- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-9783-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01898-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. C.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-04-19 sprendimą Nr. 24SD7988 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) sustabdyti bylos nagrinėjimą, pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
2. Paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 59.8 papunktis numato, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nepriimamas, jeigu nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį.
3. Teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas, diskriminuoja tarptautinės apsaugos prašančius asmenis, pažeidžia esminius teisinės valstybės ir viešojo administravimo principus. Taikyto įsakymo nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, Lietuvos Respublikos konstituciniams principams ir Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams bei Lietuvos Respublikos konstituciniams principams. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 26 straipsnis numato leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas. Pažymi, jog šios sąlygos nenumato galimybės apriboti teisę išduoti leidimą gyventi prieglobsčio prašytojui.
5. Teigia, jog konkrečiai nenumatoma, kad pasinaudojimas tarptautiniuose dokumentuose ir Lietuvos teisės normose įtvirtinta teise į apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje apriboja asmens turimas teises. Toks apribojimas žemesnio lygmens teisės aktais yra neteisėtas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja tarptautinės apsaugos prašantį asmenį, bei nepagrįstai apsunkina asmens teisės į prieglobstį įgyvendinimą ir pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, įtvirtinančius vieningą prieglobsčio procedūrą.
6. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašymą pateikė teisėtai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turėdamas teisę dirbti. Pažymi, jog ir toliau yra teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcentuoja, jog teisėtai atvykęs išnagrinėjus jo pateiktus įrodymus dėl persekiojimo kilmės valstybėje ir suteikus galimybę dirbti tol, kol bus suteikta tarptautinė apsauga, turėjo teisėtų lūkesčių, kad teisė dirbti nebus atimta vien dėl to, kad jis pasinaudojo šia galimybe, o tiksliau atliko veiksmus, kurių atlikimui ir buvo suteikta laikinoji apsauga.
7. Teigia, jog negali grįžti į kilmės valstybę ir neturi teisės išvykti į kitas šalis, taip pat negali atsisakyti pateikto prieglobsčio prašymo, kadangi jo atsisakęs būtų Lietuvoje neteisėtai ir taip pat negalėtų pateikti nurodyto prašymo. Nurodo, kad šis prašymas jau buvo pateiktas teisėtai esant Lietuvoje pagal nustatytą tvarką.
8. Pažymi, kad išnagrinėjus prieglobsčio prašymą ginčijamas reglamentavimas teisėtai valstybės teritorijoje esančius užsieniečius automatiškai paverčia neteisėtai esančiais asmenims, kadangi neigiamo sprendimo prieglobsčio byloje įsigaliojimas panaikina teisę būti valstybės teritorijoje. Užsienietis, norėdamas pasinaudoti teise prašyti tarptautinės apsaugos negalės to padaryti bijodamas, kad taip bus nutrauktas jo teisėtas buvimas valstybėje.
9. Mano, jog šiuo apribojimu ne tik diskriminuojami prieglobsčio prašymą pateikę teisėtai valstybės teritorijoje esantys užsieniečiai. Toks savavališkas (nepagrįstas) prieglobsčio prašytojų teisių apribojimas pažeidžia tikslą laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą žmonėms, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai siekia apsaugos Europos Sąjungoje ir yra nesuderinamas su valstybės narės įsipareigojimais. Toks Europos Sąjungos teisės taikymas skatina antrinį judėjimą ir trukdo užtikrinti, kad su visais prašytojais būtų elgiamasi vienodai, kad ir kur Europos Sąjungoje jie pateiktų prašymą.
10. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Visų pirma paaiškina, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja UTPĮ. Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas ir išduodamas užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, vadovaujasi UTPĮ ir Aprašo nuostatomis. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik tuo atveju, jeigu užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (UTPĮ 40 straipsnis) ir leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (UTPĮ 26 straipsnis) bei nėra pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas (UTPĮ 35 straipsnis). Taigi, UTPĮ 26 straipsnis nustato tik leidimų gyventi išdavimo sąlygas, tačiau nereglamentuoja nei leidimų gyventi išdavimo pagrindų, nei prašymų dėl leidimų gyventi išdavimo pateikimo tvarkos.
12. Antra, nepagrįstais laiko skundo teiginius, kad Aprašo 59.8 papunkčio nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal Aprašo 59.8 papunktį prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Akcentuoja, kad UTPĮ nereglamentuoja prašymų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pateikimo tvarkos (įskaitant ir prašymų nepriėmimo pagrindus), tokią tvarką nustatyti UTPĮ paveda vidaus reikalų ministrui. UTPĮ 28 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs. Taigi, vidaus reikalų ministras, vykdydamas UTPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą, patvirtino Aprašą, kuriame ir nustatė prašymų pateikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ nenustato prašymų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo nepriėmimo pagrindų, tačiau įgalioja vidaus reikalų ministrą nustatyti prašymų pateikimo tvarką, Aprašo 59.8 papunktis negali būti pripažintas prieštaraujančiu UTPĮ ir kito aukštesnės galios teisės akto nuostatoms.
13. Trečia, pažymi, jog nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai, neva Aprašo nuostatos nepagrįstai apsunkina asmens teisės į prieglobstį įgyvendinimą. Pažymi, kad Aprašas nereglamentuoja nei prašymų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikimo tvarkos, nei prieglobsčio prašytojams suteikiamų teisių įgyvendinimo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad jo kaip prieglobsčio prašytojo teisės yra ribojamos. Pažymi, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja užsieniečių teisės kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kaip ir neriboja prieglobsčio prašytojams suteikiamų teisių, kurios yra įtvirtintos UTPĮ 71 straipsnyje. Nurodo, kad pareiškėjo statusas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo teisė pateikti pirmą ar paskesnį prašymą suteikti prieglobstį apribota nebuvo, jokių įrodymų, kad pareiškėjo kaip prieglobsčio prašytojo teisės yra ribojamos, pareiškėjas skunde nepateikė. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis prašė sudaryti galimybę pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo. Pabrėžia, jog vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, užsieniečio teisė pateikti prašymą dėl leidimo gyventi nėra prigimtinė. Pareiškėjas, norėdamas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos išdavimo mokymosi, darbo ar kitais pagrindais, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl tokių prašymų pateikimo tvarkos ir sąlygų. Šiuo aspektu pažymi, kad tiek UTPĮ, tiek Aprašo nuostatos yra suderintos tarpusavyje. UTPĮ nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti tik teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai (Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis), o prieglobsčio prašytojams pagal UTPĮ 22¹ straipsnio 2 dalį yra suteikiama tik teisė laikinai likti Lietuvos Respublikoje, o ne teisė būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią suteikia viza arba leidimas gyventi. Teigia, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu ir paaiškino pareiškėjui, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų jis ir jo šeimos nariai neatitinka bei kokias galimybes įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje jie turi.
14. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas niekada nebuvo teikęs prašymo dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir tokia apsauga jam niekada nebuvo suteikta. Paaiškina, kad laikinoji apsauga nėra tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) forma, tai yra atskira apsaugos forma, kurios suteikimą ir naudojimąsi kuria nustato specialios UTPĮ normos, kurios pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytinos. Tuo labiau šios normos negali būti taikomos pagal analogiją, kaip nurodo pareiškėjas skunde.
Šalies argumentai
15. Teigia, kad pareiškėjas savo skunde nurodė, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, būdamas teisėtai pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir šiuo metu taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai. Taip pat nurodė, jog pasak pareiškėjo, jam suteikus teisę dirbti tol, kol nebus suteikta tarptautinė apsauga, jis turėjo teisėtą lūkestį, kad ši teisė nebus atimta. Migracijos departamento manymu šie teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
15.1. Visų pirma paaiškina, kad pagal UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį užsieniečiai, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikdami Migracijos departamentui prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tokiu būdu siekdami sukurti sau teisėtą teisę į gyvenimą Lietuvos Respublikoje, privalo būti Lietuvos Respublikoje teisėtai, analogiška nuostata yra ir UTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje dėl nacionalinės vizos išdavimo. Nurodo, jog nors pareiškėjui 2021-08-17 buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza, jos galiojimas baigėsi 2022-02-17. Pagal UTPĮ 23 straipsnio 2 punktą užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. Pareiškėjui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymi, kad, pareiškėjui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas neįteisino jo buvimo Lietuvos Respublikoje, kadangi tai nėra dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę būti (viza) ar gyventi (leidimas gyventi) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis dokumentas tik patvirtino pareiškėjo teisę laikinai likti Lietuvos Respublikoje, kol dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas ir nėra išspręsta tolimesnė pareiškėjo teisinė padėtis, tačiau ši teisė neprilyginama vizos ar leidimo gyventi suteikiamoms teisėms būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą patvirtina ir UTPĮ 22¹ straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, tačiau, remiantis to paties straipsnio dalimi, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio UTPĮ 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. Taigi, sisteminis UTPĮ nuostatų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol yra sprendžiamas jų teisinės padėties klausimas, neįteisina jų buvimo Lietuvos Respublikoje ir savaime nesuteikia teisės kreiptis dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo.
15.2. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis turėjo teisėtą lūkestį, kad iš jo nebus atimta teisė dirbti, pirmiausia pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisę dirbti reglamentuoja UTPĮ 71 straipsnio nuostatos. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą prieglobsčio prašytojai Lietuvos Respublikoje turi teisę dirbti tik tuo atveju, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo statusą iki LVAT 2024-01-31 nutarties ir jam teisė dirbti buvo suteikta pagal UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas pateikė 2024-02-08, tačiau šis prašymas nėra išnagrinėtas. Taigi, vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, pareiškėjas teisę dirbti galės įgyti ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams po jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, jeigu Migracijos departamentas iki nurodyto laiko nepriims sprendimo dėl jo paskesnio prašymo.
16. Nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės laiko pareiškėjo teiginius, kad atvykimui į Lietuvą jam buvo išduota humanitarinė viza, preliminariai įvertinus jam kylančias grėsmes ir pareiškėjo teisę į prieglobstį, t. y., valstybė suteikė jam galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje likti iki tol, kol bus pateiktas prieglobsčio prašymas.
17. Skundo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Pirma, nei pareiškėjo prašymo dėl vizos pateikimo metu, nei vėliau galiojantys teisės aktai nenumatė nacionalinių vizų išdavimo dėl humanitarinių priežasčių. Tuo labiau, teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui tam, kad jis galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ar, kad nagrinėjant prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo yra vertinamos užsieniečiui tariamai kylančios grėsmės. Nors pareiškėjas, kreipdamasis dėl vizos, laisvu tekstu pildomame laukelyje nurodė, kad vizos jam reikia dėl humanitarinių priežasčių, tokio vizos išdavimo pagrindo Vizos apraše nebuvo nustatyta. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vizos buvo išduodamos Baltarusijos piliečiams dėl įvairių priežasčių, kai užsieniečio tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje. Dar daugiau, pareiškėjui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, šis prašymas buvo įvertintas kaip nepagrįstas, kas tik patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl vizos jam išdavimo neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų reikalavimų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl Laikinosios apsaugos direktyvos taikymo pagal analogiją, pažymi, kad tokie teiginiai, pirma, neturi jokio teisinio pagrindimo, antra, kaip jau minėta, pareiškėjo teisės dirbti atsiradimą reglamentuoja Įstatymo 71 straipsnio nuostatos, remiantis kuriomis, pareiškėjas teisę dirbti įgis ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams po jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, jeigu iki to laiko Migracijos departamentas nepriims sprendimo dėl šio prašymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokie pareiškėjo skundo teiginiai net nesusiję su jo iškeltais skundo reikalavimais, todėl negali būti pagrindu pripažinti Migracijos departamento ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu.
18. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi, Migracijos departamentas pabrėžia, jog toks pareiškėjo reikalavimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Pažymi, kad pareiškėjui niekada nebuvo išduotas leidimas gyventi. Dar daugiau, pareiškėjas niekada nebuvo pateikęs prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo. Jo turėta viza baigė galioti 2022-02-17 ir nuo to laiko pareiškėjui buvo išduodami tik užsieniečių registracijos pažymėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui niekada nebuvo išduotas leidimas gyventi, taip pat tai, kad jis nebuvo pateikęs prašymo pakeisti leidimą gyventi, kaip ir prašymo išduoti leidimą gyventi, skunde išdėstytas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo, kai tokio prašymo pareiškėjas nebuvo pateikęs, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-04-19 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento 2024-04-19 Sprendimą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) sustabdyti bylos nagrinėjimą, pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
20.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.
20.2. 2024-03-15 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą, kuriuo prašė apsvarstyti galimybę jam ir jo šeimos nariams (žmonai, dukrai ir sūnui) legalizuotis Lietuvos Respublikoje mokymosi, darbo, humanitarinio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu arba išduoti pareiškėjui ir jo šeimos nariams nacionalines vizas, kad galėtų legaliai persikelti į kitą šalį.
20.3. 2024-04-19 Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, jog, įvertinęs pareiškėjo ir jo šeimos narių individualią situaciją, įskaitant ir tai, kad šiuo metu pareiškėjo ir jo šeimos narių teisinis statusas Lietuvoje yra prieglobsčio prašytojai, jo prašymas nėra tenkinamas. Sprendime paaiškinta, jog kad pagal UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį, užsieniečiai, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikdami Migracijos departamentui prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tokiu būdu siekdami sukurti sau teisėtą teisę į gyvenimą Lietuvos Respublikoje, privalo būti Lietuvos Respublikoje teisėtai, analogiška nuostata yra ir UTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje dėl nacionalinės vizos, be to pagal Aprašo 59.8 papunktį prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nepriimamas, jeigu nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Pažymėta, kad pagal UTPĮ 2 straipsnio 30 dalį, užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisę dirbti (kai tokia teisė įgyjama), tačiau UTPĮ kontekste prieglobsčio prašytojo teisę likti patvirtinantis užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra prilyginamas dokumentui, suteikiančiam teisę pavyzdžiui Baltarusijos Respublikos piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos. Taip pat Migracijos departamentas Sprendime atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pagal UTPĮ 130¹ straipsnio 1 dalį, jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. Humanitarinių priežasčių sąvoka yra įtvirtinta UTPĮ 2 straipsnio 7¹ dalyje, pagal kurią humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Migracijos departamentas pabrėžė, kad jo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nepatenka į UTPĮ įtvirtintą humanitarinių priežasčių sąrašą. Galiausiai Migracijos departamentas informavo pareiškėja, kad jeigu jis ir jo šeimos nariai nuspręstų nutraukti prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje nagrinėjimą ir keiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, tai Migracijos departamentui prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridedamus dokumentus turėsite pateikti Aprašo nustatyta tvarka.
21.1. Pagal UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.
21.2. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs (UTPĮ 28 straipsnio 5 dalis).
21.3. UTPĮ 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.
21.4. Pagal UTPĮ 67 straipsnio 6 dalį tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.
22. Atsižvelgiant į minėtus UTPĮ straipsnius, juose nurodyta tvarka nustatyta Apraše.
23. Aprašo 59 punktas nustato, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (59.1. papunktis); užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis (59.2. papunktis); prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų (59.3. papunktis); nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą, ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą ir (ar) išorės paslaugų teikėjo nustatyto dydžio aptarnavimo mokestį, jeigu jis imamas, Įstatymo nustatytoje institucijoje (59.4. papunktis); pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti (59.5. papunktis); prašymas ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų (59.6. papunktis); užsienietis atsisako užpildyti Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus. Netaikoma teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį (59.7. papunktis); 59.8. nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (59.8. papunktis); nustatomos Aprašo 37¹ punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių kvietėjas negali teikti tarpininkavimo raštų (59.9. papunktis).
24. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje teisėtumo – Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad pareiškėjo ir jo šeimos narių statusas yra prieglobsčio prašytojai, jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Migracijos departamentas pripažįsta, kad prieglobsčio prašytojo statusas suteikia teisę likti prieglobsčio prašymo šalyje, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo statuso.
25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams bei Lietuvos Respublikos konstituciniams principams. Teigė, kad UTPĮ 26 straipsnis numato leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas, kurios nenumato galimybės apriboti teisę išduoti leidimą gyventi prieglobsčio prašytojui. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (UTPĮ 40 straipsnis) ir leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (UTPĮ 26 straipsnis) bei nėra pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas (UTPĮ 35 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad UTPĮ 26 straipsnis nustato tik leidimų gyventi išdavimo sąlygas, tačiau nereglamentuoja nei leidimų gyventi išdavimo pagrindų, nei prašymų dėl leidimų gyventi išdavimo pateikimo tvarkos.
26. Kaip jau minėta, pagal UTPĮ 28 straipsnio 5 dalį, vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs. Šiuo atveju atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad UTPĮ nereglamentuoja prašymų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pateikimo tvarkos (įskaitant ir prašymų nepriėmimo pagrindus), tokią tvarką nustatyti UTPĮ paveda vidaus reikalų ministrui, kuri nagrinėjamu atveju ir yra numatyta vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame Apraše. Būtent dėl šių aplinkybių teismas vertina, kad Aprašas negali būti pripažintas prieštaraujančiu UPTĮ nuostatoms, kadangi šie aktai koreliuoja tarpusavyje, vienas kitą papildydami, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog Aprašo 59.8 papunktis prieštarauja UTPĮ yra atmestinis kaip nepagrįsti.
27. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad Aprašo 59 punkte yra nustatyti pagrindai, kurie neleidžia net pradėti prašymo išduoti leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo procedūros. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, t. y. jis laikomas prieglobsčio prašytoju ir jam tuo pagrindu yra suteiktas užsieniečio registracijos pažymėjimas. UTPĮ 2 straipsnio 30 dalis nurodo, kad užsieniečio registracijos pažymėjimu laikomas dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (kai tokia teisė įgyjama). Visgi teismas pažymi, kad išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas neįteisino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje, kadangi tai nėra dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paaiškintina, jog šis dokumentas tik patvirtino pareiškėjo teisę laikinai likti Lietuvos Respublikoje, kol dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas ir nėra išspręsta tolimesnė pareiškėjo teisinė padėtis, tačiau akcentuotina, kad ši teisė neprilyginama vizos ar leidimo gyventi suteikiamoms teisėms būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip jau minėta, pagal Aprašo 59.8 papunktį, prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu nustatoma, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju teismas pabrėžia, kad užsieniečio teisė pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi nėra prigimtinė. Pareiškėjas, norėdamas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos išdavimo mokymosi, darbo ar kitais pagrindais, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl tokių prašymų pateikimo tvarkos ir sąlygų. Akcentuotina ir kartu sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad tiek UTPĮ, tiek Aprašo nuostatos yra suderintos tarpusavyje. UTPĮ nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti tik teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai (UTPĮ 28 straipsnio 2 dalis), o prieglobsčio prašytojams pagal UTPĮ 22¹ straipsnio 2 dalį yra suteikiama tik teisė laikinai likti Lietuvos Respublikoje, o ne teisė būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią suteikia viza arba leidimas gyventi. Atsižvelgiant į visą tai, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui ir pateikė atsakymą , kokių teisės aktų reikalavimų jis ir jo šeimos nariai neatitinka bei kokias galimybes įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje jie turi, todėl skundžiamas Sprendimas teismo vertinimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
28. Pareiškėjas skunde taip pat kelia reikalavimą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl Aprašo 59.8 papunkčio atitikties UTPĮ nuostatoms. Visgi teismas dar kartą akcentuoja, jog pagal UTPĮ 28 straipsnio 5 dalį, vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas <...>. Būtent tokia tvarka yra nustatyta Apraše. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio stabdyti bylos nagrinėjimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl ginčui aktualių Aprašo nuostatų aiškinimo ar dėl jų prieštaravimo UTPĮ ar kitiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu toks pareiškėjo prašymas atmestinas.
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta jo apskundimo tvarka bei pasirašytas jį priėmusio pareigūno, taigi atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2024-04-19 Sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi.
30. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).
31. Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 –134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.