Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-401-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-01-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
1S-401-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48345-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
T. C.
Advokatai
Jonas Zenevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-401-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48345-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. J., Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. C. gynėjo advokato Jono Zenevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria palikta galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo kaltinamajam T. C. ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 12 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. C. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jam neatvykus į teismo posėdį, jo neradus gyvenamojoje vietoje bei jam neatsiliepus mobilaus ryšio priemonėmis, tai, kad ankstesnis teismo posėdis neįvyko dėl jo girtumo, teismas darė išvadą, jog kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą bei paskelbė jo paiešką. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi, sulaikius kaltinamąjį T. C., paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo T. C. ir nustatė 3 mėnesių suėmimo terminą. Teismas motyvavo, kad T. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, be to į teismo posėdžius neatvykdavo, pateisinančių priežasčių nenurodydavo, pažeidė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bylos eiga nesidomėjo, apie gyvenamosios vietos pakeitimo teismo neinformavo, taip trukdė teismo procesui. Būdamas laisvėje jis turės realią galimybę pasislėpti nuo teismo, trukdyti teisminiam nagrinėjimui bei vengti bylos nagrinėjimo.Apeliaciniame skunde T. C. gynėjas advokatas J. Z. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir palikti ankstesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, kai atlikinėdavo bausmę į teismo posėdžius jį pristatydavo ir paskutinį kartą kai pristatė, byla buvo atidėta ne dėl jo kaltės. Atvykus į 2017 m. sausio 18 d. bylos nagrinėjimą, bet byla neįvyko nes nebuvo vieno iš kaltinamųjų advokatų ir jis buvo atidėtas 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 19 d. vakare turėjo svečių ir vartojo alkoholį, todėl nuvykus sekančią dieną į bylos nagrinėjimą buvo nustatytas jam girtumas. Apie sekančio teismo posėdžio datą T. C. nebuvo pranešta. Nurodo ir tai, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, susitaikė su sugyventine su kuria turi mažametę dukrą, gyveno pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Buvo du teismo posėdžiai, bet jo gyvenamosios vietos teismo proceso metu netikslino, jam nebuvo užduotas klausimas apie jo gyvenamą vietą. Tvirtina, jog nesislapstė nuo teismo ir nesutinka, kad nesidomėjo teismo eiga, nes po pristatymo į Alytaus AVPK dėl girtumo, laukė teismo šaukimo, jo negavęs po mėnesio kreipėsi žodžiu į teismo raštinę ir jam buvo paaiškinta, kad byla yra sustabdyta, nes galimai pasislėpė vienas iš kaltinamųjų A. Č. ir apie įvyksiantį teismo posėdį būs informuotas šaukimu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.Skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti ar yra pagrindas asmenį įtarti, ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Duomenų, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jis atiduotas teismui, yra pakankamai.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis neatvyko į 2017 m. kovo 13 d. bylos nagrinėjimą, nutartis dėl jo atvesdinimo į posėdį liko neįvykdyta, jis gyvenamojoje vietoje nerastas, neatsiliepė ir mobilaus ryšio priemonėmis, tokiais veiksmais buvo sutrukdytas jau ne pirmą kartą teismo darbas, nes į ankstesnį teismo posėdį T. C. atvyko neblaivus. Teismui nebuvo žinoma T. C. buvimo vieta, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių jis nenurodė, todėl sprendė, kad nesant galimybių pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis bei užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, paliko galioti 2017 m. kovo 13 d. nutartimi paskirtą suėmimą ir nustatė 3 mėnesių terminą.Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. C. kaltinamas kelių tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 6 metų, laisvės atėmimo bausmė. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs įstatyminį pagrindą skirti griežčiausią kardomąją priemonę, pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagrįstą manymą dėl kaltinamojo galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo ir vėl lėmė tai, kad jis nevedęs, nors ir turi mažametį vaiką, nedirba, anksčiau yra teistas, jau šiuo metu neatsakingai elgiasi ir į paskirtą teismo posėdį atvyksta neblaiviam stovyje, dėl ko buvo surikdytas teismo darbas ir neįvykęs bylos nagrinėjimas, į kitą posėdį neatvyko ir atvesdinti nebuvo galimybės, nes nerastas namuose, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas nurodė pagrįstus pagrindus kodėl vertino kaltinamojo elgesio modelį kaip siekiančiu pasislėpti nuo teismo. Be to, teismas darydamas išvadą dėl būtinumo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, teisingai sprendė ir tai, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą egzistuoja ir šis pagrindas. Tokia išvada grindžiama iš bylos duomenų, jog T. C. pareikšti kaltinimai dėl apysunkių nusikaltimų padarymo (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), galimo siekimo neteisėtai pasipelnyti iš nusikalstamų veikų, nes jis nedirbantis, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, taip pat atsižvelgta ir į ankstesnius T. C. nusikaltimus, jų pobūdį, sunkumą, teistumą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, neatsakingai žiūrintis į pareigą dalyvauti teisminiame procese nagrinėjant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, trukdydamas tam, ir galimai suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali ir vėl bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės bei daryti naujus nusikaltimus. Skunde nurodyta šiuo aspektu argumentacija vertintina kritiškai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tai tik subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nesudaro absoliutaus pagrindo panaikinti sprendimą paskirti griežčiausią kardomąją priemonę, nustatant terminą. Teiginys, kad kaltinamasis nesislėpė nuo teismo, vertinama tik kaip gynybinė asmens pusė, kadangi ji paneigta aukščiau išdėstytais motyvais ir skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą bei paties T. C. asmens charakteristiką, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnio paskirtis nebus užtikrinta. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. C., pobūdį, sunkumą, minėtus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam T. C. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. C. gynėjo advokato Jono Zenevičiaus skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika