- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- II-192-766/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Rolandui Baravykui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. R. skundą dėl 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 6 d. teisme gautas T. R. skundas dėl 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo T. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(²) straipsnio 2 dalį paskirta 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
T. R. nubaustas už tai, kad 2015 m. sausio 4 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo pakeisti priimtą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad dirba AB „R.“ traktorininku, ilgas atėmimas teisės vairuoti transporto priemone turės neigiamas ir skaudžias pasekmes, kurios yra neadekvačios jo padarytam teisės pažeidimui. Nurodo, jog jis ir taip nukentės finansiškai, nes reikės sumokėti paskirtą 289 Eur baudą, kurios dydis lygus jo gaunamam mėnesio atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas su skundu nesutiko ir nurodė, kad T. R. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnutinai ir priimtas pagrįstas sprendimas, todėl prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Teismo posėdžio metu T. R. paaiškino, kad jis visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą. Pažeidimą padarė nepiktybiškai, tiesiog norėjo išbandyti ką tik suremontuotą transporto priemonę. Nurodė, jog gailisi dėl savo neatsakingo poelgio ir nenorėjo pasielgti chuliganiškai. Paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėje veikloje. Prašė paskirti švelnesnę nuobaudą – sutrumpinti teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą.
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovas Rolandas Baravykas prašė teismo atsižvelgti į tai, jog padarytas šiurkštus pažeidimas, pažeidėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, ir todėl palikti galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-24411436-15 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl bet koks pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų – yra KET 9 punkto pažeidimas. Tai, kad realiai pavojaus nekils automobilių ar pėsčiųjų eismui pažeidėjas negalėjo žinoti. Todėl daroma išvada, kad T. R. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais T. R. pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 9, bet ir 4, 6, 28 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124(²) straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodytų aplinkybių T. R. neginčija tik prašo pakeisti nutarimo dalį dėl teisės atėmimo vairuoti transporto priemones ir šį terminą sutrumpinti.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Teismas pažymi, kad tai, jog T. R. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. T. R. skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, o jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti traktorininku, neteks pragyvenimo šaltinio, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis (duomenys neskelbtini)300/2013). Be to, byloje esantys duomenys tvirtina, kad T. R. už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas, nors baustumas yra išnykęs, tačiau, jo padaryti pažeidimai sunkėja, o tai rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pabrėžtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl T. R. argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas, neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Todėl, teismas, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 124(²) straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į T. R. asmenybę, į pažeidimo padarymo aplinkybes, mano, kad dėl šių priežasčių naikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrumpinti T. R. teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį, kaip to prašo pažeidėjas, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.