Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas 6 kartus:

1. 2010-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (trys veikos) - vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose; remiantis 2010-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2010-06-23 nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. – pakeistas 45 paromis arešto bausme.

2. 2011-01-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 150 str. 4 d. (dvi veikos) - vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d., 9d. 2p. bausmės subendrintos su 2010-06-23 nuosprendžiu, paskiriant galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

3. 2011-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. - vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 2p., 9d. – bausmės subendrintos su 2011-01-24 nuosprendžiu, paskiriant galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę,

4. 2011-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – devynių mėn. laisvės atėmimo bausme, - vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 2p., 9d. – bausmė subendrinta su 2011-06-30 nuosprendžiu paskiriant galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę,

5. 2013-01-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – septynių mėn. laisvės atėmimo bausme, - vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., – bausmė subendrinta su 2011-09-22 nuosprendžiu, paskiriant galutinę 11 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmę,

6. 2014-08-07 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, - vadovaujantis BK 64¹ str. paskiriant galutinę 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-08-01 apie 14 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, svečiuodamasis pas savo pažįstamą A. D. namuose, iš kambario pagrobė svetimą- A. D. tėvui D. D. priklausantį turtą-nešiojamąjį kompiuterį Asus X551CA-SX014H 434,14 € vertės, pelę Logitech M185, 14,19 € vertės, modemą „Ežys“, 37,36 € vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. D. bendrą 485,69 € turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d..

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį nuvažiavo į svečius pas pažįstamą A. D., kuris gyveno su tėvu Kauno rajone, už Kačerginės. Pas A. D. važiavo pirmą kartą. Kartu su juo važiavo jo sugyventinė D. S.. Su A. D. jie susitiko autobusų sustojime už Kačerginės. Susitikus visi kartu nuėjo iki A. D. namų. Laiką leidžiant pas A. D., pastarasis iš savo tėčio pasiėmė nešiojamą kompiuterį, kad jiems būtų linksmiau – klausėsi muzikos, naršė internete. Kompiuteris buvo su modemu. Apie tai, kad atneštas kompiuteris priklauso jo tėčiui, sakė pats A.. Kitos dienos rytą D. S. išvažiavo, o jis dar pasiliko, nes pabūti jo prašė A.. Po kiek laiko, A. D. užmigus, jis nusprendė važiuoti namo. Apie 14 val., ruošiantis išeiti, jam kilo mintis pavogti minėtą kompiuterį ir jį parduoti, nes reikėjo pinigų. Tuomet nuo lovos kambaryje, kuriame leido laiką, jis pasiėmė A. D. tėčiui priklausantį nešiojamą kompiuterį su laidu, pele bei modemu ir per atidarytą to paties kambario langą išlipo, kad jo niekas nepamatytų. Atvykęs į Kauną prie stoties turgaus pavogtą kompiuterį su laidu pardavė nepažįstamam asmeniui už 500 Lt. Pinigus išleido savo reikmėm. Pavogtos pelės ir modemo nepardavinėjo. Tą pačią dieną vakare jam paskambino A. ir paklausė apie dingusį iš jo namų kompiuterį. R. K. atsakė, kad nežino, jo nevogė.

Kadangi kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Nukentėjusysis D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-01 apie 14 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), pasigedo namuose - kambaryje laikyto nešiojamo kompiuterio „Asus“, 1499 Lt vertės, kuris buvo juodos spalvos plastikiniu korpusu; pelės „Logitech M185“, 49 Lt vertės ir modemo „Ežys“, 129 Lt vertės, kuris buvo baltos spalvos korpusu. Paskutinį kartą šiuos daiktus jis matė 2014-07-31. Apie tai, kad yra pavogti minėti daiktai, jį informavo sūnus A. D.. Kas galėjo juos pavogti, D. D. nežino, tačiau įtaria savo sūnų arba jo draugus, kurie tuo metu pas jį lankėsi (b.l. 30-31).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su savo artimaisiais Kauno r ., (duomenys neskelbtini). Jo tėvas D. D. su jais negyvena. Jis gyvena Danijoje, grįžęs į Lietuvą apsigyvena Kauno r ., (duomenys neskelbtini). Su tėvu jis palaiko nelabai gerus santykius. 2014 metų rugpjūčio mėn., tiksliai kada nepamena, jis lankėsi pas tėvą minėtoje sodyboje. Ten bebūdamas pasikvietė į svečius savo pažįstamą R. K., pravarde „Ryčka“. Kartu su R. K. atvažiavo ir pastarojo draugė D. S.. Atvažiavo jie mikroautobusu. Draugai liko pas jį nakvoti, nes buvo neblaivūs. Jo tėvas tuo metu buvo namuose, kitame name. Sodyboje yra du namai. Tėvo kompiuteris buvo pas jį kambaryje, kur jie vakarojo. Kitą rytą visiems atsikėlus, Ričardas nusprendė važiuoti namo. Kompiuteris buvo kambaryje. R. K. ir jo draugei išvykus, jis nuėjo namo miegoti. Tą patį vakarą apie 21.00 val., atsikėlęs pastebėjo, kad nuo spintelės dingo tėvo kompiuteris Asus, kuris buvo kartu su pele, interneto modemu, pakrovimo laidu. Po to jis apie tai pasiteiravo tėvo. Tačiau tėvas pasakė, kad nieko neėmė. Dėl dingusio kompiuterio susikivirčijo su tėvu ir jis išvažiavo. Dar tą pačią dieną jis parašė sms pranešimą R. K., klausdamas jo apie dingusį kompiuterį. R. K. jam atrašė, kad kompiuterio nevogė. Po šio įvykio, praėjus galimai dviem savaitėm, jis gavo sms pranešimą iš D. S.. Tame pranešime ji minėjo, kad žino asmenį, kuris iš jo pavogė kompiuterį. To asmens vardo ji neminėjo, tačiau jis suprato, kad Diana kalba apie R. K.. Tai jis suprato iš jos pranešime parašytos frazės „kad tawe jeu 2 karta apipiso ne“. Prieš tai jis R. K. skolino pinigų, kuriuos pastarasis jam negrąžino. Kadangi R. K. vieną kartą jam jau buvo negrąžinęs pinigų, iš to jis suprato, kad buvo kalbama apie R. K.. Jis suprato, kad antras kartas buvo šio kompiuterio vagystė (b.l. 39).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji palaiko draugiškus ryšius su R. K.. Su juo draugauja jau virš metų laiko. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ji su R. K. nuvažiavo pasisvečiuoti pas A., pavardės nežino. Važiavo jie į sodybą, kuri yra Kauno rajone, link Kačerginės, tikslaus adreso nežino. Ten ji buvo tik vieną kartą. Kitą dieną ji su R. K. nusprendė išvažiuoti. Tačiau stotelėje jie išsiskyrė, jis D. liepė važiuoti namo vienai, o pats nuėjo pas A. pabūti. Kodėl jis sugrįžo, D. S. nežino. Apie tai, kad sugrįžęs jis pavogė kompiuterį, ji sužinojo vėliau, kai netikėtai pastebėjo, kad jis turi pinigų. Po kelių dienų R. K. jai pasisakė, kad yra pavogęs kompiuterį su pele ir flešu. Pavogtus daiktus jis užstatė kažkokiame lombarde. Apie tai, kad jis planuoja vogti kompiuterį, ji nieko nežinojo (b.l. 45).

Iš 2014-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas bei kambarys, iš kuro buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris „Asus“, pelė ir modemas ( b.l. 11-12, 13-14).

Iš 2014-11-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (b.l. 40).

Iš 2014-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas liudytojo A. D. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas. Apžiūros metu užfiksuotas SMS pranešimas, atsiųstas iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinto D., kuriame rašoma apie pavogtą kompiuterį su flešu. 2014-11-25 MRT „Nokia“ grąžintas liudytojui A. D. (b.l. 41, 42-43, 44).

Iš 2015-11-27 kratos protokolo matyti, kad įtariamojo R. K. namuose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikus kratą, nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 17, 18).

LR BK 178 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės atveju turto paėmimas-tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas - tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė - tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori .

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d., nes kaltinamasis, būdamas nukentėjusiojo sūnaus bute ir pastarajam užmigus, neturėdamas nei nukentėjusiojo, nei jo sūnaus sutikimo, pagrobė svetimą turtą, kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiūra.

Kaltinamasis R. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamajam R. K. skirtina bausmė-laisvės atėmimas BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. K. parodymų, jis kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą pripažino ir žadėjo ją atlyginti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, niekur nedirba ir legalių pragyvenimo pajamų neturi, anksčiau teistas 6 kartus (b.l. 70-78), savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, administracine tvarka baustas 7 kartus (b.l. 66-69), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 124, 126, 128).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariamą nusikaltimą R. K. padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam tikslinga skirti BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą (BK 50str.). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį-R. K. padarė nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64' str., mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio bei teismo išlaidų priteisimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis D. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 485,69 € turtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta turtine žala, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. K. (BPK 115 str. 1 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 78,17 eurų (b.l. 167).

LR BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 nutartimi (b.l. 140) LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu R. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrinti su 2014-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį, atliekant bausmę pagal 2014-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. K. 485,69 € (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 69 eurocentus) nukentėjusiojo D. D. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės pagalbos išlaidų - 78,17 € priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.