Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – galutine arešto bausme 50 parų su 401 Lt turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – galutine laisvės atėmimo bausme 4 metams;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine laisvės atėmimo bausme 1 metams 5 mėnesiams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams;

8) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – galutine laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

11) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2023 m. gegužės 23 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. 2023 m. balandžio 13 d. apie 15 val. alaus baro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą B. G. M. ir nežymiai sutrikdė sveikatą, kai žodinio konflikto metu kumščiais ne mažiau keturių kartų tyčia trenkė nukentėjusiajam B. G. M. į veido sritį, grumtynių metu nukentėjusysis krito ant žemės, padengtos betonine danga. Tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, smakre, kraujosruvą pogleivyje burnos ertmės dešinėje, poodines kraujosruvas su nubrozdinimais kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir sukėlė B. G. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis E. G. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybes prastai prisimena. Pripažįsta, kad pradėjo muštynes ir galėjo suduoti žmogui. Įvykio dieną buvo alaus bare (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Buvo vartojęs nemažai alkoholio – ir prieš ateinant į barą, ir pačiame bare. Girtumas buvo sunkus, nes kai geria, tai kelias dienas iš eilės. Buvo su iš matymo pažįstamais vyrais. Pats prisikabino prie gero, ramaus žmogaus. Trenkė pirmas, nes išgėręs būna impulsyvus, piktas. Sudavė tikrai į galvos sritį, o tolimesnių savo veiksmų nepamena, bet sutinka, kad galėjo būti suduoti 4 smūgiai. Pripažįsta visus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Po smūgių prasidėjo grumtynės, nukentėjo ir pats – nugriuvo ir „atsijungė“, atsigavo tik policijos komisariate. Viskas vyko alaus baro vidiniame kieme. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gydosi nuo priklausomybės alkoholiui: lanko AA užsiėmimus, eina pas psichiatrą kiekvieną mėnesį, ten lankosi kokius 4 metus. Gydymas padeda. Nenori toks būti, nenori vėl į kalėjimą, nes viskas per alkoholį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, yra grąžinęs dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam – 80 Eur (dalimis po 20 Eur, 30 Eur, 30 Eur).

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis E. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo B. G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. balandžio 13 d. apie 13 val. jis su draugu V. P. nuėjo į (duomenys neskelbtini) alaus barą (duomenys neskelbtini). Tame bare su V. gėrė alų. Apie 15 val. į barą atėjo pažįstamas E. G.. Atėjęs E. vis ėjo prie jo ir kabinėjosi, matėsi, kad E. agresyvus, iš veido atrodė piktas, buvo taip pat neblaivus. Jis E. nieko nesakė ir nuėjo prie baro užsisakyti alaus. Pasiėmė alaus bokalą, nuėjo prie kito stalo, nes prie stalo, prie kurio sėdėjo su V., atsisėdo E.. E. pamatęs, kad jis nuėjo prie kito stalo, esančio lauke prie išėjimo vartų, atėjo jam iš paskos. Jis (B. G. M.) tuo metu sėdėjo prie minėto stalo vienas, o E. priėjęs bandė paimti jo alaus bokalą. Jis E. pasakė, kad eitų, nes nenorėjo su juo konfliktuoti, žinojo, jog E. yra agresyvus. E. iš karto kumščiu, tačiau kurios rankos nepamena, sudavė vieną smūgį jam į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. jam pataikė į dešinę veido pusę. Po suduoto smūgio jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jis nuėjo į tualetą nusiprausti ir po to pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė alaus baro barmenė. V. matė, kaip E. jį sumušė. Žino, kad barmenė viso to nematė. Atvykę pareigūnai jam ir E. nustatė girtumus. Abu buvo neblaivūs. Jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Kadangi buvo neblaivus, tai tuo metu pareiškimo nerašė. E. buvo jį sumušęs ir anksčiau, tačiau dėl to pareiškimo nerašė. Šį kartą nusprendė rašyti pareiškimą, nes toks E. elgesys nepateisinamas. Jis E. nieko nesakė, o pastarasis jį vis tiek sumušė. Visi miestelio gyventojai E. bijo, kadangi E. kabinėjasi prie daugelio žmonių. Papildomų apklausų metu parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. nuvykus pas med. ekspertus, apžiūros metu specialistė pamatė daugiau nubrozdinimų – ant kelio, ant alkūnės. Jis atsiminė, kad įvykio metu alaus baro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, po E. G. suduoto vieno smūgio jam į dešinės pusės veidą, su E. G. jie susistumdė ir nugriuvo ant žemės, kuri padengta betono danga. Kai nugriuvo, jis pradėjo rėkti, kad pasiduoda. Kiek pamena, tuo konfliktas ir baigėsi. Tada atvyko policijos pareigūnai. Gali būti, kad E. jam trenkė ir daugiau nei vieną smūgį. Po pirmo suduoto E. smūgio jam į dešinės pusės veido sritį, jis tikriausiai kitų smūgių nebeprisiminė, nes trumpam prarado pusiausvyrą, sutriko. Todėl apklausos metu gal ne taip išsireiškė. Gali tikrai būti, kad E. jam sudavė daugiau nei vieną smūgį, bet kiek tiksliai, jis pasakyti negali. O nubrozdinimai jam atsirado po susistumdymo su E., jam nukritus ant alaus baro vidiniame kieme esančios betoninės dangos. Pamena, kad krito ant kairiojo šono. Jį sumušęs E. G. 2023 m. spalio 26 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų sustojimo stotelėje, kelyje Panevėžys – Kaunas, jam atlygino dalį civilinio ieškinio, savo noru davė jam 20 eurų, jie pasirašė ant lapo, kad E. jam davė 20 eurų. Tas lapas liko pas E.. E. sakė, kad mokės dalimis (t. 1, b. l. 29–32, 33–35, 36–38, 39–41);

2.3.2. liudytojo V. P. parodymais, kad 2023 m. balandžio 13 d. apie 15 val. jis buvo alaus baro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, sėdėjo prie stalo su pažįstamu G. ir dar keliais pažįstamais, vartojo alkoholį. Prie jų stalo priėjo ir atsisėdo pažįstamas E. G., G. atsistojo ir nuėjo atsisėsti prie kito stalo, kur sėdėjo keletas asmenų. E. G. po kiek laiko taip pat nuėjo ir atsisėdo prie to paties stalo, kur buvo ir G.. Po maždaug 5 minučių išgirdo, kad tarp G. ir E. G. vyksta žodinis konfliktas, tačiau dėl ko nežino. Abu vyrai sėdėdami prie stalo pradėjo stumdytis, tada jie abu atsistojo nuo stalo, vėl stumdėsi ir pradėjo muštis, kuris pirmas trenkė nepastebėjo. Tada abu vyrai besigrumdami parkrito ant žemės ir susitrenkė galvas, G. iš karto atsistojo ir pasitraukė į šoną prie baro kieme esančių krūmų ir stovėjo nugara į E. G., o E. G. ant žemės gulėjo maždaug apie 5 minutes. Tada E. G. atsistojo ir priėjęs prie G. jam dešine ranka iš nugaros du kartus trenkė į veido sritį. Po to iš karto atvažiavo policijos pareigūnai ir abu asmenis išsivedė iš alaus baro vidinio kiemo (t. 1, b. l. 58–61);

2.3.3. nukentėjusiojo B. G. M. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 13 d. apie 15 val. alaus bare (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. , kilus konfliktui dėl alaus bokalo, pažįstamas E. G. kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą (dešinę veido pusę), taip sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13–15);

2.3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra alaus baro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, lauke ((duomenys neskelbtini), Panevėžio r.) (t. 1, b. l. 21–23, 24–26);

2.3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2023 m. balandžio 18 d. išvada Nr. G 342/2023 (05), kurioje nurodyta, kad B. G. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, smakre, kraujosruva pogleivyje burnos ertmės dešinėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kairėje blauzdoje paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), devynių trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 54);

2.3.6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo skambinta alaus baro darbuotojai D. D., kuri telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio 13 d. kvietė policiją, nes jos paprašė, o pati įvykio, kai susimušė asmenys, nematė, įvykio aplinkybių nežino (t. 1, b. l. 77);

2.3.7. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame perklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro fiksuotas 2023 m. balandžio 13 d. 15.05 val. skambučio įrašas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė D. D. (t. 1, b. l. 67–69);

2.3.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame perklausytas ir aprašytas policijos pareigūnui R. B. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame policijos pareigūnas bendrauja su D. D. ir nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 70–72).

2.4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis E. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį B. G. M., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

3. Bausmės skyrimas

2.6. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino dalį neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pagal byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus matyti, kad prieš aptariamą įvykį kaltinamasis E. G. vartojo alkoholį ir įvykio metu jis buvo neblaivus, o tai neabejotinai turėjo įtakos agresyviam bei smurtiniam kaltinamojo E. G. elgesiui, todėl ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aplinkybę, kad girtumas turėjo įtakos veikos padarymui, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis.

2.7. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas (naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą); anksčiau teistas 11 kartų, paskutinį kartą taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą; nusikalstamos veikos padarymo metu jis eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, nėra duomenų apie baudų sumokėjimą; iki nusikalstamos veikos padarymo jis nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje; konsultuotas psichiatro, pagal nustatytas diagnozes psichiatrijos ekspertizė netikslinga, gydėsi priklausomybės ligų centre) (t. 1, b. l. 91–92, 93–94, 95–103, 108–129, 130–143), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Paskutiniu procesiniu sprendimu kaltinamajam E. G. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (t. 1, b. l. 195–200). Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, svarbias kaltinamojo E. G. atsakomybės individualizavimui, teismas daro išvadą, jog bausmėmis, švelnesnėmis už aptariamo įvykio metu kaltinamajam E. G. vykdytą laisvės apribojimo bausmę, ar tokia pačia bausme bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokios bausmės nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam E. G. skiriama bausmė, nuosekliai griežtesnė už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę – arešto bausmė, kuri savo trukme yra griežtesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam E. G. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

2.8. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam E. G. paskirta bausmė bendrinama su Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

2.9. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis E. G. teisiamas nebe pirmą kartą. Anksčiau kaltinamajam buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, tačiau bausmių tikslai nebuvo pasiekti ir kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl kaltinamajam E. G. paskirta arešto bausmė vykdoma realiai.

3.1. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

3.2. Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. G. M. pareiškė civilinį ieškinį 150 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47). Taip pat kaltinamasis teismui pateikė kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytą patvirtinimą, kad dalis neturtinės žalos, t. y. 80 Eur, buvo atlyginta. Dalinį neturtinės žalos atlyginimo faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis. Taigi neatlyginta civilinio ieškinio dalis šiuo metu sudaro 70 Eur. Tokią neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, prasta savijauta ir kt.

3.3. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis B. G. M. neabejotinai kentė fizinį skausmą, juto nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis B. G. M. buvo sužalotas viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties. Tačiau svarbu ir tai, jog nukentėjusiojo B. G. M. sužalojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką, jie visiškai sugijo, sužalojimų gijimas nebuvo sudėtingas ir komplikuotas. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie išlikusius kokius nors ilgalaikius sužalojimo padarinius, kuriuos nukentėjusysis jaustų iki šiol.

3.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo B. G. M. prašomos priteisti 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis E. G. atlygino nukentėjusiajam B. G. M. dalį (80 Eur) padarytos neturtinės žalos, todėl likusi neatlyginta dalis (70 Eur) priteisiama iš kaltinamojo E. G..

4.1. Kaltinamajam E. G. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama (t. 2, b. l. 21–23).

4.2. Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

4.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo E. G. valstybės naudai išieškotinos 15,86 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

E. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. G. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. G. priteisti 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Procesą kitoje civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš E. G. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų aštuoniasdešimt šešių centų) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.