Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38739-21 metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. lapkričio 6 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,09 promilių girtumas), konflikto metu suėmęs kaire ranka sugyventinei J. M. už kaklo prirėmė ją prie sienos ir spaudė kaklą, tokiais veiksmais smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. jis su J., su kuria gyvena apie 9 metus, buvo išėję į barą „R.“. Bare buvo su J. ir draugais. Kol gėrė alkoholį, nebuvo jokių konfliktų. Paskui neprisimena, kiek buvo valandų, kai išėjo iš baro, ėjo namo. Draugai išėjo į savo namus, o jie dviese ėjo į savo namus. Jie turi vieną mažametį vaiką, kurį tą vakarą, kol buvo išėję prižiūrėjo jo sesuo. Einant namo tarp jo ir J. kilo konfliktas, jis girtas pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės. Nesenai sužinojo, kad ji turi kitą vyrą, draugas jis jai ar meilužis, jis nežino. Taip žodis po žodžio eidami jie pradėjo pyktis. Buvo netoli namų durų, o paskui įėjo į namus. Kas namuose vyko, tiksliai negali pasakyti dėl girtumo. Pamena, kad su viena ranka paėmė jis jai iš priekio už kaklo ir parvertė į lovą ir taip laikydamas ranką ant jos kaklo, jis spaudė savo ranka jos kaklą. Namuose buvo jų vaikas, kuris buvo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Kai jie grįžo namo, jo sesuo išvyko į savo namus. Vaikas kartu su jais nebuvo, įvykio nematė, tik pradžioje gal galėjo girdėti jų žodinį konfliktą, nes jie šaukė vienas ant kito. Tai buvo tik vienas kartas, kurį prisimena, kad buvo suėmęs J. už kaklo. Paskui pats suprato, ką padarė, ir paleido jos kaklą, kurį laikė spausdamas trumpai, bet negali pasakyti kiek laiko. Tada pradėjo kumščiu daužyti į spintelę, kad savo pyktį nukreiptų ne į J., o į aplinkoje esančius daiktus. Namuose buvo jo išvartytų daiktų ir kraujo ant grindų, nes daužymas daiktus susižalojo sau krumplį. J., kol laikė jos kaklą, nešaukė, o tik verkė. Kai ją paleido, nematė, ar dėl savo tokio elgesio padarė jai ant kaklo kokius nors sužalojimus. Paskui atvyko pareigūnai, juos pati J. iškvietė, bet jis negirdėjo kaip ji skambino. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, atsiprašys J. dėl tokio savo elgesio. Kol vyks tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus, tik tikslaus adreso jų nežino, kaime yra vienas keturių butų namas, gatvė nežino kokia, butas kiek pamena tėvų yra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-81). Papildomai apklaustas Ž. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi savo duotų parodymų iš anksčiau, tik nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes. Kadangi tą vakarą, buvo išgėręs labai daug alkoholio ir tiksliai kai kurių aplinkybių nepamena, pagalvojęs sekančia dieną, būdamas blaivus, nori parodyti, kad kai įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės J. M. jis savo bute šaukdamas, mėtė ir daužė įvairius buities daiktus, greičiausiai J. gal norėjo jį nuraminti, todėl jis tuo metu dėl girtumo nesuvokdamas savo veiksmų, suėmė kaire ranka J. už kaklo, prirėmė ją prie sienos ir jį spausdamas laikė. Pirminės apklausos metu nurodė, kad savo sugyventinę J. parvertė į lovą, tačiau vėliau pakalbėjęs su J., kadangi ši buvo blaivesnė, ji nurodė, jog ją prirėmė prie sienos. Po pokalbio su J. ir pats atsiminė, kad J. suėmęs kaire ranka ir prirėmė prie sienos. Ar jai sakė kokius nors žodžius, ar šaukė ant jos, jis nepamena, kadangi, kaip minėjo anksčiau, buvo išgėręs labai daug alkoholio. Alkoholis turėjo didelę įtaką tokiam jo poelgiui, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kiek tiksliai laiko laikė J. suėmęs už kaklo ir jį spaudė, jis negali pasakyti, taip pat negali pasakyti, ar J. muistėsi bandydama išsivaduoti, bet greičiausiai, kad taip. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Su sugyventine J. tarpusavyje pakalbėjo, susitaikė, jis jos atsiprašė, vienas kitam atleido (b. l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. B. duotų parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. buvo su sugyventinio Ž. B. draugais „R.“ bare, kur vartojo alkoholį. Vienas iš sugyventinio draugų buvo padauginęs alkoholio, todėl sumąstė jį su sugyventiniu parlydėti į namus. Jiems belydint, jau jos sugyventinis pradėjo priekaištauti, iš kur ji pažįsta Naujosios Akmenės gatves, tačiau tuo metu dar jokio konflikto nebuvo. Palydėjus draugą į namus ir einant link savo namų, jos sugyventinis vėl pradėjo klausinėti, iš kur ji žino Naujosios Akmenės gatves, ėmė jai priekaištauti. Taip sugyventinis Ž. B. visą kelią priekaištavo, tačiau ji nekreipė dėmesio, kadangi žinojo, jog šis buvo pergėręs alkoholio ir su juo nepakalbėsi. Grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), išleido į namus sugyventinio seserį, kuri prižiūrėjo jų mažametį sūnų V. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Būnant bute sugyventinis Ž. B., vėl pradėjo šaukdamas priekaištauti, klausdamas, kur ji „valkiojasi“, kad gatves pažįsta. Tada bute, svetainės kambaryje, pradėjo mėtyti ir daužyti įvairius buities daiktus, kumščiais sudavė kelis kartus į koridoriaus sieną, ko pasėkoje jam pradėjo iš krumplių bėgti kraujas. Vėliau Ž. B. rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, dėl ko atsirado sužalojimai ir jai tuo metu sukėlė fizinį skausmą. Ž. B. daugiau jokių smūgių jai nesudavė, tik paėmęs rankomis už kaklo jį spaudė. Ž. B. kaklą suspaudęs laikė labai trumpai, gal keletą sekundžių. Konflikto metu jų mažametis vaikas V. buvo kitame kambaryje, tiksliai nurodyti negali, tačiau, kiek pamena, jis miegojo ir konflikto tarp jos ir sugyventinio nematė. Tik po įvykusio konflikto V., atidaręs savo kambario duris, pasakė „tėti baik“. Tada ji nuėjo pas vaiką į kambarį, kur pamatė apie buto langus su žibintuvėliais šviečiančius policijos pareigūnus. Tai pamačius nuėjo atidaryti buto durų. Atvykę pareigūnai Ž. B. sulaikė bei iškvietė GMP ekipažą. Atvykę medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad jai padaryti sužalojimai yra menki, t. y. tik patinimas, bei patarė pridėti ledo ir palaikyti patinusią dešinės pusės kaklo ir pasmakrės vietą. Į gydymo įstaigą su GMP ekipažu vykti atsisakė. Su sugyventiniu Ž. B. yra jau apie 7 metus laiko. Turi bendrą vaiką V. B.. Tarpusavio santykius apibūdintų kaip gerus, kol nevartoja alkoholio. Tačiau, kai sugyventinis alkoholio išgeria, pradeda jai priekaištauti, kabinėtis, kaltinti neištikimybe, dėl ko dažniausiai tarpusavyje ir kyla konfliktai. Būdamas blaivus sugyventinis taip nepasielgtų. Dažnesni sugyventinio alkoholio vartojimai yra rudens sezonu, kadangi sumažėja darbų, nėra užimtumo. Ž. B. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tai jau antras kartas. Prieš tai smurtavo prieš pusantrų metų, kiek pamena, konfliktas įvyko taip pat dėl to paties, t. y. dėl neištikimybės. 2021 m. lapkričio 7 d., apie 14.00 val., ji į namus parsivežė sugyventinį Ž. B.. Grįžę į namus jos tarpusavyje pakalbėjo su juo susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi, pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio neteiks. Atsisakė kreiptis į medicinos ekspertus (b. l. 37-40). Papildomai apklausta J. M. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų iš ankščiau jų nekeičia, dar nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes, t. y. sugyventinis Ž. B., svetainės kambaryje šaukdamas, rėkdamas, bei mėtydamas daiktus, priėjo prie jos ir suėmęs ne rankomis, o lyg tai kaire ranka, už kaklo, prirėmė prie sienos ir taip spaudė kaklą, bei šaukdamas vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji savo sugyventiniui viena ranka suėmusi jo kairią ranką mėgino traukti ją nuo savo kaklo, o kitą ranką įrėmusi jam į krūtinę, stūmė jį nuo savęs, tai truko apie 10 sekundžių. Kai Ž. B. laikė ranka suėmęs jai už kaklo ir jį spaudė, ji jam nuolatos kartojo, kad ją paleistų. Mano, kad kai bandė patraukti nuo kaklo savo sugyventinio Ž. B. ranką, jis savo nagais galėjo jai padaryti įbrėžimus žandikaulio srityje, tačiau ji dėl padarytų įbrėžimų jokio skausmo nejuto. Tik vėliau atvykę pareigūnai, ją apžiūrėję pasakė, kad yra įbrėžimai dešinės pusės žandikaulio srityje. Jai dėl sugyventinio padarytų sužalojimų liko kraujosruvos, tačiau jokiais medikamentais ji nesigydė, vaistų negėrė, jokiais tepalais nesitepė (b. l. 43-46).

2021 m. lapkričio 9 d. asmens apžiūros metu nustatyta, kad ant nukentėjusiosios J. M. veido dešinėje pusėje, ties žandikauliu ir dešinės pusės, kaklo srityje, matomos kraujosruvos. Dešinės pusės smakro srityje matoma apvalios formos kraujosruva (b. l. 47-52).

2021 m. lapkričio 6 d. 00.36 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARKL-0777, patikros sertifikato Nr. 1487152, nukentėjusiajai J. M. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, 00.40 val. įtariamajam Ž. B. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas (b. l. 27-29).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjimas į laiptinę iš pietų pusės. Laiptinės durys metalinės, rudos spalvos. Įėjus į laiptinę, pirmame aukšte, durys dešinėje. Įėjimo į butą durys rudos spalvos, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą matomas koridorius. Koridoriuje, pasukus į kairę, matomas dar vienas koridorius. Ant koridoriaus, kairės pusės sienos matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują, pažymėtas Nr. 1. Koridoriaus gale matoma virtuvė, su virtuvės įranga. Virtuvėje pasukus į dešinę matomas kambarys. Kambario dešinėje sofa-lova, prie jos stalas. Ant stalo matomos trys lėkštės iš kurių vieną suskilusi, taip pat matomi maisto likučiai, pažymėta Nr. 2. Nuo stalo link sienos, ant grindų matomi išmėtyti maisto likučiai, kėdės, buteliai, rankšluostis, stiklo šukės pažymėti Nr. 3 (b. l. 17-26).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Ž. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Ž. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją J. M. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir Ž. B. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Be to, siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 93-96).

Nukentėjusiajai J. M. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2021 m. lapkričio 9 d., prieštaravimų nepareikšta (b. l. 88-100).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Ž. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Ž. B. neteistas (b. l. 61-63), administracine tvarka baustas (b. l. 56-60), dirbantis (b. l. 55), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ž. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) parenkant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas Ž. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 6 d. 00.40 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 13.00 val., t. y. viena para, laikant, kad Ž. B. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės (b. l. 70-73).

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, Ž. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 7 d. nutartimi Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Ž. B. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. M., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios J. M. arčiau nei 100 m atstumu. Kardomoji priemonė naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 90-92).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. B. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 6 d. 00.40 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 13.00 val. išbūtą laiką (vieną parą) ir laikyti, kad Ž. B. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 7 d. nutartimi Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Ž. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti Ž. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.