Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareigų neatlikimo (netinkamo atlikimo) ir neveikimo (netinkamo veikimo), dėl tokios veiklos atsiradusių pasekmių įvertinimo ir patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už 2024 m. rugsėjo mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės V. J. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo ieškovė prašo pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmus ir neveikimą (netinkamą veikimą) netinkamais ir priteisti ieškovei iš atsakovės, atstovaujančios valstybę, 2271,01 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo ne tą ieškinio datą – 2025 m. sausio 16 d., nes ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. sausio 15 d. Toks apeliantės teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškinio gavimo ir įregistravimo datos gali skirtis, nes ieškinys teisme gali būti gautas vieną dieną, o įregistruotas kitą. Iš bylos matyti, kad šiuo atveju taip ir atsitiko – ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. sausio 15 d., o įregistruotas 2025 m. sausio 16 d. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apeliantės ieškinį įvardindamas kaip gautą 2025 m. sausio 16 d., jokio pažeidimo ar rašymo apsirikimo nepadarė.

7. Ieškovė ieškinyje atsakove nurodo Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ieškiniu prašo pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmus ir neveikimą (netinkamą veikimą) netinkamais ir priteisti ieškovei iš atsakovės, atstovaujančios valstybę, 2271,01 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

9. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš netinkamai atliktų (galimai neteisėtų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, todėl jo normos laikytinos specialiosiomis normomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso atžvilgiu, t. y. jų taikymui šioje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas.

10. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 14 punktu ir konstatavo, jog siekdama atlikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbinės veiklos vertinimą, ieškovė turi kreiptis ne į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos konkretų skyrių, o į pačią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. T. y. šiuo atveju teismas nėra kompetentingas atlikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbinės veiklos vertinimo, tai gali atlikti tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

11. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį šiuo pagrindu.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

14. Pažymėtina, kad tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

15. CPK 29 straipsnyje yra nurodyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnis numato atvejus, kada ieškinys gali būti reiškiamas pagal ieškovo pasirinkimą. Šiuo atveju ieškovė reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl, ieškovės nuomone, netinkamai atliktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų. Pažymėtina, kad toks reikalavimas neatitinka CPK 30 straipsnyje numatytų kriterijų, kad jis galėtų būti reiškiamas pagal ieškovės pasirinkimą.

16. Taigi šiuo atveju turi būti taikomas CPK 29 straipsnis, kuriame, kaip minėta nurodyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę.

17. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė šioje byloje yra valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buveinė yra A. Vivulskio g. 11, Vilnius, todėl ieškinys turėtų būti paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

18. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.