- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2-1688-463/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2013,16 Lt ir 12640,62 Lt skolas, kurias sudaro negrąžinti 1941,10 Lt ir 12350,16 Lt vartojimo kreditai ir nesumokėtos 72,06 Lt ir 290,46 Lt palūkanos, 1652,80 Lt ir 10377,95 Lt delspinigių, 14 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 1941,10 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 12350,16 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinis kreditorius, t.y. AB „Hansabankas“ (dabar - „Swedbank“, AB), ir naujasis kreditorius, t.y. ieškovas, 2009-01-29 sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui perėjo reikalavimo teisė į atsakovės skolą bei iš jos kylančius papildomus reikalavimus pagal 2007-11-19 tarp pradinio kreditoriaus, t.y. „Swedbank“, AB, ir atsakovės sudarytą Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1) bei 2007-01-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2).
Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1.65 straipsnis) (CK 6.109 str. 2 d.). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.).
Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 str. 7 d.).
Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui reikalavimo teisę dėl 12350,16 Lt negrąžinto kredito, 290,46 Lt nesumokėtų palūkanų, 10377,95 Lt delspinigių ir 9 procentų dydžio metinių palūkanų už 12350,16 Lt bsumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal Sutartį Nr. 2, nėra.
Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ar ieškovas CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad byloje ieškovas neturi reikalavimo teisės priteisti iš atsakovės skolą pagal Sutartį Nr. 2. Kadangi ieškovas neįrodė šioje dalyje ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl tokia ieškovo teisė į skolos pagal Sutartį Nr. 2 priteisimą iš atsakovės negali būti ginama. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal Sutartį Nr. 2 yra nepagrįstas ir atmestinas.
Sutarties Nr. 1 18.5 punkte numatyta, kad bankas turi teisę be kredito gavėjo sutikimo perleisti pagal Sutartį atsirandantį reikalavimą į kredito gavėją ir kredito gavėjas su tuo sutinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovės skolą bei kitus reikalavimus pagal Sutartį Nr. 1 įgijo įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.101-6.109 str. str.). Iš ieškinio bei jo priedo – „Swedbank“, AB 2008-12-03 rašto Nr. SR-28505 kopijos – matyti, kad atsakovė neįvykdė sutartinių prievolių, kylančių iš Sutarties Nr. 1, (CK 6.38 str. 1 d., 6.59, 6.189, 6.200, 6.205 str. str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 2013,16 Lt skolos, kurią sudaro negrąžintas 1941,10 Lt kreditas ir nesumokėtos 72,06 Lt palūkanos, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Sutarties Nr. 1 12.3 punktą, skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną, jų suma, paskaičiuota už 821 uždelstą dieną, sudaro 1652,80 Lt.
Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).
Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl, įvertinus kasacinės instancijos teismo suformuotą teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad toks Sutartyje Nr. 1 numatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl Sutartyje Nr. 1 numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 procento, nes laikytina, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai, kurie mokėtini kas dieną sudaro 18,3 procento per metus, pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, t.y. ieškovei, galimai jos patirtus nuostolius dėl nesavalaikio ir/ar nevisiško prievolės įvykdymo (CK 6.258 str. 3 d.).
Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovės ieškovui priteistina 826,40 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagal Sutartį Nr. 1 tenkintinas iš dalies.
Pradinis kreditorius, t.y. „Swedbank“, AB, ir atsakovė Sutartimi Nr. 1 susitarė dėl 14 procentų dydžio metinių palūkanų todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. bei 6.101 str. 2 d., ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 procentų dydžio metines palūkanas už 1941,10 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 85,24 Lt (801,00 Lt x 10,64 proc.) žyminio mokesčio.
Taip pat iš atsakovės priteistina 1,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. Š. 2013,16 Lt (du tūkstančiai trylika litų 16 ct) skolos, 826,40 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt šeši litai 40 ct) delspinigių, 14 procentų dydžio metines palūkanas už 1941,10 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-05-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,24 Lt (aštuoniasdešimt penki litai 24 ct) bylinėjimosi išlaidų Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. Š. 1,88 Lt (vienas litas 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.