Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. E., atstovaujamos advokato Donato Lengvino, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo V. E., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio S. E. įregistruota 1958-03-22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu sutuoktiniai G. E. ir S. E. įgijo dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti pareiškėjos G. E. vardu. 1996-09-02 mirė pareiškėjos sutuoktinis S. E.. Klaipėdos rajono 1-ojo ir 2-ojo notaro biurų notarių 2016-04-29 išduoti liudijimai patvirtina, kad po S. E. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pateiktos sąskaitos, mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties iš karto pradėjo rūpintis, prižiūrėti likusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja po sutuoktinio S. E. mirties iš karto pradėjo prižiūrėti ir rūpinis likusiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi juo ir palaikė tinkamos būklės. Kadangi pareiškėja, būdama mirusio S. E. sutuoktine, t.y. pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 str. 1 d. 1 p.), pradėjo faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587 str. 3 d.), pripažintina, kad pareiškėja palikimą priėmė.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. E., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996-09-02, palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjai G. E. paveldėti po S. E. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.