- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 1-41-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40203-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- R. N., G. R.
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, gynėjui advokatui Mariui Navickui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 225 str. 2 d.
G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 225 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe, būdami valstybės tarnautojai, provokavo, reikalavo duoti ir susitarė priimti kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus:
R. N., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus (toliau – LKPT SPS) vyriausiuoju patruliu, 2015 m. liepos 18 d., dirbdamas kartu su LKPT SPS vyriausiuoju patruliu G. R., apie 12.30 val. kelio Palanga–Liepoja 35-ame kilometre, įtardami vairuotoją esant neblaivų, sustabdė R. B. (R. B.) vairuojamą motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. nurodžius, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti motorolerio, ir paprašius netikrinti jo blaivumo bei netraukti administracinėn atsakomybėn, G. R. būnant netoliese, girdint pokalbio esmę ir pasakius, kad R. B. ir kartu su juo motoroleriu važiavęs A. N. (A. N.) yra jauni ir „durnai“ daro, nereikia vairuoti neblaiviems, nes reikės mokėti didelę baudą, paklausus „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės?“, R. N., neliepdamas pūsti į alkotesterį, nerašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, paklausęs R. B. „O ką tu siūlai?“, „Kiek siūlai?“, provokavo duoti ir po to pareikalavo 50 Eur kyšio už tai, kad nebūtų patikrintas R. B. blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei nurodė šiuos pinigus per pusę valandos atvežti prie posūkio į Šventąją, o R. B. su tuo sutiko.
Kaltinamasis R. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad liepos 17 d. atvyko į Klaipėdą, liepos 18 d. pradėjo darbą. Vykdamas į komandiruotę pasiėmė šiek tiek daugiau grynųjų pinigų, kuriuos pasiėmė su savimi į tarnybą, nes bendrabutyje pinigus palikti yra nesaugu. Pagal paskyrimą pasiųsti stabdyti transporto priemones išvažiavime iš Šventosios į Liepojos plentą. Su kolega G. R. stabdė transporto priemones, tikrino, išaiškino kelis pažeidėjus. Kai pažeidėjams rašė protokolus, niekaip negalėjo prisijungti prie duomenų bazės, nes tuo metu duomenų bazė buvo keičiama, o toje vietoje, kur dirbo, yra labai prastas ryšys, todėl rašyti protokolus važiavo į kitą vietą, paskui vėl grįždavo atgal. Vėliau pagal darbo grafiką važiavo į Šventąją papietauti. Tuo metu buvo šilta, vilkėjo tik marškinėlius, su savimi turėjo tik smulkius pinigus, skirtus papietauti. Piniginė buvo striukės kišenėje, kuri liko automobilyje. Papietavę pravažiavo Šventąją, važiavo Liepojos plentu, pro aerouostą, kai pamatė priešais pravažiuojantį „Passatą“ iš Vilniaus, jo paskirstyme nebuvo. Tada pamatė du važiuojančius motorolerius, vienas iš jų susvirduliavo. Jis G. pasakė, kad reikia stabdyti patikrinti, gal bus girtas. Motorolerius pralenkė, sustojo dešinėj šalikelėj ir išlipo stabdyti motorolerio. Liepė perstatyti motorolerį į automobilio priekį, o pats iš bagažinės pasiėmė alkotesterį. Vairuotojo paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis pasakė, kad motoroleris yra išnuomotas, dokumentų jokių neturi. Paklausė, ar per parą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nevartojo. Alkotesterio neįjungė, nes jis sakė, kad negėrė. Jam nebuvo abejonių, kad jis negėręs, todėl alkotesteriu netikrino. Tik iš parodymų sužinojo, kad B. buvo neblaivus. Tada nuėjo į tarnybinį automobilį, pas G., pasakė, kad neturi dokumentų. G. keletą kartų bandė prisijungti prie duomenų bazės, tačiau nepavyko. Tada vėl nuėjo kalbinti vairuotojo, paklausė vardo, pavardės, kur gyvena. Jis paminėjo, kad jo giminaitis dirba Vilniuje, tai praleido pro ausis. Su R. B. kalbėjo lietuviškai, jo asmenybę patirtinančių dokumentų nematė, manė, kad jam apie 30 metų. Esant tokia situacijai, kai vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, kitų dokumentų, jam reikėjo prisijungti prie duomenų bazės, o nesant tokios galimybės, pristatyti į policijos komisariatą nustatyti jo asmens tapatybę. Jie to nepadarė, patikėjo jo kalbomis. G. R. ištraukė raktus iš motorolerio ir kažkur padėjo. Vairuotojas paskambino kažkokiam savo draugui ir pasakė, kad atvežtų dokumentus. Po kelių minučių pamatė, kad kitoj pusėj sustojo sidabrinės spalvos „Audi A3“. G. atsidarė langą ir mojavo, kad važiuotų toliau, nes gali būti avarija. Jis truputį pavažiavo ir sustojo, ėjo link jų, kai važiavo didelis srautas automobilių. G. iššoko iš automobilio ir sakė, kad jis neitų, tačiau jis prie jų atėjo. Motorolerio vairuotojas pasakė, kad jam turėjo atvežti dokumentus, bet matė, kad šis atvažiavo tuščiomis rankomis. Tada tas vairuotojas nubėgo paklausti draugo, o jis pasitraukė toliau nuo motorolerio ir paklausė motoroleriu vykusio draugo, kur gyvena, ką dirba, o jis pasakė: „Na zelionych ozior“. Jo draugas pasakė, kad šis nesupranta lietuviškai. G. su atvažiavusiu E. pakalbėjo kelias minutes ir šis nuėjo atgal į mašiną, o G. taip pat grįžo į automobilį ir sėdėjo. Tada priėjo R. ir A.. Paklausė R., ar turi vairuotojo pažymėjimą, o šis pasakė, kad turi traktorininko pažymėjimą, bet palikęs Vilniuje. Dabar žino, kad traktorininko pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti motorolerį, tada nežinojo. Tokiais atvejais, jei neturi vairuotojo pažymėjimo, kai nėra didesnių pažeidimų, patikrina duomenų bazėj ir tiesiog tokių vairuotojų nebaudžia. Jis patikėjo R. pasakojimu, padavė ranką atsisveikinti ir jis nuvažiavo. Prie motorolerio vairo sėdo tas pats vairuotojas R. B.. Apie sustabdytą motorolerį per raciją nebuvo pranešta budėtojui, nes nebuvo ryšio ir neveikė nei racija, nei telefonas. Išvykus R. B. ir A. N., jokių jų daiktų pas juos neliko. Kur važiuos toliau budėti, jiems nesakė, jie negalėjo žinoti jų būsimos vietos. Įsėdęs į automobilį, G. R. nenurodė, kur važiuoti, jei būtų nurodęs, tai girdėtųsi garso įraše, nes automobilis buvo užvestas ir įsijungia visa įranga. G. buvo užvedęs automobilį ir atvežė į tą pačią vietą, kur buvo iš ryto, prie išvažiavimo iš Šventosios į Liepojos plentą. G. pasakė, kad čia pabus, kol numatyta užduotis, po to dislokacijos vietą keis. Abu išlipo iš automobilio, toliau stabdė automobilius. Pamatė atvažiuojant „Škodą“, prie vairo sėdėjo pareigūnas su uniforma, šalia sėdėjo moteris civiliais drabužiais. Jie abu išlipo ir prisistatė, kad jie iš Imuniteto tarnybos. Pasakė, kad nedarytų staigių judesių, kad būtų matomos rankos. Tada atbėgo dar vienas civiliai apsirengęs pareigūnas ir parodė pažymėjimą. Ginklus liepė sudėti į bagažinę, jį pasodino į „Škodos“ automobilį, ant priekinės sėdynės, su kuria jie atvažiavo, moteris atsisėdo į galą. Išvežė į Klaipėdą, atvedė į kabinetą ir pasakė, kad yra sulaikomas. Atliko jo asmens kratą. Išėmė iš kišenės pinigus, daiktus. Tada į tą kabinetą atėjo Vilniaus pareigūnas, kuriam papasakojo visą tiesą, kaip dabar. Pokalbis nebuvo įrašomas, jo klausinėjo, ar stabdė „Mercedes“ septintuką, atsakė, kad stabdė, patikrino ir paleido. Pasakė, kad stabdė motorolerį, neturėjo dokumentų, patikėjo jo pasakojimu ir paleido. Jam siūlė būti informatoriumi, sakė, kad sutikus nutrauks bylą, bet jis nesutiko. Tada į kabinetą atėjo kitas pareigūnas ir pasakė: „Einam apklausai“. Jis išėjo iš kabineto ir pamatė, kad iš kabineto, į kurį jį veda, išėjo vairuotojas ir keleivis, R. ir A., kuriuos pareigūnas nuvedė į kitą kabinetą. Jį apklausė kaip įtariamąjį ir leido eiti. Iš bendradarbių sužinojo, kad komandiruotėje su Imuniteto skyriaus pareigūnais buvo būrio vadas D. B., o pažeidėjas taip pat yra B., todėl, jo nuomone, remiantis giminystės ryšiais yra išprovokuota šita situacija. Jis 23 m. dirbo policijoje, kelių policijoje dirbo 7–8 metus, papeikimų neturėjo. Pripažino, kad jo šiandieniniams parodymams gali turėti įtakos tai, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga ir garso įrašo stenograma.
Kaltinamasis G. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad Lietuvos kelių policijoje atidirbo 22 metus, per tą laiką nėra gavęs papeikimų ar pastabų, buvo skatintas materialiai ir apdovanojimais. Su N. dirbo prieš 4 metus, paskui buvo išskirti į kitus būrius, vėliau dirbo viename būryje. Buvo kartu išsiųsti į Klaipėdą, į 2 savaičių komandiruotę nuo liepos 18 d. iki rugpjūčio 1 d. dirbti Klaipėdos apskrityje. Jis vairavo automobilį „Audi A6“. Atvykę į Klaipėdą apsistojo bendrabutyje. Išvažiuodamas iš namų buvo įsidėjęs 135 eurus, kuriuos įsidėjo į piniginę. Liepos 18 dieną turėjo dirbti nuo 6 val. iki 18 val. Šventosios pusėje. Pradžioje stovėjo prie pirmo išvažiavimo, paskui prie antro išvažiavimo. Stabdė transporto priemones, tikrino dokumentus, blaivumą, buvo surašyti 2 ar 3 protokolai. Ryšys su duomenų baze buvo labai prastas, buvo keičiami centriniai serveriai, reikėdavo iki 45 min. protokolo surašymui, nes strigdavo duomenų bazė. Papietavo Šventojoje „(duomenys neskelbtini)“, kur jis susimokėjo apie 4 eurus. Automobiliu apsuko ratą apie Šventąją, išvažiavo pro oro uostą, važiavo link Šventosios. Po pietų pagal užduotį turėjo būti prie Palangos miesto. Važiuojant pakeliui važiavo du motoroleriai, jie važiavo be šalmų, bet su vokiško stiliaus katiliukais. Galėjo taip pasakyti: „Žiūrėk, ką daro, sustok, patikrinsim, gal girtas“. Jis buvo pamainos vyresnysis ir vairavo automobilį, o R. N. tikrino. Įjungus švyturėlius, motoroleris sustojo. Kolega išlipo, nuėjo prie R., keleivis nulipo nuo motorolerio. Jis automobilio dviem ratais užvažiavo ant žolės, kuo arčiau krašto, kad netrukdytų transportui. N. pasakė, kad patrauktų motorolerį dešiniau, nes ten yra viena eismo juosta, yra miškas, kelkraštis gal 50 cm. Neatkreipė dėmesio ir nematė, ar N. nešėsi alkotesterį. Jam nekilo įtarimų, kad vairuotas neblaivus. Po kiek laiko R. grįžo į automobilį ir pasakė, kad vairuotojas neturi su dokumentų – ar nepasiėmė, ar pamiršo. Paprašė, kad prisijungtų prie duomenų bazės. Jis bandė prisijungti, bet kompiuteris strigo. R. vėl išėjo bendrauti su vairuotoju. Tada užsipildė darbo užduotį, parašė tarnybinį kitiems pažeidėjams, kas reikalaujama pagal darbo užduotį. Pagalvojo, kad jie dviese, o motoroleris stovi, ir kad nebūtų tokių atsitikimų, kad vienas į vieną pusę, o kitas į kitą pusę, išlipo iš automobilio, nuėjo iki motorolerio ir ištraukė iš motorolerio raktelius. Eidamas link savo automobilio, matė, kad R. stovėjo nugara, A. stovėjo dar toliau, o R. bendravo su R. N.. Raktelius padėjo ant kapoto ir įsėdo atgal į automobilį. Jiems bendraujant, privažiavo sidabrinės spalvos „Audi“, jos vairuotojas žiūrėjo į jų pusę. Pagalvojo, kad poilsiautojas nori paklausti kelio ir jam per langą rodė, kad važiuotų toliau, nes susidaro kamštis, girdėjosi automobilių pastabdymai. Jis bandė aiškinti, kad atvažiavo čia. Jie bendravo per kelią, nes tuo metu važiavo didelis automobilių srautas ir jis negalėjo prieiti. Kaip suprato iš jo kalbos per kelią, jis pasakė, kad jis nuomojosi motorolerį, jie važiavo kartu, kad motoroleris atsiliko, kai atvažiavo prie Šventosios, jam paskambino. Praėjus minutei, jis staigiai atbėgo per kelią, sužinojo, kad jo vardas E.. Jis pasakė, kad kartu važiavo, klausė, ar jis reikalingas. Pasakė, kad jis nereikalingas. Jis kažką perkalbėjo su R.. Jis apsisuko ir nuėjo link savo mašinos. Tada E. taip pat apsisuko ir nuėjo į savo automobilį, įsėdo ir išvažiavo. Jis sėdėjo automobilyje. Važiavusiųjų motoroleriu iš veido nepažintų, žino, kad vienas šviesesnis ir aukštesnis, o kitas – tamsesnis ir žemesnis. Veido bruožų neįsidėmėjo, nes su jais nebendravo. Jie patys parodė, kad su stambesniu pareigūnu nebendravo. R. baigė su jais šnekėtis. Tada R. sėdo prie motorolerio vairo. R. taip pat atsidūrė šalia, nieko nepasakęs, pasakė: „Važiuojame“. Jie nuvažiavo apie porą kilometrų, kur stovėjo ryte, nes nuo ryto 6 val. dirbo prie pirmo ir antro išvažiavimo. Jis apsisuko prie antro išvažiavimo, abu išlipo. R. paskambino žmona, jis pakalbėjo lauke. Jis gal porą automobilių sustabdė, R. porą automobilių sustabdė patikrinti ir praėjus 10–15 minučių, privažiavo pareigūnai su „Škoda“, vienas su uniforma, kitas ne, ir paprašė nedaryti jokių staigių veiksmų, paprašė ginklus dėti į automobilio bagažinę. Pasakė, kad reikia palaukti, ėmė skambinti, pasakė, kad bus sulaikyti, bus jų apklausa. Paprašė iš automobilio pasiimti savo asmeninius daiktus. Pasiėmė striukę, rankinę, pasą, korteles, piniginę. Juos nuvežė į Klaipėdos komisariatą, kur R. nuvedė į vieną kabinetą, jį į kitą kabinetą. Atliko jo asmens kratą. Kalbėjosi be protokolo, jie pasakė, kad jis kaip ir nekaltas, prašė pasakyti kelis žodžius „ant R.“, kad jis prašė ar reikalavo pinigų. Pasakė, kad nešmeiš žmogaus, negali taip pasakyti. Tada buvo išleistas į koridorių. Kol buvo R. apklausa kitam kabinete, jis sėdėjo koridoriuje, šalia sėdėjo kitas Imuniteto pareigūnas. Pro duris girdėjo, kaip apklausinėjo tuos du nukentėjusiuosius. Jų balsų nepažino, girdėjo, kad kalba, reikalavo vertėjo. Juos buvo išvedę į tualetą, vėl atvedė. Liudytojų parodymai yra teisingi, jie rašo, kad nebendravo su stambesniu pareigūnu, su juo bendravo tik E.. Jam nesuprantama, kaip eidamas per kelią E. galėjo girdėti tą frazę: „Ką darysime, kaip tarsimės“ dėl transporto keliamo triukšmo. Mano, kad E. J. galėjo būti spaudimas: „Gal tu galėjai girdėti“. Kaltinimo frazės: „Yra jauni, durnai daro, kad vairuoja neblaivūs, reikės mokėti didelę baudą“, nesakė, šią frazę pasakė E., o persakė A. N., tačiau A. stovėjo dar toliau, negu stovėjo R. N., apklausoje rašoma, kad tokios frazės negirdėjo, ir jis tokios frazės nesakė. Jis buvo ekipažo vyresnysis, bet jam pagal pareigas nepriklauso įsitikinti, ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar yra tinkamai patikrintas, nes R. N. yra pareigūnas, išlaikęs atestaciją, jis supranta, ką daro. R. N. buvo priėjęs, kad pabandytų prisijungti prie duomenų bazės. Nuvežti į komisariatą ir patikrinti asmens tapatybę reikėjo, tačiau visi važiuoja su šortais, o iš paplūdimio vagia dokumentus, todėl žmonės stengiasi imti kuo mažiau dokumentų. Mano, kad R. B. blaivumas turėjo būti patikrintas daug anksčiau, nes jei, praėjus 2 valandoms po sustabdymo, jis galėjo tiek pripūsti, būtų akivaizdžiai matęsi, kad jis girtas. Girtumas turi būti nustatytas per valandą nuo asmens sustabdymo. Asmuo negali būti paleidžiamas iš akiračio. Jei nėra alkotesterio, asmuo turi būti vežamas iki artimiausio policijos komisariato. Jo praktikoje nebuvo tokių atvejų, kai girtumas būtų nustatytas po 2,5 val. Negali pasakyti, ar traktorininko pažymėjimo užtenka, kad galėtų vairuoti motorolerį. Per pastaruosius metus labai keitėsi tvarka, buvo daug naujovių. Jam niekas nesakė, kad turi traktorininko pažymėjimą. Pinigų banko kortelėje nelaiko, pinigai buvo grynai asmeniniai. Žino, kad yra nurodymas dėl pinigų, tačiau, neturėjo kur padėti, nes bendrabutyje palikti nesaugu. Suprato, kad daro šiokį tokį pažeidimą dėl pinigų, nes nesilaikė nurodymo. Po to, kai R. N. paleido minėtus asmenis, grįžęs į automobilį nesakė, kur važiuoti.
Liudytojas R. B. parodė, kad lietuvių kalbą supranta 40–50 proc., kalbėti gali nedaug. A. N. pažįsta nuo mokyklos 2–3 klasės, jis gerai kalba ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Policijoje giminaičių neturi. Šalčininkuose daug asmenų, pavarde B., gal apie 10 bendrapavardžių. D. B. nepažįsta, nesakė, kad policijoje dirba giminaitis. Išvakarėse visi gėrė. Ryte A. N. negėrė, buvo blaivus, o E. J. tik vakare su jais išgėrė. Išsinuomojo su A. N. motorolerį ir išvažiavo į Palangą, grįžtant atgal juos sulaikė policija ir paprašė dokumentų, vairuotojo teisių. Jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Traktorininko pažymėjimo taip pat neturi, ir nesakė pareigūnams, kad turi traktorininko pažymėjimą. Policininkai pasakė: „Tu išgėręs“. Jis pasakė: „Taip“. Policininkus prisimena, vienas buvo smulkesnis. Neatsimena, kuris pareigūnas jį sustabdė. Dėl motorolerio dokumentų prašė atvažiuoti E. J.. Atsimena, kad jis buvo atvykęs ir kad kažko jo prašė. Buvo pakankamai neblaivus, vairavo, nes buvo kvailas. Kai juos paleido pirmi policininkai, iš pradžių pavažiavo iki stotelės ir apsikeitė su A. N.. Apsikeitė, nes buvo girtas. Sprendimą nebevairuoti priėmė pats. Sulaikymo metu buvo vidutinio girtumo laipsnio, galvoja, kad ryte būtų įpūtęs 2 promiles. Prisimena, kad susitarė dėl 50 eurų, dėl 20 eurų tiksliai neprisimena, buvo išgėręs, derėjosi. Kadangi pinigų su savimi neturėjo, susitarė prie posūkio į Šventąją susitikti ir ten atiduoti pinigus. Nežino, ar būtų pinigus vežęs, nežinojo, ką daryti. A. N. nesakė, kad mokės, apie tai nekalbėjo. Turėjo pinigų kortelėje, bet nebuvo įsitikinęs, kad turi 50 eurų. Šventojoje būtų buvusi galimybė pasiskolinti pinigų. Pareigūnai pasakė, kad pinigus turi atvežti į sutartą vietą per 20 ar 30 minučių. Kai paleido pirmieji policininkai, juos sulaikė kiti pareigūnai, kurie paklausė, kodėl paleido, pasakė, kad viskas gerai, kad juos paleido. Jis iš karto nepasakė, kad susitarė su policininkais, paskui pasakė. Paprašė, kad jam reikia grąžinti motorolerį į nuomos punktą, kad nereikėtų mokėti daugiau. Iš tų policininkų kažkas sėdo prie motorolerio vairo, o jie su kitais policininkais parvažiavo su automobiliu, paskui juos atvežė į Klaipėdą, į policijos komisariatą. Neprisimena, ar užvažiavo į Palangos komisariatą. Jis (duomenys neskelbtini) išgėrė alaus apie 12.00 val., daugiau jokių kitų alkoholinių gėrimų nevartojo. Jį sustabdė apie 13.00 val. Jo blaivumas buvo patikrintas Klaipėdos policijos komisariate, praėjus 2 valandoms nuo sulaikymo. Komisariate jiems nedavė pūsti, atvažiavo patrulių ekipažas ir davė pūsti. Rašant pareiškimą, pasakė, kad supranta lietuvių kalbą, bet ne 100 procentų, pareiškimas jam buvo išverstas. Iš pradžių apklausė A., paskui pareigūnai palydėjo jį į tualetą, vieno neišleido. Apklausos protokole surašyta teisingai. Buvo apklaustas teisme, tada labiau viską prisiminė. Kai tarėsi dėl pinigų, atrodo, kad buvo vienas pareigūnas, bet gali būti, kad vienas stovėjo toliau. Parodymai iš jo žodžių buvo surašyti teisingai. Iki tol pareigūnų kaltinamųjų nepažinojo, neturi pagrindo šmeižti pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu ir dabar stengiasi duoti teisingus parodymus, jam niekas nenurodė, kokius parodymus turi duoti. Buvo nubaustas už tai, kad vairavo motorolerį neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo. Po to, kai atėjo laiškas atvykti į teismą, po kažkiek laiko atėjo laiškas dėl baudos.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas kaip liudytojas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 21 d. R. B. parodė, kad jį sustabdė ir su juo kalbėjosi smulkesnis pareigūnas, o stambesnis pareigūnas sėdėjo prie vairo, o paskui išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su A. N.. Smulkesnis pareigūnas turėjo su savimi alkotesterį, klausė, ar jis girtas ar ne. Jis pasakė, kad gėrė visą naktį ir nepūs. Prisipažino, kad yra neblaivus. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes žinojo, kad įpūs. Pasakė, kad neturi motorolerio dokumentų, nes jį yra išsinuomojęs. Pareigūnas klausė: „O ką darysime, ką darysime“. Jis atsakė, kad nežino, ką daryti, kad reikia motorolerį grąžinti į nuomą. Tada pareigūnas pasakė, kad per 30 minučių atvežtų 50 eurų. Duodamus parodymus sakė, kad išsikvietė draugą, o jam atvykus pasiūlė pareigūnui 20 eurų, bet jis nesiūlė, o pats pareigūnas paprašė. Kai atvyko draugas, pareigūnas pasakė, kad nieko nereikia rodyti, ir kalbėjo apie pinigus. Kad pareigūnas reikalavo pinigų, suprato iš to, kad jis sakė „atvežk 50 eurų“. Kai pasakė, kad atveš pinigus, pareigūnas sutiko ir liepė atvežti per 30 minučių ir nurodė, kur atvežti. Pradžioje su juo kalbėjosi tik smulkesnis pareigūnas, o kai prašė dokumentų, jau buvo išlipęs ir stambesnis pareigūnas, bet jam nieko nesakė (t. 1, b. l. 21–23).
Liudytojas A. N. parodė, kad su R. B. yra draugai, E. J. yra R. B. draugas. 2015 m. liepos mėnesį kartu su R. B. poilsiavo Šventojoje, važiavo iš (duomenys neskelbtini), kai sulaikė juos policija. Motorolerį vairavo R. B., kuris buvo girtas. Jis gėrė iš vakaro, (duomenys neskelbtini)kavinėje išgėrė alaus. Policija juos sustabdė, nes per greitai važiavo. Su policininku kalbėjo R. B., kalbėjo rusiškai, nes jis lietuvių kalbą moka nelabai gerai. R. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nežino, ar turėjo traktorininko pažymėjimą. R. B. turėjo problemų su policija, jis ne vieną kartą buvo sulaikytas be vairuotojo pažymėjimo. R. B. buvo nubaustas už važiavimą be vairuotojo pažymėjimo. R. B. prašė, kad policininkai nebaustų už tai, kad jis vairavo be teisių, jis nepūtė į alkotesterį. Susitarė dėl 50 eurų. Buvo susitarta, kad R. B. turi atvežti pinigus „ant posūkio“, nebuvo pasakyta, už kiek laiko. Pokalbis apie pinigus buvo pabaigoje. Stambusis pareigūnas tuo metu buvo mašinoje, nepamena, ar durys buvo uždarytos. Pats galvojo, kad R. B. nesiruošė mokėti pinigų, tačiau jis taip jam nesakė. Nuvažiuojant vairavo R. B.. Jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nevairavo. Jis vairavo, kai sulaikė kiti pareigūnai, nes R. B. pradėjo drebėti, todėl apsikeitė. Kai kiti pareigūnai sustabdė, jie pasakė, kad juos stebėjo. R. B. pasakė, kad juos paleido, nes susitarė dėl pinigų. Policininkai nuvežė į komisariatą, į Klaipėdą, kur tą pačią dieną juos apklausė. Jo parodymais galima tikėti, nes tada viską geriau prisiminė. Šių pareigūnų anksčiau nepažinojo, neturėjo suinteresuotumo juos apkalbėti. Niekas nesakė, kokius duoti parodymus. Pats norėjo liudyti. Teismas parūpino vertėją savo iniciatyva, nors kalbėjo lietuviškai. Po to, kai sulaikė antrieji pareigūnai, sustoję niekur nebuvo, atidavė motorolerius ir iš karto važiavo į Klaipėdą. Atvažiavus į komisariatą blaivumą patikrino iš karto. Apklausiami buvo ne vienu kartu, vienas po kito tame pačiame kabinete. Į Klaipėdos policiją buvo pristatyti tuo pačiu automobiliu, pareigūnai jų nebuvo išleidę. R. B. kalbėdamas nėra sakęs, kad turi giminaitį policijoje. R. nesiūlė kaltės suversti J., pas jį tik buvo palikti dokumentai.
Apklausiamas kaip liudytojas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 21 d. A. N. parodė, kad motorolerį vairavo R., jis labai išvažiavo į kelio vidurį ir juos sustabdė policija. Policininkas paprašė dokumentų ir pamatė, kad R. girtas, liepė eiti pūsti. R. atsisakė pūsti ir prašė nerašyti protokolo. Pradžioje pinigų nesiūlė, pinigus siūlė jau pokalbio pabaigoje. Policininkas sakė, ar toks jaunas nori baudą didelę mokėti, taip davė suprasti, kad nori pinigų, nes nerašė dokumentų. Policininkas paklausė: „Kiek siūlai“, R. pasiūlė 50 eurų ir policininkas sutiko, pasakė, kad bus ant posūkio. Po jų sustabdymo stambesnis pareigūnas išlipo iš automobilio po kokių dviejų minučių, priėjo prie motorolerio ir ištraukė iš jo raktus, kuriuos padėjo ant automobilio dangčio. Tuo metu jis sakė, kad matosi, jog R. išgėręs. Iš karto buvo matyti, kad girtas iš to, ir kaip vairavo, ir kaip stovėjo. Išėmė raktelius ir pasakė, kad reikės mokėti didelę baudą. Jis girdėjo, kaip R. prašė nerašyti protokolo. Kai vyko kalba dėl 50 eurų, buvo automobilyje. R. pinigų su savimi neturėjo, susitarė, kad atveš 50 eurų po to (t. 1, b. l. 37–39).
Liudytojas E. J. parodė, kad su R. B. yra draugai, pažįstami apie 5–6 metus. Su A. N. susipažino dieną prieš įvykį Šventojoje. R. rusų kalbą gerai supranta, o lietuvių kalbą – iš dalies. Tarpusavyje kalbėjosi maišyta rusų, baltarusių, lenkų kalba. Nežino, kokią kalbą moka A. N.. Atostogaudamas Šventojoje susitiko su R., vieną vakarą išgėrė kartu alkoholinių gėrimų, o kitą dieną sugalvojo su R. nuvažiuoti į prie Palangos esančią „(duomenys neskelbtini)“ kavinę. Savo vardu išsinuomojo du motorolerius, nes R. pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. R. B. norėjo vairuoti, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl norėjo jam neleisti vairuoti, bet jis išvažiavo. Būnant „(duomenys neskelbtini)“ R. išgėrė du bokalus alaus. Ryte tą dieną iš R. jautėsi alkoholio kvapas. Būnant kavinėje iš R. veido ir kvapo jautėsi, kad jis pagiringas. Ėjo į pabaigą motorolerių nuomos laikas, todėl važiavo atgal. Grįžtant jis automobiliu važiavo priekyje, o R. važiavo su mopedu ir jį sulaikė pareigūnai. R. jam skambino ir prašė atvežti mopedo dokumentus, nes sulaikė pareigūnai, nors visi nuomos dokumentai buvo mopedo bagažinėje, tačiau jis nežiūrėjo, buvo įsitikinęs, kad dokumentai pas jį. Automobilyje buvo R. B. „tašiukas“ su jo dokumentais, tačiau dokumentų jam nepadavė, nes R. neprašė, o prašė mopedo nuomos ir savininko dokumento, todėl pasakė, kur dokumentai guli. Nežino, kad R. B. turėtų traktorininko pažymėjimą. Kai atvažiavo į įvykio vietą, perėjo kelią prie policijos automobilio, smulkesnis pareigūnas stovėjo ties dešiniu automobilio sparnu, o stambesnis stovėjo ties kairiuoju per vidurį bagažinės. Jis atvažiavo nuo Šventosios, pareigūnų automobilio priekis buvo nukreiptas taip pat į Šventosios pusę. R. B. tuo metu stovėjo priešais pareigūnus, arčiau smulkesniojo pareigūno, atstumas tarp jų galėjo būti 3 metrai, o kur buvo A. N., neatsimena. Dėl tokio atstumo buvo galimybė bendrauti stambesniajam pareigūnui su A. N. ir R. B.. Jam atvykus į įvykio vietą, eismo intensyvumas buvo nedidelis, pereinant kelią teko keliolika sekundžių palaukti ir normaliai pereiti. Jo automobilis iš dalies trukdė eismui, nes buvo išsikišęs į važiuojamąją dalį. Jo automobilis stovėjo toliau nuo pareigūnų automobilio. Atvažiavus į įvykio vietą, stambesnis pareigūnas nemojavo, kad jis važiuotų toliau. R. B. buvo priėjęs prie jo paklausti, kur motorolerio dokumentai, ir jis jam pasakė. Daugiau kalbėjosi su stambesniuoju pareigūnu, o sveikinosi su abiem pareigūnais. Pareigūnams pasakė, kad reikia grąžinti motorolerį. Neatsimena, ar pareigūnai sakė, kad R. negali toliau važiuoti, nes yra išgėręs. Su pareigūnais pakankamai bendravo, kad įsimintų jų balsus, jų balsai skyrėsi, vienas buvo garsus ir tvirtas, o kito balsas – minkštas. Su pareigūnais bendravo lietuvių kalba, sakė, kad galima bendrauti rusiškai, tai pasakė stambesnis pareigūnas. Su abiem pareigūnais kalbėjo lietuvių kalba, šiek tiek rusų. Pradžioje kalbėjosi lietuviškai, paskui pasakė, kad galima kalbėti rusiškai. Atsisveikino su abiem pareigūnais. Toje vietoje buvo apie 3 minutes. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, kad nueidamas girdėjo žodžius: „Ką dabar darysime, kaip tarsimės“, – tai pasakė stambesnis pareigūnas, jo nematė, buvo nusisukęs, stovėjo važiuojamojoje dalyje, arčiau vidurinės linijos. Tuo metu kelyje automobilių nebuvo. Kai atsisveikino, stambesnis pareigūnas buvo prie R. B., tie žodžiai galėjo būti pasakyti R. B.. Nurodė, kad žodžius: „Ką darysime, kaip tarsimės“ – pasakė stambesnis pareigūnas, nes pareigūnų balsai skyrėsi, nors buvo nusisukęs, atpažino jų balsus. R. jam sakė, kad jie susitarė vėliau susitikti, nes turėjo atsilyginti pareigūnams. Anksčiau kaltinamųjų nebuvo matęs, neturi pagrindo jų apkalbėti. Su R. B. po to įvykio buvo susitikę vieną kartą, nežino, ar jis turi giminaičių pareigūnų.
Liudytoja R. G. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, 2015-07-18 dirbo Klaipėdos Imuniteto skyriuje vyriausiąja tyrėja. Atliko pagrindinius veiksmus, apklausė liudytojus, įtariamuosius, atliko apžiūras, vaizdo įrašų apžiūras. 2015-07-18 apklausė A. N., kuris aiškiai kalbėjo lietuviškai, perskaitė protokolą ir pasirašė. Vertėjo nereikėjo. Apklausos metu pirmiausia pasiūloma pačiam papasakoti įvykio aplinkybes. A. N. noriai išdėstė aplinkybes. Apklausoje dalyvavo tyrėjas L. B., jei jis apklausos metu uždavė klausimus, apie tai pažymėta apklausos protokole. Vilniaus Imuniteto skyriaus pareigūnai atlikinėjo procesinius veiksmus pačioje pradžioje. Abejonių dėl N. blaivumo nebuvo, ji alkotesteriu N. netikrino, o dėl B. buvo tikrintas jo blaivumas, tačiau jį apklausė ne ji. Tuo metu, kai apklausė N., pašalinių asmenų kabinete nebuvo. A. N. apklausė savo kabinete, nežino, kur buvo apklausiamas B.. Nežino, kur tuo metu buvo sulaikytieji. Po valandos iškilo būtinybė apklausti N. pakartotinai, nes išsiaiškino, kad jis ne viską papasakojo, todėl buvo jo paklausta ir jis papildė. Papildomoje apklausoje taip pat dalyvavo B., nes būna, kad sudėtingose bylose dalyvauja po du tyrėjus. Senose patalpose Imuniteto skyriuje buvo trys kabinetai. Apklausos metu N. ir B. tikrai nebuvo viename kabinete.
Liudytojas L. B. parodė, kad 2015-07-18 jo pareigos buvo tokios pačios kaip ir dabar, Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Abu liudytojai gerai kalbėjo lietuviškai. Apklausoje dalyvavo, nes tokia įprasta praktika, kai priklausomai nuo įvykio dalyvauja du pareigūnai. Nepamena, ar uždavė klausimų, neatsimena nieko išskirtinio. A. N., kai sustabdė jį vairuojant, buvo blaivus, o R. B. sėdėjo gale ir buvo neblaivus. Stabdant motorolerį dalyvavo, priėjo prie B., nuo jo sklido stiprus kvapas ir jo elgesys rodė, kad jis buvo neblaivus. Tas, kuris vairavo, buvo blaivus. Jie aiškino, kad yra atvažiavę iš Vilniaus į Šventąją, kad poilsiauja su šeimomis, kad pažįstamas išnuomojo du motorolerius, su kuriais jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ barą, B. išgėrė alaus ir grįžtant namo, kelyje juos sustabdė pareigūnai. Dokumentų jie nepateikė, nes neturėjo, už tai, kad juos paleido, pareigūnai pareikalavo, kad jie atvežtų 50 eurų, sakė, kad lauks sankryžoje prie Šventosios. Jie juos įsisodino į automobilį, atvažiavo į Klaipėdos Imuniteto skyriaus patalpas, kur jiems nustatė girtumą, kartu buvo pristatyti įtariamieji. Neblaivumas buvo patikrintas 15.00 val., nes reikėjo grąžinti motorolerį, po to prasidėjo lietus, kamščiai, lenktynės, dėl to užtruko atvažiavimas į Klaipėdą. Liudytojai nebuvo dingę iš jų akiračio, jie sėdėjo automobilyje, pareigūnai juos kontroliavo. Motorolerį grąžino patys, nes baigėsi nuomos laikas. Važiuojant kartu su pareigūnais iš Policijos departamento valdybos, buvo pastebėtas policijos automobilis, prie jo stovėjo pareigūnai, sustabdytas motoroleris ir du asmenys. Pareigūnas K. filmavo juos, buvo privažiavęs automobilis, kaip paaiškėjo, tas pats asmuo, kuris buvo išsinuomojęs motorolerius. Kai pareigūnai paleido motorolerį su dviem juo važiavusiais asmenimis, jie važiavo paskui motorolerį, kol pareigūnai sustojo šalikelėje Palangos kelyje, o motoroleris pasuko link Šventosios, jie pavažiavę sustabdė motorolerį. Tuo metu, kai pastebėjo policijos automobilį su sustabdytu motoroleriu, tada lietus nelijo. Kai buvo atvažiavęs „Audi“, eismas nebuvo labai intensyvus, vienas kitas automobilis. Nuo to laiko, kai sustabdė motoroleriu važiavusius asmenis R. B. ir A. N., iki to laiko, kai buvo patikrintas R. B. neblaivumas, R. B. alkoholinių gėrimų nevartojo ir tokios galimybės neturėjo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas jo iniciatyva pagal tarnybinį pranešimą. R. B. apklausoje vertėjo būtinybės nebuvo, tačiau buvo pakviestas, kad būtų užtikrintos R. B. teisės. A. N. atveju nebuvo pakviestas vertėjas, nes jis puikiai lietuviškai kalbėjo, suprato, galėjo skaityti. Tą savaitgalį, 2015-07-17 - 19 d., buvo sudaryta grupė dėl netikėto patikrinimo, sustabdymas nebuvo atsitiktinumas. Negirdėjo tokio pareigūno, pavarde B.. A. N. apklausoje dalyvavo, apklausa vyko R. G. kabinete. R. B. apklausa vyko pas E. L.. Jie buvo atskirai. Pareigūnai taip pat buvo laikomi atskirai vienas nuo kito, vienas sėdėjo koridoriuje. R. B. blaivumas buvo patikrintas praėjus 45 minutėms po jo pareiškimo priėmimo. Prieš imant pareiškimą nebuvo būtinybės patikrinti B. girtumą, jis mąstė blaiviai, puikiai bendravo, nebuvo problemų su juo susikalbėti, buvo lengvas girtumas.
Liudytoja E. L. parodė, kad yra Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja. Kaltinamuosius pamena. Neprisimena, kokia kalba vyko R. B. apklausa, turi būti pažymėta. Apklausa vyko lietuvių kalba, tačiau, kai reikėjo vykdyti apklausą, jis nenorėjo šnekėti, teigdamas, kad jis nesupranta lietuviškai, todėl dalyvavo vertėjas. Jis galėjo kalbėti lietuviškai, tačiau pasirinko rusų kalbą. Ar R. B. apklausos metu buvo blaivus, ar pagiringas, negali pasakyti. Jis nebuvo akivaizdžiai neblaivus, viską suvokė. Nežino, kada jam buvo nustatytas girtumas. Pirmas veiksmas, kurį su juo atliko, buvo pareiškimo-protokolo priėmimas. Neprisimena, kokius veiksmus jai reikėjo atlikti tarp protokolo priėmimo iki R. B. apklausos, nes buvo daug darbo, o mažai pareigūnų, dėl to galėjo praeiti toks laiko tarpas. Atliekant R. B. apklausą abejonių dėl R. B. būsenos, jo nurodomų aplinkybių nebuvo. Jei asmuo per apklausą kalbėtų akivaizdžiai nelogiškas aplinkybes, tada apklausą nutrauktų. Imuniteto skyriaus darbą organizuoja viršininkas A. B.. Viršininkas paskiria vadovaujantį pareigūną, jis sureguliuoja darbo krūvį skyriuje. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra surašomas tarnybinis pranešimas, paimamas protokolas-pareiškimas, jis turi būti užregistruotas policijos duomenų bazėje. Priimant pareiškimą iš asmens, jis pasirašo, kad susipažino. R. B. kalbėjo lietuviškai ir jis suprato, iš esmės protokolas buvo surašytas jam suprantama kalba, pagal jo žodžius. Vertėją į apklausą pasikvietė todėl, kad jis abejojo ar reikia. Pareiškimas-protokolas buvo surašytas iš jo žodžių. Su protokolu jis susipažino. Kad asmuo moka lietuvių kalbą, surašyta iš jo žodžių, asmuo lietuviškai kalbėjo, tačiau, kai reikėjo vykdyti apklausą, jis pasakė, kad jam reikia vertėjo, todėl pakvietė vertėją, nes jis vis keitė nuomonę dėl vertėjo.
Liudytojas G. K. parodė, kad 2015-07-18 ėjo tas pačias pareigas, kaip ir dabar, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo. 2015-07-18 vyko į Klaipėdos apskritį atlikti policijos pareigūnų netikėtus patikrinimus. Kartu vyko kolega T. A.. Kelyje Palanga–Šventoji pastebėjo policijos patrulių ekipažą, kuris buvo sustabdęs du vaikinus, šalia stovėjo motoroleris. Pavažiavo truputį toliau, kolega jį išleido, ir kai buvo pakankamas matomumas, pradėjo filmuoti. Nutarė filmuoti, nes tai buvo neįprasta vieta stovėti pareigūnams, sukėlė įtarimą. Pafilmavęs pastebėjo, kad vaikinai buvo nulipę nuo motorolerio, dviese stovėjo prie policijos automobilio, o kai pareigūnai juos paleido, jie sėdo ant motorolerio ir išvažiavo. Grįžo į savo automobilį, tik įvažiavus į Šventąją, jie perstabdė tuos vaikinus ir pastebėjo, kad motorolerį vairavęs vaikinas buvo neblaivus, jie pasakė, kad policijos pareigūnas pareikalavo 20 eurų kyšio, ir jie susitarė, kad tuos pinigus atveš. Tada perdavė kolegoms, kad galbūt yra padaryta nusikalstama veika. Policijos pareigūnai juos sulaikė, o jie kartu su pareiškėju ir jo draugu ir kitais policijos pareigūnais atvyko į Klaipėdos AVPK, kur buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimą pradėjo Klaipėdos Imuniteto skyriaus pareigūnai. Jie sustabdė tuos pačius vaikinus. Tuo metu neblaivumo faktas nebuvo patikrintas, patikrino, kai nuvažiavo į policijos komisariatą. Motoroleris buvo išnuomotas, o Šventoji buvo čia pat, todėl grąžino išsinuomotą motorolerį tai įmonei. Į Klaipėdos apskrities VPK važiavo kitu automobiliu nei sulaikyti vaikinai, vyko lenktynės, buvo kamščiai, pradėjo lyti lietus, todėl užtruko apie 40 minučių. Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje buvo tik su policijos pareigūnais. Su vaikinais bendravo Imuniteto skyriaus pareigūnai. Gali būti, kad vaikinai važiuodami apsikeitė. Vienas buvo su tamsiais marškinėliais, o kitas – su mėlynais, tai su mėlynais buvo neblaivus. Pradžioje nežinojo, kas vairavo motorolerį, kadangi, kai pastebėjo pareigūnus, stovėjo du vaikinai, tačiau, kai sustabdė juos Šventojoje, jie paaiškino, kad vairavo R. su mėlynais šortais ir kad jis „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė alaus, ir kad buvo neblaivus, jis pats pasakė, kad jis vairavo. O tuo momentu, kai sustabdė, vairavo kitas vaikinas, nes kai juos paleido pareigūnai, jie pavažiavo 20–30 metrų ir apsikeitė. A. buvo su juodais marškinėliais, atrodo, kad buvo blaivus. Dėl kyšio sumos neprisimena, prašo tikėti ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais. Iš automobilio matė išlipusį vieną pareigūną, vairuotojas sėdėjo vienas. Išlipęs pareigūnas kalbėjosi su vaikinais, tai buvo pareigūnas R. N.. Du vaikinai stovėjo šalia tarnybinio automobilio. Atstumas tarp vaikinų ir policijos pareigūnų buvo nedidelis, netoli vienas kito, šalia policijos automobilio. Kai pastebėjo pareigūnus, eismo intensyvumo nebuvo, vienas kitas automobilis. Kai filmavo, pravažiavo pro šalį pareigūnų automobilis. Neprisimena, ar stovėjo kitas automobilis. Su pareigūnu daugiau kalbėjo R., o A. pradžioje nieko nesakė, paskui viską papasakojo. Greičiausiai frazę, kad pinigus atvežtų į tą pačią vietą, pasakė R. B.. Pareigūnai buvo sulaikyti kitoje vietoje, netoli, į priekį link Šventosios. Kad pinigų jiems nebūtų vežę, pasakė R. B.. Iš Vilniaus buvo dar vienas ekipažas, pareigūnai Tada J. ir D. B., kurie dirbo pagal atskirą planą, jie su šiuo tyrimu nesusiję. Jie fiksavo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartu vyko į komandiruotę. Jis su T. A. vyko kaip kriminalinės policijos pareigūnai, o jie vyko kaip viešosios tvarkos pareigūnai su savo žymėtu automobiliu, su uniformomis, turėjo greičio matuoklį, važiavo fiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Su R. B. ir A. N. kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Jų blaivumą tikrino Klaipėdos AVPK budėtojas. Kai kalbėjosi su vaikinais, galima buvo spręsti apie R. B. neblaivumą, nes nuo R. sklido alkoholio kvapas.
Liudytojas T. A. parodė, kad dirbo Klaipėdos apskrityje, kur tikrino pareigūnų darbą. Perstabdydavo patrulių sustabdytus automobilius ir klausė jų nuomonės apie aptarnavimo kokybę. Buvo sustabdytas motoroleris, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Vairuotojas pasakė, kad susitarė su pareigūnais, kad jiems atveš 20 eurų už tai, kad nebūtų surašytas protokolas. Važiuodami keliu Palanga–Šventoji pamatė, kad sustabdytas motoroleris. Pavažiavo šiek tiek į priekį, sustojo ir palaukė, kaip tas įvykis išsispręs, ir po to perstabdė motorolerį. Jis laukė automobilyje, o G. K. išėjo iš automobilio ir filmavo kamera. Kai vaikinai motoroleriu nuvažiavo nuo policijos pareigūnų, matė, kad pradžioje vairavo neblaivus asmuo, vėliau prie vairo persėdo kitas asmuo. Kai vaikinus sustabdė, jis pasakė, kad jis vairavo, kai sustabdė, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, kilo klausimas, kaip pareigūnai jį paleido. Ar pirmas sustabdęs ekipažas tikrino vairuotojo neblaivumą, tiksliai nežino, bet turbūt netikrino. Neblaivumas buvo nustatytas komisariate. Pasakė, kad nepūs, nes vis tiek pripūs, nes vis tiek jam bus bauda. Tą patį jis aiškino ir pirmiesiems pareigūnams. Nežino, ar jis sakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pinigų su savimi jis neturėjo, grįžo į Šventąją pasiimti pinigų. Kalbant apie sumą, dėl kurios susitarė, tikriausiai sakė, kad susitarė su pareigūnais dėl 50 eurų, o ar buvo kalbėta dėl 20 eurų sumos, neprisimena. Atvežti turėjo prie posūkio į Šventąją. Jie paėmė abu vaikinus ir vienu automobiliu išvažiavo į Klaipėdos AVPK. Tuo metu automobilių srautas buvo vidutinis. Kadangi vaikinai pradėjo kalbėti rusiškai, natūraliai ir jie pradėjo kalbėti rusiškai. Vaikinai kalbėjo apie įvykį atvirai, jie sakė, kad nebeveš pinigų, nes nebėra prasmės vežti, juos paleido. Imuniteto skyriuje su R. B. ir A. N. nebendravo. Jie buvo laikomi atskirai, R. B. savarankiškai neleido išeiti, jis negalėjo vartoti jokių alkoholinių gėrimų. Jo neblaivumas buvo patikrintas pristačius į Imuniteto skyrių ir buvo iškviestas policijos specialistas, kuris nustatė R. B. neblaivumą, laikas turėtų būti užfiksuotas žurnaluose.
Liudytojas D. B. parodė, kad 2015-07-18 jo pareigos buvo tokios pačios kaip ir dabar, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vadas. Tuo metu buvo 3 dienoms komandiruotas į Klaipėdos apskritį, komandiruotės tikslas – eismo priežiūra. Buvo tūkstančio kilometrų lenktynės, buvo sustiprinta eismo priežiūra. Kartu vyko kuopos vadas T. J., važiavo kriminalinė policija, bet su jais nedirbo. Dabar žino, kad važiavo Imuniteto skyrius, tada nežinojo. Jiems buvo paskirta patruliuoti Klaipėdos apskrityje, nurodyta prižiūrėti Nidos kelią ir kelią link Palangos. Keliu Palanga – Šventoji važiavo vieną kartą, neatsimena, kokia tai buvo diena. Vieną dieną dirbo kelyje Klaipėda – Palanga, kitą – Nidoje, paskutinę dieną vėl dirbo kelyje Klaipėda – Palanga. Tikslas buvo sustiprinti eismo priežiūrą, įvertinti darbo krūvį, pažeidimų skaičių. Nežino giminystės ryšių su R. B., šis asmuo nematytas ir nepažįstamas.
Liudytojas T. J. parodė, kad buvo vadovybės nurodymas vykti į Klaipėdos apskritį sustiprinti eismo priežiūrą, sužinoti, kokie yra daromi pažeidimai, kokie prioritetai, kokios skiriamos pajėgos, kiek tikslinga suteikti pagalbos Klaipėdai vasaros metu pagal generalinio komisaro įsakymą. Dabar žino, kad viešbutyje gyveno su Imuniteto tarnybos pareigūnais. Neprisimena, ar 2015-07-18 patruliavo kelyje Palanga – Šventoji, daugiausia darbas vyko kelyje Klaipėda – Palanga. Tą dieną buvo daug transporto, neprisimena, ar kelyje stovėjo kaltinamųjų ekipažas.
Iš 2015-07-18 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2015 m. liepos 18 d. buvo atliekamas Klaipėdos AVPK pareigūnų netikėtas patikrinimas. Atliekant policijos pareigūnų nuotolinę stebėseną nustatyta, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausieji patruliai G. R. ir R. N., dirbę su tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, apie 12.30 val. kelyje A13 (Palanga–Liepojos plentas) 35 km sustabdė R. B. vairuojamą motorolerį „ZNEN/ZN50 Q-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to leido jam važiuoti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas (t. 1, b. l. 1).
Iš 2015-07-18 protokolo-pareiškimo matyti, kad 14.25 val. R. B. pranešė, kad tą pačią dieną, apie 13.00 val., iš Palangos į Šventąją neblaivus vairavo motorolerį, kai netoli posūkio į Šventąją buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Žinodamas, jog yra neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo, paprašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Policijos pareigūnai už tai, kad nebūtų įforminami pažeidimai, pareikalavo 50 eurų kyšio. Kadangi su savimi pinigų neturėjo, pareigūnai pasiūlė susitikti prie Liepojos plente esančio posūkio į Šventąją (t. 1, b. l. 4–5).
Iš alkoholio kiekio matuoklio šaknelės pažymos matyti, kad 2015 m. liepos 18 d. 15.12 val. R. B. buvo nustatytas 1,45 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 24).
Iš 2015-07-21 Administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurį surašė Klaipėdos apskrities VPK KP biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis V. V., matyti, kad R. B. šis protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. liepos 18 d. 12.30 val. kelio Klaipėda–Liepoja 35 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,45 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti nėra įgijęs, kai tais metais buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą (t. 1, b. l. 26–27).
Iš 2015 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad R. B. pagal ATPK 130² straipsnį skirta 1200 Eur bauda be motorolerio „ZNEN/ZN50 Q-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo (t. 2, b. l. 197–198).
Iš alkoholio kiekio matuoklio šaknelės pažymos matyti, kad 2015 m. liepos 18 d. 15.16 val. A. N. buvo nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 40).
Iš 2015-07-18 vaizdo įrašo, peržiūrėto teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad peržiūrint failą „00163“ matomas vaizdas filmuojamas iš važiuojančio automobilio. Priešais matosi kelio dešinėje stovintis tarnybinis automobilis, šalia automobilio iš dešinės pusės prie automobilio galo stovi R. N. ir šalia jo nugara į kamerą stovi R. B. ir A. N.. Tarnybiniam automobiliui iš kairės prie galinės automobilio dalies stovi G. R. ir E. J.. Peržiūrint failą „00164“ matosi iš miško filmuojamas vaizdas. Prie tarnybinio automobilio priekinių keleivio durelių stovi R. N., priešais jį stovi R. B. ir A. N.. Pareigūnas bendrauja su vaikinais. Matyti, kad R. N. kažką pasako A. N., o šis jam atsako. R. N. parodo kryptį. R. B. ištiesia savo dešinę ranką link R. N., šis jam paduoda savo ranką. R. N. kairėje rankoje laiko alkoholio matuoklį, o pakelta dešine ranka rodo R. B. kryptį, o R. B. atsisuka ir ranka irgi parodo tą pačią kryptį kaip R. N.. R. B. kažką (pagal parodymus motorolerio užvedimo raktelį) paima nuo automobilio kapoto ir, priėjęs prie motorolerio, užsideda apsauginį šalmą, paima už motorolerio vairo ir sėdasi ant motorolerio. A. N. užsideda šalmą. Peržiūrint failą „00165“ matomas vaizdas, filmuojamas iš važiuojančio automobilio. Ant motorolerio galo sėdi R. B., rankomis įsikibęs į galinę sėdynę (t. 1, b. l. 75–78). Peržiūros metu kaltinamasis R. N. parodė, kad pokalbis truko ilgiau nei vaizdo įrašas, galėjo būti 10 minučių. Atsakydamas į gynėjo klausimą paaiškino, kad jis R. B. rodė kryptį, kad važiuotų jis kuo greičiau be dokumentų, rodė Šventosios kryptį (t. 1, b. l. 167).
Iš 2015-07-30 apžiūros protokolo matyti, kad perklausius 2015 m. liepos 18 d. radijo ryšį „Kelias“ laikotarpiu nuo 2015-07-18 11.54 val. iki 13.08 val., ir „Policija“ laikotarpiu nuo 2015-07-18 11.45 val. iki 13.23 val. policijos pareigūnų, tuo laikotarpiu dirbusių šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, pranešimų nesigirdi (t. 1, b. l. 79–82).
Iš 2015-07-20 apžiūros protokolo matyti, kad tarnybinio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad automobilyje esantis vaizdo įrašymo įrenginys įsijungia, kai yra įjungiamas automobilio degimas. Automobilyje sumontuota radijo stotis, kuri bandymų metu užfiksavo penkis palydovus. Automobilio VPVS telemetrinė įranga veikė teisingai. Apžiūros metu iš automobilio paimtas alkoholio kiekio matuoklis ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas, standusis diskas iš vaizdo įrašymo įrenginio (t. 1 , b. l. 83–87).
Iš 2015-07-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą nustatyta, kad paskutinis įrašas žurnale padarytas 2015-07-12 18.40 val. (t. 1, b. l. 89–92).
Iš 2015-07-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint elektroninę laikmeną „SN00455“ nustatyta, kad matomas filmuojamas vaizdas priešais automobilį. Vaizdo įrašo data prasideda 2015-07-18 12.44 val., 12.47 val. pasimato priešais plentu važiuojančios dvi motorinės transporto priemonės, ant kurių sėdi po du asmenis. Vienas iš motorinės transporto priemonės vairuotojų staigiu judesiu pasuka į plento vidurį ir grįžta atgal į plento kraštą. Tarnybiniame automobilyje pasigirsta pareigūno žodžiai: „...net nežiūri, ....girtas vienas“. Kitas pareigūnas pasako: „sustok Gedai..., va iš galo“. Tarnybinis automobilis, aplenkęs motorinę transporto priemonę, sustoja (t. 1, b. l. 106–109).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad transporto priemonę – motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“ – suteikia teisę vairuoti AM arba aukštesnę kategoriją turinčiam vairuotojui. Vairuoti motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“ turint traktorininko pažymėjimą negalima (t. 1, b. l. 137).
Iš 2015-07-18 asmens kratos, apžiūros protokolų matyti, kad kratos metu pas R. N. rasta ir paimta 260 eurų įvairiomis kupiūromis. Pinigai perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK kasoje (t. 1, b. l. 140–148, 149–156, 157).
Iš 2015-07-18 asmens kratos, apžiūros protokolų matyti, kad kratos metu pas G. R. rasta ir paimta 115 eurų įvairiomis kupiūromis. Pinigai perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK kasoje (t. 2, b. l. 3–10, 11–18, 19).
Iš 2015 m. liepos 27 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko įsakymo Nr. 39-TE-37 matyti, kad nuo 2015 m. liepos 27 d. R. N. ir G. R. atleisti iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) (t. 1, b. l. 184).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyšio priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus už neteisėtą atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.
Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo.
Provokavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį pripažįstami ir tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (arba neveikiama) priešingai jo interesams. Susitarimu priimti kyšį laikoma, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis susitaria priimti visą ar bent dalį kyšio.
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. N. ir G. R. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Pagal liudytojų R. B., A. N. ir E. J. parodymus, kuriuos patvirtina objektyviai alkotesteriu R. B. nustatytas 1,45 promilių girtumas, nustatyta, kad R. B. 2015 m. liepos 18 d., apie 12.30 val., kelyje Palanga–Liepoja, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę – motorolerį. Tai, kad R. B. girtumas buvo matomas vizualiai, patvirtino ir perstabdę motorolerį patikrinti Imuniteto tarnybos pareigūnai L. B., T. A. ir G. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti R. B. parodymais, kad jis iš karto jį sustabdžiusiam pareigūnui R. N. pasakė, kad yra neblaivus, ir paprašė netikrinti jo blaivumo. A. N. taip pat parodė, kad A. B. iš karto pasakė, kad yra neblaivus, be to, jo neblaivumas buvo ir taip akivaizdžiai matyti. Taigi tokie kaltinamųjų R. N. ir G. R. parodymai, kad nors jie ir sustabdė R. B. dėl jo vairuojamo motorolerio staigaus manevro kelyje, įtardami galbūt jį esant neblaivų, ir būtent šio įtarimo patikrinimui kaltinamasis R. N. iš tarnybinio automobilio pasiėmė alkotesterį, tačiau R. B. blaivumo netikrino, nes nebuvo tam pagrindo, neatitinka tikrovės ir yra visiškai paneigti. Tai, kad buvo stabdoma įtariant motorolerio vairuotoją esant neblaivų, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos automobilio (t. 1, b. 106–109). R. B. ir A. N. parodymais nustatyta, kad R. B. taip pat iš karto pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, ir prašė nebausti, o dėl traktorininko pažymėjimo parodė, kad jo neturi, dėl to pareigūnams nesakė, kad turi traktorininko pažymėjimą. Teismas neturi pagrindo netikėti R. B. ir A. N. parodymais, kad būtent pirmas kaltinamasis R. N. klausė: „ką dabar darysime“ ir taip provokavo tartis dėl kyšio, o kaltinamasis G. R., išlipęs iš automobilio ir ištraukęs motorolerio užvedimo raktelius, matydamas, kad R. B. yra išgėręs, taip pat provokavo tartis dėl kyšio sakydamas, jog yra jauni, „durnai“ daro, kad reikės mokėti didelę baudą. Tai, kad policijos pareigūnai neatliko savo tiesioginių pareigų – nepranešė apie sustabdytą neblaivų motorolerio vairuotoją radijo ryšiu, netikrino jo neblaivumo, tinkamai nenustatė asmens tapatybės, patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Būtent R. N. ir G. R. priskirtu šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų apie sulaikytą 2015 m. liepos 18 d. 12.30 val. neblaivų R. B. nėra, paskutinis įrašas alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale padarytas 2015-07-12 18.40 val. (t 1, b. l. 79–82, 89–92). Nors kaltinamieji R. N. ir G. R. kaltės nepripažino, tačiau teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nusprendžia, kad jie suvokė visas faktines aplinkybes ir savo veiksmais, o būtent pakankamai ilgu stovėjimu, kaip jie patys nurodė, judriame kelio ruože, ir taip trukdant likusiam transportui, nepervažiavimu, pasak jų, į geresnio ryšio buvimo vietą dėl galimybės patikrinti informaciją apie pažeidėją policijos duomenų bazėje, leidimu nepūsti į alkotesterį bei kalbomis tiesiogiai provokavo neblaivų R. B. tartis dėl kyšio davimo. Tai, kad pareigūnai provokavo duoti kyšį, patvirtina ne tik liudytojo E. J. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, kad jis girdėjo G. R. sakant: „Ką dabar darysime, kaip tarsimės“, bet ir pačių pareigūnų elgesys, kadangi jie atvykus E. J., kuris, pasak R. B., turėjo pareigūnų reikalaujamus motorolerio nuomos dokumentus, nei R. N., nei G. R. jokių dokumentų nereikalavo, jais nesidomėjo.
Dėl reikalavimo duoti ir susitarimo priimti 50 eurų dydžio kyšį įrodyta ne tik liudytojų R. B. ir A. N. parodymais, bet ir liudytojų L. B., G. K. ir T. A. parodymais, kuriais nustatyta, jog R. B. turėjo prie posūkio į Šventąją atvežti 50 eurų kaltinamiesiems už tai, kad nebuvo patikrintas jo blaivumas ir jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta filmuota medžiaga patvirtina, jog R. N. parodė R. B. važiavimo kryptį ir leido vairuoti motorolerį. Pats R. N. po vaizdo įrašo peržiūros parodė, kad pokalbis su R. B. truko ilgiau nei vaizdo įrašas ir galėjo trukti 10 minučių, paaiškino, kad jis liepė R. B. be dokumentų kuo greičiau važiuoti ir rodė Šventosios važiavimo kryptį. Remiantis liudytojų R. B., A. N., L. B., G. K., T. A. parodymais nustatyta, kad apie susitarimą su pareigūnais dėl 50 eurų kyšio atvežimo prie posūkio į Šventąją R. B. ir A. N. pasakė juos perstabdžiusiems kontroliniam patikrinimui pareigūnams, iki to jie buvo tik trumpam sustoję apsikeisti vietomis, nes R. B. dėl jaudulio negalėjo toliau motorolerio vairuoti, todėl jokios galimybės susitarti ir jokio motyvo apkalbėti juos paleidusius kaltinamuosius neturėjo. Tai, kad buvo susitarta susitikti prie posūkio į Šventąją, įrodo ir tai, jog kaltinamieji R. N. ir G. R. po R. B. išvykimo tarnybiniu automobiliu atvažiavo prie išvažiavimo iš Šventosios į Liepojos plentą, t. y. į sutartą vietą, ir ten buvo sulaikyti Imuniteto tarnybos pareigūnų.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. N. ir G. R., būdami valstybės tarnautojais, t. y. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiaisiais patruliais, 2015 m. liepos 18 d., apie 12.30 val., kelio Palanga–Liepoja 35-e kilometre sustabdė R. B. vairuojamą motorolerį ir veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais savo naudai provokavo, reikalavo duoti ir susitarė priimti iš R. B. 50 eurų kyšį už savo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą dėl vairavimo neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Kadangi buvo padaryti alternatyvūs objektyvieji kyšininkavimo požymiai – provokavimas duoti kyšį, kyšio reikalavimas ir susitarimas priimti kyšį, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamieji R. N. ir G. R. veikė bendrininkų grupe, abu veikė tiesiogine tyčia, kai suprato, kad R. B. neblaivus, netikrino jo neblaivumo alkotesteriu, savo elgesiu provokavo ir reikalavo R. B. duoti kyšį ir susitarė priimti 50 eurų dydžio kyšį. Kadangi kaltinamieji veikė kaip bendravykdžiai, todėl jų veika papildomai pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nekvalifikuojama.
Teismas dėl kaltinamųjų ir jų gynėjo išsakytos nuomonės dėl galbūt organizuotos prieš juos provokacijos, pasinaudojant tariama R. B. giminyste su policijos pareigūnu D. B., vertina visus surinktus įrodymus ir daro išvadą, kad jokių duomenų, patvirtinančių tokį manymą, byloje nėra, priešingai, nustatyta, kad kaltinamieji savo iniciatyva sustabdė jiems įtarimą kėlusį motorolerio vairuotoją ir tolesni sprendimai buvo priimti jų savarankiškai, o iškelta giminystės versija paneigta abiejų liudytojų R. B. ir D. B. parodymais. Iš tarnybinių pranešimų dėl netikėto patikrinimo atlikimo matyti, kad 2015 m. liepos 17–19 d. buvo atliekamas Klaipėdos AVPK pareigūnų netikėtas patikrinimas, kurio metu buvo perstabdomi policijos pareigūnų sustabdytų transporto priemonių vairuotojai, taip siekiant patikrinti darbuotojų lojalumą bei įvertinti pareigūnų veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 2, 3).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamųjų R. N. ir G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikė bendrininkų grupe.
Kaltinamieji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, neteisti, administracine tvarka nebausti, dėl priklausomybės ligų neregistruoti, nedirba, yra registruoti darbo biržoje, nusikaltimas padarytas beveik prieš metus, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nėra, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – baudos – paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui ir leidžia pasiekti bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.). Nustatant baudos dydį vertinama tai, kad kaltinamieji yra bedarbiai ir paskyrus prokuroro prašomą 750 MGL dydžio baudą, būtų pažeistas teisingumo principas, nes pasekmes patirtų ne tik nusikalstamą veiką padarę asmenys, bet ir jų šeimos nariai. Vertinama ir tai, kad abu kaltinamieji tarnybinių nuobaudų neturi, yra ne vieną kartą skatinti piniginėmis premijomis ir pasižymėjimo ženklais už gerą tarnybą. Kaltinamiesiems kartu su bausme skirtina BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje vienerius metus. Bausmė individualizuojama atsižvelgus į R. N. aktyvesnį dalyvavimą nusikaltimo padaryme.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog iš kaltinamųjų jų asmens kratų metu paimti pinigai: iš R. N. 260 eurų (t. 1, b. l. 157), iš G. R. 115 eurų (t. 2, b. l. 19), grąžinti savininkams, nesant byloje jokių duomenų, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu. Paimtos sumos nėra didelės, kaltinamųjų R. N. ir G. R. paaiškinimai dėl priežaščių, lėmusių su savimi tarnybos metu turėtų pinigų laikymą, pakankamai logiški, bylos duomenimis nepaneigti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su penkiomis kompaktinėmis plokštelėmis paliktinas saugoti prie bylos, piniginė, 13 vizitinių kortelių, 10 lipdukų „Sabonis 220“, saugomi Klaipėdos apskirties VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini.
Pinigai: 250 000 rublių, 13,02 litų, saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, kaip bešeimininkis turtas perduotini nuosavybėn valstybei (CK 4.57, 4.58 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 str., 302–305 str., 307–308 str., 313 str.,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną – 2015 m. liepos 18 d., prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę R. N. paskirti 68 MGL (2560,88 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pinigus – 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. N..
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną – 2015 m. liepos 18 d., prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę G. R. paskirti 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pinigus – 115 (šimtą penkiolika) eurų, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. R..
Pinigus – 250 000 rublių, 13,02 litų, saugomus Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, kaip bešeimininkį turtą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nuosavybėn valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – voką su penkiomis kompaktinėmis plokštelėmis palikti saugoti prie bylos, piniginę, 13 vizitinių kortelių, 10 lipdukų „Sabonis 220“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.