Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jo atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2014-07-04 apie 05.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 promilių girtumas). Savo veika jis pažeidė KET 14 punktą ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro gėrė alaus, ryte išsimiegojęs jautėsi visiškai blaivus, todėl be abejonių sėdo už vairo. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo jo griežtai nebausti ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbe, augina tris mažamečiu vaikus, todėl negali sau leisti prarasti pajamas. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui.

Motyvuojamoji dalis

E. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą yra įrodyta jo paaiškinimu posėdžio metu, protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per mestus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-02-21 E. J. nubaustas 620 Lt bauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 5 d., padarymą).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad vairuotojo pažymėjimas E. J. reikalingas darbe, be to, augina tris mažamečius vaikus; nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršija leistiną – 0,4 promilės – normą; asmuo anksčiau nebaustas už tokio pobūdžio pažeidimus; priklausomybės alkoholiui neturi; išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui, todėl tikslinga jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą, išdėstant jos mokėjimą, su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nei sankcijoje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30¹ str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti E. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą, pritaikius jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos (tai yra nuo 2014-08-21).

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą per 10 mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo dienos (t.y. nuo 2014-08-21), įpareigojant mokėti kas mėnesį ne mažesnę kaip 100 Lt dalį baudos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti, kad nemokant baudos savanoriškai, nutarimas bus pateiktas antstoliams priverstiniam baudos išieškojimui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.