vachmistras, užpildė prašymą lietuvių kalba. Šiuo prašymu, remdamasis Pensijų ir Pašalpų įstatymu, išmokėti kompensaciją, kaip iš tarnybos atleistam dėl etatų mažinimo. Jame nurodyta, kad milicijos tarnyboje tarnavo nuo 1928 m. balandžio 10 d. iki 1940 m. rugsėjo 14 d. Žinių lapas, kuris užpildytas 1940 m. lapkričio 13 d. DVM Valdybos viršininko, patvirtina, kad senelis buvo Kauno miesto III nuovados vachmistras ir, kad valstybinėje tarnyboje etatiniu tarnavo beveik 13 metų. Iš tarnybos atleistas dėl įstaigos reorganizavimo, nurodytas gautas atlyginimo dydis.
Akcentuoja, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė dokumentą – 1942 m. balandžio 15 d. žinių lapą apie išvežtą į (duomenys neskelbtini) gilumą buvusį policijos tarnautoją – senelį. Dokumente nurodyta, kad senelis buvo išvežtas 1941 m. birželio 14 d. kartu su žmona ir dviem vaikais, kurie neišgyveno. Vėliau senelis susilaukė dukters, pareiškėjų motinos - M. V. (toliau – ir motina).
Teigia, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai patvirtina, kad senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, buvo policijos pareigūnas ir nusipelnęs bei pasižymėjęs asmuo, todėl jo anūkai - pareiškėjai, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad nors gavo pranešimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau iš esmės prašomi dokumentai buvo pateikti ir patikrinti Migracijos departamento darbuotojo, jiems patrems dalyvaujant. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - ir MIGRIS) nurodė, kad jie pateikė visus Lietuvos centrinio valstybės archyvo turimus ir pareiškėjams pateiktus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų atstovas 2024 m. spalio 29 d. atvyko su turimais dokumentais į Migracijos departamentą ir institucijos darbuotojas, patikrinęs visus dokumentus informavo, kad vienintelis trūkstamas dokumentas - pareiškėjų motinos santuokos liudijimas su apostile. Darbuotojui buvo pateiktas šio dokumento originalas. Pareiškėjų atstovas nedelsiant išsiuntė šį dokumentą, kad jis būtų patvirtintas apostile kompetentingos institucijos šalyje, kurioje tas dokumentas buvo išduotas. Migracijos departamento darbuotojas užtikrino, kad dėl abiejų pareiškėjų pilietybės atkūrimo procedūros nebus nutrauktos ir, kad bus sulaukta, kada bus pateiktas santuokos liudijimas su apostile, tačiau 2024 m. gruodžio 4 d. gautas Migracijos departamento pranešimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo artimiausiu metu nutraukimo.
Pareiškėjai tvirtina, kad Migracijos departamentui pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina aplinkybes, nustatytinas atkuriant asmeniui pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas sprendimuose nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjų pateikti dokumentai nėra pakankami, kokiomis aplinkybėmis yra abejoja. Akcentuoja, kad Migracijos departamentui buvo teikiami Lietuvos centrinio valstybės archyvo turimų dokumentų kopijos, kurios jokių abejonių savo tikrumu nekelia.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jų atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 23 d. gavo pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio ir 38 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais ir tvarka.
Teigia, kad 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųsti pranešimai. Pareiškėjai buvo informuoti dėl būtinumo pateikti papildomus dokumentus (pateikti savo ir motinos pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus bei daugiau dokumentų patvirtinančių, kad senelis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai taip pat buvo informuoti, kad jų prašymai stabdomi, o jeigu per metus laiko nuo pranešimų išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymų nagrinėjimas bus nutrauktas. Atsakydama į Migracijos departamento pranešimus, pareiškėja 2024 m. spalio 11 d. per MIGRIS pateikė motinos santuokos ir gimimo liudijimus, 2024 m. spalio 29 d. sutikrinimui pateikė tik savo motinos gimimo liudijimą. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 21 d. per MIGRIS pateikė savo motinos gimimo liudijimą, santuokos liudijimą ir savo gimimo liudijimą, 2024 m. spalio 29 d. dokumentų sutikrinimui pateikė tik kartotinį santuokos liudijimą. Nurodo, kad pareiškėjai
per vienus metus, nuo 2023 m. spalio 11 d., nuo pranešimų išsiuntimo dienos, nepateikė prašomų dokumentų.
Tvirtina, jog atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų nagrinėjimą, nes pareiškėjai per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikė ir nepatikslino prašomų dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentui dokumentai yra tinkamai pateikti tik tada, kai jų skaitmeninės kopijos yra pateiktos per MIGRIS ir dokumentų originalai pateikti Migracijos departamentui sutikrinimui.
Nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, kad pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė visus Migracijos departamento prašomus pateikti dokumentus. Pažymi, kad tokius teiginius paneigia MIGRIS duomenys, t.y. sutikrinimui pateikiami dokumentų originalai, kurių skaitmeninės kopijos yra pateiktos per MIGRIS. Pareiškėjai negali sutikrinimui teikti dokumentų, kurių skaitmeninės kopijos nepateiktos per MIGRIS. Paaiškina, kad pareiškėjai galėjo teikti Migracijos departamentui papilomus paaiškinimus, tačiau, jų neteikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių neteikia papildomų dokumentų.
Nesutinka ir su kitu pareiškėjų skuno teiginiu, kad Migracijos departamentas vilkino pareiškėjų
prašymų nagrinėjimo procedūrą. Pažymi, kad MIGRIS duomenys patvirtina, kad pareiškėjų prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas ir ši aplinkybė pareiškėjams nebuvo nežinoma.
Pažymime, kad į Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. pranešimą pareiškėja atsakė 2024 m. spalio 11 d., o dokumentus sutikrinimui teikė tik 2024 m. spalio 29 d., pareiškėjas į Migracijos
departamento 2023 m. spalio 11 d. pranešimą atsakė 2024 m. gegužės 21 d., o dokumentus sutikrinimui teikė tik 2024 m. spalio 29 d., todėl net ir tuos dokumentus, kuriuos pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė papildomai, pareiškėjai pateikė praleidę Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą vienerių metų terminą.
Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimų Nr. Nr. 24S281797 ir Nr. 4S281799, kuriais nuspręsta nutraukti pareiškėjų prašymų nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai (pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė prašymus. 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųsti pranešimai, kuriais pareiškėjai buvo informuoti, kad jų prašymų nagrinėjimas sustabdomas, o prašymų nagrinėjamas bus nutraukiamas, jeigu per metus laiko nuo pranešimų išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai: pareiškėjų ir jų motinos gimimo liudijimų originalai arba patvirtintos jų kopijos; pareiškėjų motinos pavardės pasikeitimą patvirtinantys dokumentai bei daugiau dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjų senelis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas į MIGRIS įkėlė dalį prašomų dokumentų (motinos gimimo ir santuokos liudijimus, savo gimimo liudijimą). 2024 m. spalio 11 d. pareiškėja į MIGRIS įkėlė dalį prašomų dokumentų. Pareiškėjai 2024 m. spalio 29 d. dokumentų sutikrinimui Migracijos departamentui pateikė tik motinos kartotinį santuokos liudijimą.
Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimus Nr. 24S281797 ir Nr. 4S281799, kuriais nusprendė nutraukti prašymų nagrinėjimą remdamasis tuo, kad pareiškėjai per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų.
Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento sprendimais, kreipėsi į teismą.
Pilietybės įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius.
Remiantis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis).
Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos piliečiai, be kita ko, yra asmenys, atkūrę Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą.
Pilietybės įstatymo 7 straipsnis, nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); arba yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); arba yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).
Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).
Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus prašymus, kuriuos nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 5 dalis).
Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reglamentuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280
(toliau – ir Aprašas) (suvestinė akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. vasario 3 d. su vėlesniais atnaujinimais) 26 punktu, „jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, prašymą dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato pagrįstą, bet ne ilgesnį kaip vienų metų, terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos. Šio punkto pirmojoje ir antrojoje pastraipoje nurodytų dokumentų originalų arba notaro patvirtintų kopijų skaitmeninės kopijos turi būti pridėtos MIGRIS, o šių dokumentų originalai pateikti Migracijos departamentui Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba jo įgaliotam atstovui asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba atsiųsti paštu.
Taigi, paminėtos Aprašo nuostatos reglamentuoja, kad dokumentai Migracijos departamentui yra tinkamai pateikti tik tada, kai jų skaitmeninės kopijos yra pateiktos per MIGRIS, o tuomet pateiktų per MGRIS dokumentų originalai ar notarine tvarka patvirtintos kopijos pateikiami Migracijos departamentui sutikrinimui.
Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų matyti, kad 2023 m. gegužės 23 d. pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųsti pranešimai, kuriais pareiškėjai buvo informuoti, kad jų prašymų nagrinėjimas sustabdomas, prašymų nagrinėjamas bus nutraukiamas, jeigu per metus laiko nuo pranešimų išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai: pareiškėjų ir jų motinos gimimo liudijimų originalai arba patvirtintos jų kopijos; pareiškėjų motinos pavardės pasikeitimą patvirtinantys dokumentai bei daugiau dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjų senelis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas į MIGRIS įkėlė dalį prašomų dokumentų (motinos gimimo ir santuokos liudijimus, savo gimimo liudijimą). 2024 m. spalio 11 d. pareiškėja į MIGRIS įkėlė dalį prašomų dokumentų. Pareiškėjas 2024 m. spalio 29 d. dokumentų sutikrinimui Migracijos departamentui pateikė tik motinos kartotinį santuokos liudijimą. Pareiškėja 2024 m. spalio 11 d. per MIGRIS pateikė savo motinos santuokos liudijimą ir gimimo liudijimą, o 2024 m. spalio 29 d. sutikrinimui pateikė tik savo motinos gimimo liudijimą.
Nors pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento sprendimuose padaryta išvada, kad visi prašomi dokumentai iki sprendimų priėmimo dienos nebuvo pateikti, teismo posėdžio metu nurodydama, kad visus prašomų dokumentų originalus, t. y. tiek savo gimimų liudijimus, tiek motinos gimimo liudijimą ir santuokos liudijimą bei jų patvirtintus vertimus pateikė dar 2023 m. gegužės 23 d. vizito Migracijos departamente metu, kada ir buvo pateikti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo užsieniečiams, tačiau teismas pažymi, kad pagal Aprašo nuostatas dokumentų originalai teikiami sutikrinimui su dokumentų pateiktų per MIGRIS skaitmeninėmis kopijomis, todėl pareiškėjai negalėjo Migracijos departamentui sutikrinimui 2023 m. gegužės 23 d. teikti dokumentų originalus, kurių skaitmeninių kopijų dar nebuvo pateikę per MIGRIS.
Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė dokumentus patvirtinančius, kad jų senelis A. V. iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, gautus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Tarp minėtų dokumentų buvo tik vienas dokumentas, t. y. Žinių lapas apie išvežtą į (duomenys neskelbtini) gilumą buvusį policijos tarnautoją, kuriame pažymėta, kad A. V. išvežimo data – 1941 m. birželio 14 d. Įvertinęs tai, Migracijos departamentas paprašė pareiškėjų pateikti daugiau dokumentų patvirtinančių ne A. V. gyvenimą Lietuvoje, o būtent papildomų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelis A. V. buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990-03-11. Pareiškėjai minėtų papildomų dokumentų Migracijos departamentui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad jie kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl būtent minėtų duomenų apie senelio ištrėmimą suradimo ir kad tokių duomenų archyvo saugomuose fonduose nerasta. Taigi, pareiškėjų skundo argumentai, kad jie pateikė visus prašytus pateikti ir reikalingus dokumentus atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimai, kuriais vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 puntu, nutrauktas prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas, kadangi pareiškėjai per vienus metus nuo Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo nurodytas aplinkybes, išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų, yra teisėti ir pagrįsti. Be to, sprendimai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: ginčijamuose sprendimuose nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės; administracinių sprendimų motyvai; administracinių sprendimų apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją, todėl sprendimų naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Pareiškėjai taip pat prašo i?pareigoti Migracijos departamenta? atnaujinti pareis?ke?jų pras?ymus de?l Lietuvos Respublikos pilietybe?s atku?rimo nagrine?jima?. Atmetus pareiškėjų pagrindinį reikalavimą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl pareiškėjų prašymo nagrinėjimo atnaujinimo.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo jų naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jų skundas atmetamas, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. G. ir V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.