Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsakovės I. P. apeliaciniam skundui buvo nustatyti trūkumai, civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. (E. K.) ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. P. (toliau – ir atsakovė) 46 200 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1356-861/2022 ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 46 200 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 688 Eur žyminio mokesčio.

3. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (818 Eur). Nurodė, kad pateikdama apeliacinį skundą ji sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, tačiau dėl savo blogos turtinės padėties ji negali sumokėti likusio mokėtino žyminio mokesčio. Taip pat nurodė, kad ji yra pensininkė, jos sūnui J. P. neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir atsakovė turi jį prižiūrėti bei išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2022 m. lapkričio 8 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį (818 Eur).

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, nepateikia pakankamų šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė yra pensininkė, o taip pat atsižvelgus į išnagrinėtoje byloje atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, nesudaro teismui pagrindo teigti, jog atsakovė yra atleistina nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą (nutartį) – atleisti atsakovę nuo 818 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo neatleisti atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir objektyviai neįvertino atsakovės sunkios turtinės padėties, t. y. jog ji yra pensinio amžiaus, jos gaunamos pajamos yra mažos (nesiekia 700 Eur per mėnesį) ir ji turi išlaikyti savo sūnų J. P., kuriam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 818 Eur žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, nepateikė pakankamų šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, iš esmės nenurodė, kokiais duomenimis vadovaudamasis sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ir objektyviai neįvertino apeliantės turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti šiais atskirojo skundo argumentais.

13. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

14. CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį, pateikiantį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus – 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV) 2022 m. spalio 13 d. pažymą apie asmeniui (I. P.) išmokėtas išmokas, 2) VSDFV 2022 m. spalio 25 d. pažymą apie asmeniui (J. P.) išmokėtas išmokas, 3) J. P. neįgaliojo pažymėjimo kopiją, 4) J. P. gimimo liudijimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys nepagrindžia apeliantės sunkios finansinės padėties, nes jie neįrodo aplinkybės, kad apeliantė (ne)turi kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto. Taigi, byloje nesant duomenų apie realią apeliantės finansinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad ji negali sumokėti žyminio mokesčio sumos.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį. Apeliantė nepaaiškino, kodėl nėra jokio kito šaltinio, jokios kitos galimybės sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalint įsitikinti, ar apeliantė tikrai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitos rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių, nėra galimybės objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį, eliminuojančią bet kokią galimybę sumokėti žyminį mokestį.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė duomenų, atskleidžiančių jos tikrąją turtinę padėtį, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumos sumokėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei I. P. terminą iki 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.