Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

- 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta 14 MGL, t. y. 700 Eur dydžio bauda, kurią ji įpareigota sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2022 m. kovo 30 d.), bauda nesumokėta,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2023 m. liepos 22 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. 1937641, jai nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji R. M. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrusi 3 buteliukus valerijono ir buvo iš vakaro vartojusi porą taurių vyno. Valerijoną gėrė, nes buvo sunku gauti raminamųjų vaistų tą dieną, nuo Covid-19 pandemijos atsirado nerimo priepuoliai, todėl norėjo, kad tas nerimas apstotų. Į Kauną išvažiavo apie 09.00 val. Važiavo dėl darbinių reikalų, Kaune ne dažnai tenka būti. Norėjo sustoti, išgerti kavos, nes pajuto, kad sunku orientuotis. Besukant įvyko eismo įvykis – atsitrenkė į kitą automobilį. Nepamena automobilio markės ir valstybinių numerių. Kaltinamoji vairavo „Toyota Prius“ automobilį, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jis priklausė įmonei, buvo išnuomotas. Jai nustatė 2,21 promilės neblaivumą. Nepagalvojo, kad valerijonas gali turėti tokį poveikį. Sutinka su nustatyta automobilio verte.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. M. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 13.47 val., važiavo įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „SEAT TARRACO“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo adresu (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos, sustojo prieš išvažiavimą į pagrindinį kelią, važiuoti link (duomenys neskelbtini), norėjo sukti į dešinę, kai į jo automobilio kairės pusės priekines automobilio dureles atsitrenkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantis automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis bandė sukti į dešinę, link šalia buvusios ,,NESTE“ degalinės, bandė sukti iš antros eismo juostos, tačiau neišsukęs atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo moteris, kuri po susidūrimo dar kažką bandė daryti, jos automobilis dar judėjo, tačiau jis atsidaręs automobilio langą jai pasakė, kad užgesinkite variklį, tą ji ir padarė. Kadangi moteris jam pasirodė akivaizdžiai neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, akių vokai užkritę, akys raudonos, jis nusprendė apie eismo įvykį iš kart informuoti policiją. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, minėta moteris visą laiką sėdėjo automobilyje, kalbėjo telefonu, kadangi jis visą laiką ją stebėjo, matė, kad daugiau moteris nieko negėrė, iš automobilio išlipusi nebuvo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Automobiliu jis važiavo kartu su sūnumi M. P.. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Minėta moteris „Toyota Prius“ automobiliu važiavo viena (b. l. 97–101).

2023 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 13.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. M. vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiuodama automobiliu, sukdama į dešinę, į degalinės ,,Neste“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį „Seat Tarraco“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindama. Iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo, R. M., 2023 m. liepos 22 d. 13.54 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. 1937641, pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. 2023 m. liepos 22 d., 14.11 val., antro patikrinimo metu, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“, 2006 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 5460 eurų (su PVM) (b. l. 67).

2023 m. liepos 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. M. 2023 m. liepos 22 d. pirmu tikrinimu 13.54 val. nustatytas 2,21 promilių, antru tikrinimu 14.11 val. - 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 77–80).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. M. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji R. M. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad įvykio dieną išgėrė tris buteliukus valerijono, taip pat buvo vartojusi alkoholio iš vakaro. Norėjo sustoti, išgerti kavos, nes pajuto, kad sunku orientuotis. Besukant įvyko eismo įvykis – atsitrenkė į kitą automobilį. Girtumo laipsnis nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą patvirtina liudytojo E. P. parodymai, kuriuose nurodyta, kad išvažiavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos, sustojo prieš išvažiavimą į pagrindinį kelią, važiuoti link (duomenys neskelbtini), norėjo sukti į dešinę, kai į jo automobilio kairės pusės priekines automobilio dureles atsitrenkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantis automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį vairavusi moteris jam pasirodė akivaizdžiai neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, akių vokai užkritę, akys raudonos. Taip pat kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. R. M. veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog R. M., 2023 m. liepos 22 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. 1937641, jai nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamoji R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje ji teista (b. l. 161–164), administracine tvarka bausta (b. l. 141–159), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė/nesilankė (b. l. 171), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė/nesilankė (b. l. 168).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. M. praeityje teista vieną kartą, nors teista už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl laikoma neturinti teistumo, tačiau ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda visiškai nesumokėta, jos išieškojimą vykdo antstoliai. R. M. administracine tvarka per 3 metų laikotarpį bausta 20 kartų, daugiausiai kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, už tai, kad atvykusi į degalines užsipildavo į savo automobilį degalų ir išvažiuodavo iš degalinės už juos nesumokėjusi, taip pat bausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kad 2022 m. liepos 31 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,09 promilių girtumas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuodama neblaivi ji sukėlė eismo įvykį, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė ypač sunkių ir nepataisomų padarinių.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė kaltinamajai skirti baudos bausmę, tačiau iš Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad R. M. atžvilgiu vykdomi net 32 priverstiniai skolų ir baudų išieškojimai, todėl, teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajai baudos bausmę, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kadangi kaltinamoji savanoriškai baudos nesumokės. Be to, kaip minėta, kaltinamajai ankstesniu jos atžvilgiu priimtu teismo procesiniu sprendimu paskirta baudos bausmė bei už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta bauda, jokios teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui neturėjo, kadangi ji nusikalto pakartotinai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taip pat kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ketina išvykti į užsienį užsidirbti pinigų, tačiau teismas mano, kad kaltinamoji tokiu būdu siekia išvengti turimų finansinių įsipareigojimų.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, kaltinamąją neigiamai charakterizuojančius duomenis, jai skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. M. padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjusi jai paskirtos 14 MGL dydžio baudos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bendrintina su 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, į formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamosios atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, ir įpareigojant R. M. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš R. M. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, bei sukėlė eismo įvykį, į tai, kad už analogiškus veiksmus ji jau yra bausta administracine tvarka, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei minimalus.

Byloje nustatyta, kad R. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 66), todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalys).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 5 460 Eur su PVM (b. l. 67), todėl R. M. skirtinas 5 460 Eur konfiskavimas.

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Kaltinamajai R. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu, ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 14 (keturiolikos) MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.;

– konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 460 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. M. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kaltinamajai R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.