Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-19 · Administracinė byla Nr. I-2345-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
I-2345-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01090-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2345-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01090-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjui E. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 ir drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 netinkamomis sąlygomis – drausmės izoliatoriaus kamerose šalta, drėgna, nuo sienų byra tinkas, nėra tualeto sienelių ir tualeto dangčio, prausyklos nuotekų vamzdis sujungtas tiesiogiai su sanitariniu mazgu, pareigūnai atidarę kameros duris galėjo matyti atlikinėjant gamtinius reikalus. Išėjęs iš drausmės izoliatoriaus pradėjo kosėti, pakilo temperatūra ir t. t. Dėl netinkamų sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 87 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (85 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (77-81 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 1 nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02, viso 8 dienas. Laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, kur jam teko nuo 6,25 iki 4,69 kv. m. Pareiškėjo laikymo drausmės izoliatoriuje Nr. 1 bei kameroje Nr. 94 metu nebuvo atlikta patikrinimų dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams. Drausmės izoliatoriaus Nr. 1 plotas yra 6,52 kv. m., drausmės izoliatoriuje asmenys laikomi po vieną, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažo kameros ploto nepagrįsti, nes jam vienam teko 6,52 kv. m. Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, unitazas, tiekiamas šaltas vanduo. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnams stebint kamerą jie gali matyti kalinamuosius atliekant gamtinius reikalus yra nepagrįsti, nes iš situacinės nuotraukos matyti, kad unitazas yra kameros kampe ir pro stebėjimo akutę nėra matomas. Drausmės izoliatoriaus kameros valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas – kartą per mėnesį.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso drausmės izoliatorius įrengtas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų drausmės izoliatoriuje, dėl nepakankamos šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas E. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpius nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 ir nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos drausmės izoliatoriaus kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2016-05-12 pažymos Nr. 60/09-17800 (8 b. l.) matyti, kad pareiškėjas E. S. nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 (aštuonias dienas) buvo laikomas Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 6,52 kv. m. Pareiškėjas neginčija, kad drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 jis buvo laikomas vienas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, kurioje sakoma, kad drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vieną. Visas 8 laikymo drausmės izoliatoriuje paras pareiškėjui teko 6,52 kv. m., taigi jam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus ir jis buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 jis buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2. Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-17800 nurodyta, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad 2016-04-25 pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 per laikotarpį nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 jo nurodytu laikotarpiu (4 dienas) buvo laikomas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 metu nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų, į bylą nepateikė nei vieno Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drausmės izoliatoriaus kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, byloje esanti fotonuotraukos kopija (40 b. l.) nepatvirtina, kad kameros oro temperatūra ir santykinė drėgmė, sienų ir lubų danga atitinka higienos normos reikalavimus, į bylą pateikti pareiškėjo rašyti skundai Šiaulių TI direktoriui dėl netinkamų laikymo sąlygų drausmės izoliatoriaus kamerose (12, 19 b. l.), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad drausmės izoliatoriaus kamerose nėra tualeto sienelių ir tualeto dangčio, prausyklos nuotekų vamzdis sujungtas tiesiogiai su sanitariniu mazgu, pareigūnai atidarę kameros duris galėjo matyti jį atlikinėjant gamtinius reikalus.

2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 15 punkte numatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindų metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė, lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu, elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) reikalavimų sanitarinių mazgų įrengimui tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose ir drausmės izoliatorių patalpose nenumato. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas ir taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, unitazas, tiekiamas šaltas vanduo, šias atsakovo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateikta drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 1 situacinės fotonuotraukos kopija (40 b. l.). Taigi galiojantys norminiai aktai nenumato, kad sanitarinis mazgas drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto, kad unitazas turi turėti dangtį. Drausmės izoliatoriaus kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, jo teiginiai, kad pareigūnai, atidarę kameros duris, galėjo matyti jį atliekantį gamtinius reikalus, deklaratyvūs, abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atlikinėjantis gamtinius reikalus sanitariniame mazge, būtų buvęs stebimas pareigūnų, kad būtų dėl to įžeidinėjamas ir žeminamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad dėl atviro sanitarinio mazgo buvo pažeistas pareiškėjo privatumas ir orumas ir kad dėl to jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad išėjęs iš drausmės izoliatoriaus kamerų pradėjo kosėti, pakilo temperatūra, tačiau pareiškėjo E. S. asmens sveikatos istorijoje (42-76 b. l.) nėra jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus pakilusia temperatūra, kosuliu ar pan. nei 2016-02-02 ir vėliau, nei 2016-04-25 ir vėliau, 2016-02-02 padarytas įrašas, kad pareiškėjas į medicininę apžiūrą neatvyko (62 b. l.), taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų drausmės izoliatoriaus kamerose pablogėjo jo sveikata.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 500 eurų. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pažeidimas buvo trumpalaikis, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną, kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniškai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė