- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-325-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00642-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarimo J. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. R. 2020 m. kovo 19 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį – 145 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad jis, 2018 m. birželio 19 d. magistraliniame kelyje Kaunas – Zarasai – Daugpilis 78,02 km, 14.08 val. vairuodamas transporto priemonę (priekabos valstybinis numeris FH 409), esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 89 km/h greičiu. Šiais veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą J. R. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių J. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutartį - J. R. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba palikti Institucijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltė. Šiuo atveju, nusižengimo padarymas užfiksuotas greičio matavimo prietaisu, kurio metrologinės patikros liudijimas buvo galiojantis iki 2019 m. gegužės 30 d. o J. R. vairuotoje transporto priemonėje įrengtai sekimo įrangai nebuvo atliekamos patikros, todėl sekimo prietaisas neturėjo patikros sertifikato.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į Institucijos atstovo prašymą iškviesti ekspertą, kuris paaiškintų greičio matuoklio veikimą bei įvertintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. R. keliamą versiją ar galėjo įvykti sistemos klaidą.
3.3. Be to, apeliantas nurodo, kad J. R. praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, šis jo nusižengimas yra keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveiktai.
4. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos J. R. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. R. nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad J. R. 2018 m. birželio 19 d. magistraliniame kelyje Kaunas – Zarasai – Daugpilis 78,02 km, 14.08 val. vairuodamas transporto priemonę (priekabos valstybinis numeris FH 409), esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 89 km/h greičiu.
10. Iš bylos medžiagos matyti, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu, o ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. J. R., gavęs pranešimą iš Institucijos dėl užfiksuoto pažeidimo pateikė paaiškinimą, kad pažeidimo padarymo metu dirbo UAB „MD“. 2018 m. birželio 19 d. vežė IKEA krovinį, kurio svoris 25 717,80 kg iš Kazlų Rūdos į Visaginą. UAB „MD“ į krovininius automobilius yra įdiegusi sekimo įrangą. 2020 m. kovo 6 d. UAB „MD“ raštas su Mobiliųjų sprendimų centro sekimo įrangos duomenimis patvirtina, kad 2018 m. birželio 19 d. nuo 14.08 val. jo vairuojamos transporto priemonės greitis buvo 51 km/h. Jo vairuojama transporto priemonė buvo nufotografuota iš galo, todėl, jo nuomone, tikėtina, kad stacionarus greičio matuoklis fiksavo ne jo vairuoto krovininio automobilio, bet lenkusio lengvojo automobilio greitį. Analogiškas aplinkybes J. R. nurodė ir apylinkės teismo posėdyje. Iš Institucijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimo matyti, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek J. R. paaiškinimo, tiek pateiktų rašytinių įrodymų net nevertino. Kas rodo, jog priimant 2020 m. kovo 19 d. nutarimą nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
11. Iš institucijos apeliacinio skundo matyti, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas ginčijamas tuo aspektu, kad J. R. vairuotos transporto priemonės važiavimo greitis buvo užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu bei tai, jog apylinkės teismas netenkino Institucijos atstovo prašymo dėl eksperto, kuris paaiškintų greičio matavimo prietaisų veikimo principus, kvietimo. Nors Institucija apeliaciniame skunde teigia, jog J. R. padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu, kuriam yra atlikta metrologinės patikra, o transporto priemonėje įrengtai sekimo įrangai nebuvo atliekamos patikros, tačiau aukštesniojo teismo vertinimo, šie skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl J. R. kaltės nebuvimo. Pagrįstai skunde pažymima, jog stacionaraus greičio matavimo prietaiso, kuriuo buvo užfiksuotas J. R. vairuojamos transporto priemonės greitis, metrologinė patikra buvo galiojanti iki 2019 m. gegužės 30 d., tačiau tai savaime nepaneigia J. R. pateiktų duomenų iš jo vairuotos transporto priemonės įrengtos sekimo įrangos. Apygardos teismas pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
12. Iš UAB „MD“ pateiktų, krovininio automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), UAB „duomenys neskelbtini“ sekimo įrangos duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 19 d., J. R. vairuojamas vilkikas maždaug iki 13.53 val. judėjo nuosekliu, kiek virš 80 km/val. 14.07 val., J. R. vairuojama transporto priemonė greitį sumažino iki maždaug 30 km/val., o 14.08 val. greičio rodmenys buvo ties maždaug 50 km/val. padala. Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad 80 km/h greitį vilkikas su puspriekabe buvo pasiekę tik likus 4 minutėms iki pažeidimo užfiksavimo, ir vėl jį išvystė maždaug 14.10 val. (b. l. 13 – 14). Iš 2020 m. balandžio 21 d. UAB „MD“ rašto matyti, kad lydraštyje, pateikiant UAB „duomenys neskelbtini GPS duomenis, įsivėlė gramatinė klaida, nurodant puspriekabės numerius. Teisingi numeriai yra (duomenys neskelbtini) (buvo nurodyta (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36 – 38). Aukštesniojo teismo vertinimu, padaryta rašymo klaida nurodant puspriekabės valstybinė numerį, nėra pagrindas abejoti visais pateiktais duomenimis apie J. R. vairuotos transporto priemonės važiavimo greitį. Juolab, kad pateiktus duomenis patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. L. ir R. K.. Minėti liudytojai patvirtino, jog į transporto priemonę, kurią vairavo J. R., buvo įmontuota GPS įranga, kurios duomenų rankiniu būdu pakeisti nėra galimybės. Įranga fiksuoja transporto priemonės buvimo vietą, važiavimo greitį su 2 km/h paklaida. Įrangos gedimo tuo metu nebuvo užfiksuota. Be to, liudytojas V. L. parodė, kad įrenginiai turi CE sertifikatus. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad teismas betarpiškai apžiūrėjo duomenis prisijungęs prie sistemos ir duomenys sistemoje su duomenimis pateiktais teismui sutapo.
13. Taip pat apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, J. R. atžvilgiu nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pagrįstai vertino ir J. R. paaiškinimus, kad 2018 m. birželio 19 d. jis vilkiku vežė prekes iš Kazlų Rūdos į Visaginą ir krovinio svoris buvo apie 26 t. Įvažiuojant į Vidiškių mstl. yra įrengtas greičio ribojimo kalnelis, todėl prieš jį važiavo maždaug 25 km/h greičiu, vėliau greitį didino iki 51 km/h ir vėl sumažino iki 15 km/h. Šie J. R. paaiškinimai atitinka ir duomenis pateiktus iš GPS, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
14. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad J. R. praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, o šis jo nusižengimas yra keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nes pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Taip pat apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog teismas motyvuotai atmetė Institucijos atstovo prašymą į posėdį kviesti ekspertą, kuris paaiškintų stacionaraus greičio matavimo prietaiso veikimo principus.
15. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė J. R. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, ištyręs ir įvertinęs visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai), todėl nesant pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.