Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-61/2006

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-06-06
Bylos Nr.: 2A-61/2006
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Ieškovas: I. Šapiro
Atsakovas: UAB „Folis“
Trečiasis asmuo: UAB „Hanza Lizingas“

Kategorijos

21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-61/2006Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.7; 50.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei ir Ernestai Jevaitytei,

dalyvaujant: ieškovo atstovams Guy Jevgenij Šapira, adv. Ingridai Montvydienei, atsakovo atstovams adv. Laimai Smolskienei, adv. Ramūnui Širviui, trečiojo asmens atstovei adv. Ingridai Montvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Šapiro firmos ,,InSpe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-990-28/2005 pagal ieškovo I. Šapiro firmos „InSpe“ ieškinį atsakovui UAB „Folis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretysis asmuo - UAB „Hanza Lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas I. Šapiro firma ,,InSpe“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Folis“ bei trečiajam asmeniui UAB ,,Hanza Lizingas“ ir nurodė, kad 2003 m. liepos 14 d. atsakovas ir tretysis asmuo pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Folis“ pardavė pirkėjui UAB „Hanza lizingas“ spaudos sistemą MAN Roland DICOpress 500. Ši sistema 2003 m. liepos 14 d. lizingo sutarties pagrindu buvo perduota valdyti ir naudotis ieškovui. Pirkimo - pardavimo sutarties 1.1 punktu UAB „Folis“ įsipareigojo perduoti naują spaudos sistemą, sutarties 5.3.1 punktu garantavo, kad įrenginiai bus nauji. Sistemos instaliavimo metu nebuvo rastos kai kurios reikalingos sudėtinės dalys, o pradėjus naudoti lizingo dalyką pastebėta, kad mašinos išleidžiama produkcija nėra kokybiška. Siekdamas išsiaiškinti nekokybiško sistemos darbo priežastis ieškovo vadovas kreipėsi į spaudos sistemos gamintoją „Xeikon International“ ir į įmonę „MAN Roland Finland Oy“, iš kurios sistemą įsigijo atsakovas. Ieškovas gavo atsakymus, kad firmai „InSpe“ perduota spaudos sistema nėra naujas aparatas, kad jis pagamintas dar 2000 m. birželio mėn. ir buvo perduotas įmonei „MAN Roland“, kuri jį išsiuntė į Singapūrą ir naudojo kaip demonstracinį aparatą. Atsakovas žinojo apie aplinkybes dėl parduodamos sistemos nenaujumo, užsakyme dėl sistemos įsigijimo užsakė demonstracinį aparatą, todėl ieškovas teigė, kad pardavėjas jį apgavo, parduodamas naudotą aparatą kaip naują, už kurį pirkėjas sumokėjo ne naudoto, o naujo aparato kainą. Ieškovas, patikslinęs ieškininius reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 421 001,58 Lt patirtų išlaidų, kurias sudarė 217 138,56 Lt sumokėtų turto išpirkimo įmokų ir 39 084,95 Lt PVM, 75 781,19 Lt sumokėtų palūkanų, 3 690,78 Lt sumokėto sutarties mokesčio, 1 888 Lt sumokėtos draudimo įmokos, 8 938,18 Lt kelionės išlaidų, 17 856,42 Lt išlaidų patalpų įrengimui, 52 270,64 Lt išlaidų, susijusių su spaudos sistemos išjungimu ir pervežimu, 944 Lt už sistemos sandėliavimą, 3 358,86 Lt darbuotojų išlaikymui. Ieškovas taip pat prašė 2003 m. liepos 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašytą tarp UAB ,,Folis“ ir UAB „Hansa Lizingas“, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją bei priteisti 1 000 000 Lt moralinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš I. Šapiro firmos ,,InSpe“ 25 000 Lt išlaidų į valstybės biudžetą, 30 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB ,,Folis“. Nurodė, kad 2003 m. liepos 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Folis“ įsipareigojo perduoti vieną naują 8 spalvų sistemą MAN Roland DICOpress 500 pirkėjui UAB „Hanza lizingas“ pagal sutartyje numatytas sąlygas. Šalys patvirtino, kad turtas pagal lizingo sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis lizingo gavėjui I. Šapiro įmonei „InSpe“, kuris vykdant minėtą sutartį atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą ir sutarties sąlygų keitimą. Lizingo gavėjui numatyta teisė tiesiogiai pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl turto kokybės, komplektiškumo ir atitikimo sutarčiai. Priede Nr. 1 prie pirkimo - pardavimo sutarties išvardintas turto komplektiškumas ir kokybė pagal sutarties 1.3. punktą. Ieškovas ir „MAN Roland Finland Oy“ atstovai 2003 m. spalio 9 d. pasirašė sutartį dėl sistemos instaliavimo ir apmokymo. 2003 m. spalio 14 d. pirkėjas, pardavėjas ir lizingo gavėjas pasirašė turto priėmimo - perdavimo aktą. UAB „Folis“ užsakymo iš „MAN Roland Finland Oy“ patvirtinime įvardijamas demonstracinis aparatas, naudotas demonstravimo salėse ir parodose, kuriuo išspausdinta ne daugiau nei 100 000 A4 formato lapų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog aparatas buvo pagamintas 2000 m. birželio mėn. firmos Xeikon NV ir buvo parduotas firmai „MAN Roland“, jog šias sistemas „Man Roland“ pardavinėjo tretiesiems asmenims ir galutiniams vartotojams, jog aparato priklausymo „Man Roland“ laikotarpiu jis buvo naudojamas kaip demonstracinis aparatas Singapūre demonstraciniais tikslais. Firma „MAN Roland Finland Oy“ 2004 m. birželio 8 d. rašte ieškovui nurodė, kad ji 2003 m. liepos 11 d. pardavė UAB „Folis“ aparatą MAN Roland DICOpress 500, serijos Nr. 19756/2013, kuris buvo panaudotas Singapūre demonstraciniais tikslais.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo valia įsigyti naują spausdinimo sistemą buvo aiškiai išreikšta ginčijamoje pirkimo - pardavimo sutartyje. Tačiau sutartyje perkamas – parduodamas turtas buvo apibrėžtas tik kaip „nauja 8 spalvų spaudos sistema MAN Roland DICOpress 500, įvardijant komplektiškumą sutarties priede Nr.1, tačiau nenurodant pagaminimo metų kaip būtinos sąlygos. Jeigu šalys pasirašė tokią sutartį, reiškia sutarties dalykas joms buvo aiškus ir apibrėžtas. Šią nuomonę sustiprina liudytojo M. R. parodymai, kad jis konsultavo pirkėją ir padėjo jam išsirinkti mašiną prieš sutarties sudarymą, kartu dalyvavo sistemų prezentacijos metu Suomijoje, taip pat ta aplinkybė, kad ieškovo įmonė yra įregistruota 1991 m. ir viena iš pagrindinių jos veiklos rūšių yra spausdinimas ir su tuo susijusi paslaugų veikla. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo galimybių ir patirties, jog įvertintų perkamą daiktą pagal sutartį ir pagal perdavimo aktą. Parduodamos prekės naujumas nėra besąlygiškai apibrėžiamas jos pagaminimo metais, nes tai priklauso nuo pačios prekės savybių. Šiuo atveju esminę reikšmę prekės apibūdinimui turės prekės modelis, komplektacija ir kokybė. Ieškovas tvirtino, kad vienas iš esminių įrodymų byloje, pagrindžiančių atsakovo apgaulę, yra klaidingas sistemos gamybos metų nurodymas turto priėmimo-perdavimo akte. Tačiau šis aktas buvo pasirašytas abiejų šalių, joms patikrinus perduodamus – priimamus daiktus pagal sutartyje, jos priede ir minimame akte nurodytus skiriamuosius požymius. Teismo nuomone, atsakomybę už netiksliai nurodytus sistemos pagaminimo metus turi lygiomis dalimis prisiimti tiek turto perdavėjas, tiek turto priėmėjas, nes sutartimi nebuvo aptarti prekės pagaminimo metai. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, negalima tvirtinti, kad ieškovas buvo pardavėjo apgautas.

Sistemos instaliavimo ir apmokymo sutarties pasirašymo metu buvo fiksuota aplinkybė, jog nerastas „kokybės paketas“, kurį firmos „MAN Roland Finland Oy“ atstovai įsipareigojo papildomai instaliuoti per nustatytus terminus. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip papildomo įrodymo, jog mašina nebuvo pagaminta 2003 m., nes tik nuo tų metų minėtas „kokybės paketas“ buvo laikomas standartine sudedamąją sistemos dalimi, jog sutikimas instaliuoti „kokybės paketą“ buvo sistemos „broko“ ištaisymas, siekiant suklaidinti pirkėją. Priešingai, jeigu fiksuojamas komplektacijos trūkumas, nors „kokybės paketas“ ir neįvardintas pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr.1, tai natūrali pirkėjo reakcija turėtų būti siekis išsiaiškinti tokio trūkumo priežastis (CK 6.341 str.), tačiau teismui jokių duomenų apie tai nepateikta, pretenzijų pardavėjui reikšta nebuvo. Jei buvo papildomas susitarimas dėl šio „kokybės paketo“ instaliavimo į sistemą, tai, teismo nuomone, ieškovas priėmė tokį pasiūlymą gera valia, nereikšdamas jokių pretenzijų pardavėjui, kurio apgaulingų veiksmų pirkėjo atžvilgiu šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

Byloje pateiktą informaciją apie spaudos mašina padarytų atspaudų skaičių prieš mašiną parduodant ieškovui, teismas vertino kritiškai, nes nenurodyta, kokių duomenų ar dokumentų pagrindu teikiantieji konkrečius skaičius asmenys buvo apie juos informuoti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad prieš išmontuojant mašiną ekspertai neužfiksavo mašinos skaitliuko parodymų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kiek egzempliorių atspausdino ieškovas per mašinos naudojimo laikotarpį nuo akto apie perdavimą pasirašymo iki jos išmontavimo. Ieškovo teigimu, sistema per vieną valandą atspausdina maždaug 3 000 A4 formato atspaudų. Pateiktame firmos „Man Roland Druckmachinen AG“ rašte dėl sistemos įrenginių tiekimo, montažo ir paleidimo bei atnaujinimo ir instaliavimo darbų nurodoma, kad atliekant testinius atspaudus gamykloje ir pas klientą atspausdinama iki 100 000 bandomųjų atspaudų. Ieškovas 2004 m. sausio 21 d. pretenziniame rašte nurodė, kad nuo sistemos paleidimo momento iki pretenzinio rašto pasirašymo dienos sistema atspausdinta 107 594 A4 formato egzempliorių, 2005 m. gegužės 3 d. pranešime teismui ieškovas nurodė, kad 2005 m. sausio 30 d. buvo atspausdinta apie 195 000 A3 formato kopijų. Teismas darė išvadą, kad spaudos sistema demonstracijos metu galėjo būti naudojama atspaudų padarymui nuo 5 valandų iki 30 valandų, o toks atliktų kopijų skaičius neturėtų būti laikomas esminiu, dėl kurio galima būtų tvirtinti, kad mašina nėra nauja. Teismas taip pat nelaikė, kad mašinos panaudojimas demonstruojant parodoje tokiu intensyvumu, kokį preliminariai galima buvo nustatyti pagal pateiktus įrodymus, turėtų būti laikomas adekvačiu naudojimui komerciniais tikslais. Firmų „MAN Roland“ bei „Xeikon“ pasirašytuose raštuose vartojamų sąvokų „buvo naudojama, panaudota“ teismas nevertino ta prasme, kad mašina nebuvo nauja. Esmine aplinkybe, leidžiančia tvirtinti, kad ieškovas nebuvo apgautas atsakovo dėl mašinos panaudojimo, atspausdinant tam tikrą kiekį atspaudų, teismas laikė ne tik galimybę ieškovui įvertinti šį faktą priėmimo - perdavimo akto pasirašymo metu, kuris buvo pasirašytas jau instaliavus sistemą ir be jokių abejonių buvus galimybei atkreipti dėmesį į atliktų atspaudų kiekį, bet ir faktinę aplinkybę, kad 2004 m. sausio mėn. ieškovas pretenzijoje jau užfiksavo atspaudų skaičių. Dėl pastarojo fakto pretenzijos pardavėjui ar gamintojui tuo metu dar nebuvo reiškiamos. Ieškovo pretenzijos buvo siejamos su atspaudų kokybe, kokybės problemos buvo įvardijamos kaip priežastis domėtis įsigytos mašinos „naujumu“. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi dėl sistemos kokybės ir gamybos broko problemų į pardavėją, kaip į suteikusį 12 mėn. garantiją sutartimi nuo priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos. Nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas neatliko privalomų pagal suteiktą garantiją veiksmų. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo motyvus, kad parduotos mašinos garantinis terminas buvo pasibaigęs iki jos perdavimo ieškovui, be to, ieškovas neįrodė atsakovo apgaulės dėl spaudos sistemos kainos. Parduodamos prekės kaina buvo nustatyta šalių susitarimu. Įrodymų, kiek kainuoja analogiška nauja sistema, šalys nepateikė, o ieškovo pateiktų pavyzdžių kainų vertinimas ir lyginimas su ginčijama, teismo nuomone, nėra galimas dėl akivaizdžiai per mažai pateiktos informacijos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas I. Šapiro firma ,,InSpe“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pirkimo - pardavimo sutartimi šalys susitarė, jog yra parduodama nauja, t. y. nenaudota ir pagaminta 2003 m. spaudos sistema. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje. Pakanka duomenų, patvirtinančių jog atsakovas melagingai nurodė, jog parduoda naują, pagamintą 2003 m. spaudos sistemą, kurios įrengimai bus nauji, bei nutylėjo aplinkybę, jog ši sistema buvo naudota demonstracinė spaudos sistema, naudota parodose ir demonstravimo salėse. Įmonė „InSpe“ ketino įsigyti naują, 2003 m. pagamintą spaudos sistemą. Šios aplinkybės buvo žinomos ir pardavėjui, todėl turto priėmimo - perdavimo akte jis užtikrino, jog perduoda 2003 m. pagamintą spaudos sistemą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įmonei „InSpe“ buvo parduota 2000 m. pagaminta spaudos sistema, kas akivaizdžiai patvirtina, kad 2003 m. spalio 14 d. turto priėmimo -perdavimo akte atsakovas melagingai nurodė perduodamos spaudos sistemos pagaminimo metus, t. y. apgavo dėl sutarties esminės sąlygos - sutarties dalyko (parduodamo daikto). Už daikto pagaminimo metų nurodymą atsakingas pardavėjas. Teismo išvada, kad atsakomybę už netiksliai akte nurodytus sistemos pagaminimo metus turi lygiomis dalimis prisiimti tiek turto perdavėjas, tiek jo priėmėjas, neatitinka tikrovės, be to, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju, pardavėjas turto priėmimo-perdavimo akte nurodydamas, jog perduoda 2003 m. pagamintą daiktą, prisiėmė atitinkamą pareigą ir atsako už jos įvykdymą.

Apeliantas nurodo, kad nors pačioje sutartyje ir nėra tiesiogiai nurodyti spaudos sistemos pagaminimo metai, o tik įrašyta, kad daiktas ir jį sudarantys įrengimai yra nauji, akivaizdu, kad šalys, į priėmimo - perdavimo aktą įrašydamos, jog perduodamos spaudos sistemos pagaminimo metai yra 2003 m., spaudos sistemos naujumą siejo su jos pagaminimo metais. Apelianto nuomone, įrodymais patvirtinta, jog atsakovas sandorio sudarymo metu nurodė žinomai melagingus duomenis apie sistemos naujumą ir pagaminimo metus. Byloje esantys įrodymai patvirtina įmonės „InSpe“ valią įsigyti naują spaudos sistemą, kuri būtų pagaminta 2003 m., ir ši valia buvo žinoma atsakovui. 2003 m. liepos 14 d. lizingo sutarties specialiose sąlygose nurodoma, jog lizingo gavėjui perduodama 2003 m. pagaminta spaudos sistema, turto priėmimo - perdavimo akte įrašyta atitinkama sąlyga, ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu taip pat patvirtina šią aplinkybę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nežino, kada buvo pagaminta spaudos sistema, bei patvirtino, jog ji negalėjo būti pagaminta 2003 m. Žinodamas, jog sistema nėra pagaminta 2003 m., atsakovas, pasirašydamas turto perdavimo aktą, sąmoningai apgavo ieškovą. Siekdamas paveikti įmonės ,,InSpe“ valią sudaryti sandorį atsakovas pateikė neteisingus duomenis dėl spaudos sistemos ir ją sudarančių įrengimų naujumo. Ginčijamos sutarties 1.1 punkte įrašyta sąlyga, jog atsakovas įsipareigoja parduoti naują spaudos sistemą, gi užsakymo patvirtinime atsakovas nurodė, kad perkamas „demonstracinis aparatas, naudotas demonstravimo salėse, išspausdinta mažiau nei 100 000 A4“. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog įsipareigojimas parduoti naują spaudos sistemą, o užsakymas naudotos sistemos patvirtina atsakovo apgaulę. Užsakyme nurodytas kopijų skaičius - mažiau nei 100 000 A4 yra sąmoningas atsakovo siekimas suklaidinti pirkėją, tikintis, jog nedidelis atspausdintų kopijų skaičius nesukels įtarimų dėl sistemos naujumo. Atsakovo apgaulę patvirtina ir sistemos gamintojo įmonės „Xeikon International“ 2004 m. gegužės 8 d. raštas, kuriame nurodyta, jog pirktas iš atsakovo aparatas ,,nėra naujas aparatas“, išdėstytos šį teiginį patvirtinančios aplinkybės, o atsakovo veiksmai tiesiogiai įvardijami kaip melas ir apgaulė. Tai, jog perduota spaudos sistema nėra naujas aparatas, matyti ir iš įmonės „MAN Roland Finland Oy“ 2004 m. birželio 8 d. rašto.

Apeliantas pažymi, kad tiek naudojant mašiną komerciniais gamybiniais tikslais, tiek demonstraciniais tikslais, daiktas yra vartojamas kaip įrankis, vienu atveju patiriant naudą produkcijos gamybos procese, o kitu atveju reklamuojant mašinos technines galimybes, siekiant pritraukti pirkėjus. Daikto naudojimo nustatymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog daiktas nebėra naujas. Naudojimo intensyvumas negali būti laikoma esmine aplinkybe konstatuojant daikto naujumą. Tai gali turėti reikšmės tik nustatant daikto susidėvėjimo laipsnį, kas nėra ginčo dalyku.

Pasak apelianto, kadangi atsakovas tik imitavo, jog parduodama sistema yra pagaminta 2003 m., pagrįstai buvo tikėtasi, kad „kokybės paketas“ yra įmontuotas pačioje spaudos sistemoje. Atliekant spaudos sistemos instaliavimo darbus ir neradus „kokybės paketo“, instaliavimo ir apmokymų sutartyje jo nebuvimas nurodytas kaip sistemos trūkumas. Toks įrašas paneigia teismo prielaidą, jog buvo užsakymas papildomai instaliuoti „kokybės paketą“. Trūkumo nurodymas nelaikytinas užsakymu, o dėl papildomų darbų yra susitariama atskiru susitarimu ir atitinkamai apmokant, tuo tarpu „kokybės paketas“ buvo instaliuotas kaip sistemos trūkumo pašalinimas. Atsakovo atstovas dalyvavo spaudos sistemos instaliavimo procese. Žinodamas, jog sistema pagaminta ne 2003 m., atsakovas turėjo informuoti, kad „kokybės paketas“ negali būti sistemos sudedamąja dalimi, kad jo nebuvimas nėra sistemos trūkumas, kaip nurodyta instaliavimo darbų sutartyje. Atsakovo nutylėjimas apie aplinkybes dėl „kokybės paketo“ patvirtina atsakovo apgaulingus veiksmus ir žinojimą, jog įmonė „InSpe“ ketino įsigyti 2003 m. pagamintą spaudos sistemą. Sistemos nenaujumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog prekei nebuvo suteiktas garantinis terminas. Kiekvienam naujam daiktui paprastai yra suteikiama gamintojo garantija. Ant ginčo sistemos sudėtinių dalių esantys lipdukai patvirtina, jog gamintojo garantinis terminas pasibaigė 2001 m. liepos mėn. Kilus ginčui, įrodinėjimo pareigą, jog įmonei „InSpe" buvo perduoti ginčo sistemos techninis pasas ir dokumentai, patvirtinantys garantijų suteikimą, turi atsakovas.

Apeliantas akcentuoja, kad apgaulę apibrėžia ne tik neteisingų duomenų nurodymas, bet ir svarbių aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, nutylėjimas (CK 1.91 str. 3 d.). Atsakovas nuslėpė, jog parduoda naudotą sistemą. Šios aplinkybės buvo vienas iš reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu pagrindų. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų įtakos sandorio sudarymui nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad net komerciniais tikslais naudota spaudos sistema savo techninėmis savybėmis išlieka kokybiškesnė nei demonstracinis aparatas, kadangi naudojant sistemą nuolatinėje gamyboje yra užtikrinamas jos kruopštus techninis aptarnavimas ir priežiūra, sistema nėra perkėlinėjama iš vienos vietos į kitą, todėl nėra reikalo jos dažnai demontuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Folis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sistemos pagaminimo metai nebuvo esminė sutarties sąlyga, o esminis sutarties dalykas buvo nauja sistema, atitinkanti aptartą specifikaciją. Ieškovas pats betarpiškai įvertino sistemą ir jokių pretenzijų nepareiškė, vadinasi ji atitiko sutarties dalyką.

Apeliacinis skundas atmetamas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisingas.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, žr. „Teismų praktika“ Nr. 16, p. 146-156).

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. liepos 14 d. spaudos sistemos MAN Roland DICOpress 500 pirkimo – pardavimo sutartį, kaip sandorį, sudarytą daikto pardavėjo apgaulės įtakoje (CK 1.91 str.). Sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, priskiriami nuginčijamiems sandoriams, turintiems sandorį sudariusios šalies valios trūkumų. Tam, kad būtų galima konstatuoti egzistuojant pakankamą teisinį pagrindą pripažinti sutartį apgaulingu valiniu sandoriu, sutartį ginčijantis asmuo (ieškovas) privalo įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimą (CPK 178 str.). Išanalizavusi bylos aplinkybes ir įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti, jog sudarydamas ginčijamą sutartį ieškovas buvo nesąžiningais atsakovo veiksmais apgautas.

Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbiausios sandorio aplinkybės. Galimybė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo to, ar bus nustatyta sandorį sudariusio subjekto valios yda. Jei sudarant sandorį buvo valios yda, reikia įvertinti, ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų, ar valios ydą nulėmė kitos priežastys (pvz., paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galimų pasekmių ir kt.). Teismų praktikoje suformuluota apgaulės samprata atitinka teisės doktrinoje pateikiamą apgaulės aiškinimą, kur apgaulė apibūdinama kaip tyčinis kito asmens suklaidinimas dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Tokiu būdu vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ir/ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2001 m. spalio 24 d. Nr. 3K-3-1008/2001, 2002 m. sausio 21 d. Nr. 3K-3-353/2002, 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. 3K-3-760/2003 ir kt.). Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir pasyvūs). Todėl apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Remiantis teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuota apgaulės samprata darytina išvada, kad CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nukentėjusiajai šaliai įrodžius, kad kita sandorio šalis arba tretysis asmuo tyčia suklaidino nukentėjusią šalį dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Toks tyčinis klaidinimas turi būti vykdomas turint tikslą paskatinti asmenį sudaryti sandorį. Apgaulė turi būti tiek reikšminga, jog dėl to sandoris nebūtų sudarytas. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija vertina, ar atsakovas, kaip ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), kurių įtakoje ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti.

Ieškovas ginčija pirkimo – pardavimo sutartį. Esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko – perduodamo daikto (prekės) (CK 6.305 str. 1 d., 6.306 str.). Pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 str. 3 d.). Pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.). 2003 m. liepos 14 d. šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 14) 1.1 punkte įrašyta, kad šia sutartimi pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja perduoti pirkėjui (trečiajam asmeniui) vieną naują 8 spalvų spaudos sistemą MAN Roland DICOpress 500. Tokia sutarties formuluotė rodo, kad sutartį pasirašiusios šalys suderino sąlygą dėl sutarties dalyko, nes formuluotės turinys aiškiai apibūdina prekės pavadinimą ir kiekį. Suderinta sutarties sąlyga laikytinas ir šalių susitarimas, kad perduodamas daiktas (prekė) bus naujas. Sutarties 5.3.1 punktu pardavėjas prisiima pareigą garantuoti, kad sutarties dalykas bus naujas daiktas. Sutartyje numatyta, kad individualūs sutarties dalyko požymiai apibūdinami sutarties priede Nr. 1 pateikiamoje specifikacijoje (sutarties 3.4 p, 5.3.1 p.). Taigi, ginčijamoje sutartyje aptarti ir suderinti esminiai šios rūšies sandorių elementai. Ieškovas tvirtina, jog atsakovas jį apgavo dėl esminės sutarties sąlygos - sutarties dalyko, nes pardavė ne naują daiktą. Ieškovo teigimu, atsakovo apgaulė pasireiškė melagingu nurodymu, jog yra parduodama nauja, t. y. 2003 metais pagaminta spaudos sistema. Nors ieškovas ir teigia, kad jis ketino įsigyti iš atsakovo sutarties sudarymo metais, t. y. 2003 metais pagamintą spaudos sistemą, tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta. Raštu ar kitokiu būdu įforminto ieškovo užsakymo su konkrečiai išdėstytomis ketinamo įsigyti daikto (prekės) charakteristikomis, įvardijant kaip būtiną sąlygą daikto pagaminimo laiką (pagaminimo metus), nebuvo. Pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. pačiame ginčijamame sandoryje sąlyga dėl parduodamo daikto (prekės) pagaminimo metų neaptarta. Šalių sudarytoje sutartyje įrašytos prekės naujumas nėra privalomai susietas su prekės pagaminimo metais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad sutarties dalyko – spaudos sistemos pagaminimo metus nėra pagrindo pripažinti buvus šalių suderinta esmine ir būtina sutarties sąlyga. Įrodinėdamas atsakovo apgaulę dėl prekės pagaminimo metų ieškovas remiasi ta aplinkybe, jog pirkimo – pardavimo sutarties dalyko pagaminimo metai - 2003 metai yra nurodyti ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų 2003 m. spalio 14 d. pasirašytame turto priėmimo – perdavimo akte (t. 1, b. l. 15). Ieškovo apeliaciniame skunde kategoriškai teigiama, jog būtent atsakovas šiame akte sąmoningai melagingai nurodė perduodamos spaudos sistemos pagaminimo metus, taip apgaudamas pirkėją dėl sutarties esminės sąlygos – sutarties dalyko. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo tvirtinimu, nes nėra įrodymų, jog spaudos sistemos pagaminimo metų įrašymas minėtame priėmimo - perdavimo akte atsirado dėl atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų. Tai, kad numatomo pirkti daikto – spaudos sistemos pagaminimo metai yra 2003 metai, pirmą kartą buvo įrašyta 2003 m. liepos 14 d. lizingo sutartyje, kurią pasirašė ieškovas ir tretysis asmuo, t. y. būsimas daikto pirkėjas ir daikto naudotojas finansinės nuomos teise. Atsakovas nebuvo lizingo sutarties šalimi ir jos nepasirašė. Kokiu pagrindu lizingo sutartį sudarę ir pasirašę asmenys įrašė į ją duomenis apie būsimo lizingo objekto pagaminimo metus - nenustatyta. Lizingo sutarties tekstą ruošė lizingo davėjo (byloje trečiojo asmens) darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas lizingo sutartį pasirašęs trečiojo asmens darbuotojas V. D. aiškino (t. 3, b. l. 197), kad lizingo sutartyje negalima neįrašyti daikto pagaminimo metų, neįrašius lizingo objekto pagaminimo metų negalima paruošti lizingo sutarties, kadangi naudojama tokia programinė įranga. Šis liudytojas taip pat paaiškino, jog lizingo objekto pagaminimo metai į lizingo sutartį buvo įrašyti pagal A. M. (atsakovo administracijos vadovo) žodžius ir verslo praktiką. Išanalizavus bylos dokumentuose užfiksuotų A. M. paaiškinimų turinį (t. 2, b. l. 162-163, t. 3, b. l. 8-11) darytina išvada, kad liudytojo V. D. teiginys dėl įrašo apie lizingo objekto pagaminimo metus kilmės – „pagal A. M. žodžius“ – nėra pagrįstas. Teismo 2005 m. birželio 13 d. posėdyje A.M., be kita ko, aiškino (t. 2, b. l. 163), kad... „ Metai – 2003-ieji perdavimo – priėmimo akte nurodyti todėl, kad gal būt įvyko spaudos klaida. UAB „Hanza lizingas“ pirko mašiną, kaip jie apsiriko – aš nežinau“ (citatos teismo posėdžio protokole pabaiga). Teismo 2005 m. birželio 21 d. posėdyje A. M. aiškino (t. 3, b. l. 11), kad ...“Kada buvo pagaminta mašina aš nežinau.... Bendradarbiavimo sutartis baigėsi 2002 metais, aš žinau, kad 2003 metais mašina negalėjo būti pagaminta, nes baigėsi kooperacijos sutartis“... (citatos pabaiga teismo posėdžio protokole). Patikimų įrodymų, kad lizingo objekto pagaminimo metų įrašymas lizingo sutartyje būtų atsiradęs pagal atsakovo nurodymus, byloje nepateikta. Lizingo sutartis buvo sudaryta dar prieš ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį. Apie tokią aplinkybę galima spręsti iš įrašų pirkimo – pardavimo sutarties 1.2 punkte, kuriame jau nurodomas konkretus sudarytos lizingo sutarties numeris. Kaip jau minėta, nei po lizingo sutarties sudarytoje ginčijamoje pirkimo – pardavimo sutartyje, nei jos prieduose nėra jokių nuorodų dėl sutarties dalyko – spaudos sistemos pagaminimo metų. Pirkimo – pardavimo sutarties dalyko – spaudos sistemos pagaminimo metų įrašymas 2003 m. spalio 14 d. trijų šalių atstovų pasirašytame turto priėmimo - perdavimo akte (t. 1, b. l. 15) neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad tai padaryta tyčiniais nesąžiningais atsakovo veiksmais, kurių tikslas būtų nukreiptas suklaidinti kitas aktą pasirašiusias šalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šis turto priėmimo – perdavimo aktas yra priedas prie lizingo sutarties Nr. LT000015, kurios sudaryme atsakovas nedalyvavo, tačiau ne ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudėtinė dalis. Kaip jau nustatyta, spaudos sistemos pagaminimo metai buvo įrašyti lizingo sutartyje, kurios šalimi atsakovas nebuvo, tačiau tokia sandorio sąlyga nebuvo įrašyta ginčijamoje pirkimo – pardavimo sutartyje. Kadangi 2003 m. spalio 14 d. pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas nėra ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudėtinė dalis, todėl negalima teigti, kad šiuo aktu yra nustatomos kitos arba papildomos pirkimo – pardavimo sutarties esminės sąlygos (CK 6.327 str. 1 d. nuostata). Pačiame akte taip pat nenurodoma, kad juo yra keičiamos (pildomos) anksčiau aptartos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos. Lyginant lizingo sutartyje ir priėmimo – perdavimo akte esančius įrašus, apibūdinančius lizingo sutarties bei perdavimo – priėmimo akto objektą („ 8 spalvų spaudos sistema MAN ROLAND DICOPRESS 500, pagamin. metai: 2003“) matyti, kad jie yra visiškai identiški, todėl, kolegijos įsitikinimu, įrašas 2003 m. spalio 14 d. pasirašytame turto priėmimo - perdavimo akte apie perduodamą daiktą buvo perkeltas iš lizingo sutarties, kurios šalimi atsakovas nebuvo. Lizingo sutarties teksto atsakovas neruošė. Kaip jau minėta, atsakovo administracijos vadovas A. M. aiškino, kad spaudos sistemos pagaminimo metų nurodymas turto priėmimo – perdavimo akte negalėjo būti padarytas atsakovo iniciatyva arba jo nurodymu, kad įrašas apie sistemos pagaminimo metus yra klaidingas ir galėjo atsirasti tik per apsirikimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas priėmimo – perdavimo aktą pasirašęs atsakovo darbuotojas S. T. aiškino atkreipęs dėmesį į formuluočių neatitikimus dėl pačios prekės ir jos pagaminimo metų nurodymo, dėl to skambinęs į lizingo bendrovę, kur jam buvo atsakyta, kad viskas yra tvarkoje ir kad aktas yra paruoštas pagal lizingo sutartį (t. 3, b. l. Įvertinus nurodytas turto priėmimo – perdavimo akto surašymo ir pasirašymo aplinkybes galima daryti išvadą, kad šis aktas buvo šalių pasirašytas esant jame netiksliam įrašui apie perduodamo daikto pagaminimo metus, neatitinkančiam pirkimo – pardavimo sutartyje išdėstytų sąlygų. Atsakovo atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes ne tik nesiėmė priemonių, kad toks netikslus įrašas akte būtų ištaisytas, bet ir pasirašė netikslų aktą. Šiuo atveju daikto pardavėjas gali būti laikomas atsakingu už tai, kad pasirašė aktą, kuriame esantys duomenys apie daiktą neatitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Tokia išvada, atsižvelgiant į aukščiau aptartas priėmimo – perdavimo akto surašymo ir jo pasirašymo aplinkybes, nereiškia, kad galima ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ieškovo nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu, nes nėra įrodyta, kad netikslus įrašas priėmimo perdavimo akte apie perduodamo daikto pagaminimo metus atsirado dėl atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, padarytų tikslu suklaidinti kitą pirkimo - pardavimo sandorio šalį.

Ieškovas nurodo, kad atsakovo įvykdyta apgaulė taip pat pasireiškė nutylėjimu svarbių aplinkybių, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio arba būtų derėjęsis dėl kitokių sutarties sąlygų. Ieškovas konkrečiai įvardija, jog atsakovas sąmoningai neatskleidė fakto, kad parduodama spaudos sistema yra demonstracinė, t. y. naudota demonstraciniais tikslais parodose ir demonstravimo salėse. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas apgaulingu būdu siekė ginčijamos sutarties sudarymo sąmoningai nutylėdamas esmines sandorio aplinkybes.

Užsakęs ieškovui ketinamą parduoti spaudos sistemą firmoje „MAN Roland Finland Oy“, atsakovas gavo iš šios firmos užsakymo patvirtinimą, kad bus pateikta spaudos sistema DICOpress 500 – demonstracinis aparatas, naudotas demonstravimo salėse ir parodose, kuriuo išspausdinta mažiau nei 100 000 A4 formato atspaudų (t. 1, b. l. 39-40 ir 42-43). Taigi, atsakovui buvo žinoma, kad siūloma prekė buvo demonstruojama parodose ir demonstravimo salėse. Nors ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties tekste nėra tiesiogiai įrašyta, kad ieškovui parduodama demonstraciniais tikslais naudota spaudos sistema, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tokia aplinkybė buvo sąmoningai nuslėpta nuo atsakovo. Ieškovui buvo žinoma, kad jo pageidaujamą nusipirkti daiktą ketinama užsakyti per firmą „MAN Roland“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas minėtą užsakymo patvirtinimą pasirašęs buvęs atsakovo darbuotojas A. T. aiškino, jog susitikus su ieškovo atstovu Šapiro buvo pasakyta, kad firma „MAN Roland“ yra nutraukusi ieškovo pageidaujamos įsigyti konkrečios spaudos sistemos gamybą, ir kad dar yra keletas tokių mašinų kitose šalyse, naudotų demonstravimui. Liudytojas tvirtino, kad atsakovo klientui buvo pasakyta, jog mašina - demonstracinė, nes kitokių nėra (t. 3, b. l. 198). Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis turi sudėtines dalis – priedus. Pasirašydamas ginčijamą sutartį ieškovas patvirtino, kad su sutarties sąlygomis jis susipažino ir su jomis sutinka (sutarties 11 p.). Ši aplinkybė reiškia, kad ieškovas laikytinas susipažinusiu tiek su sutartyje, tiek su jos sudėtinėse dalyse (prieduose) išdėstytų sąlygų turiniu. Sutarties priede Nr. 2 aptartos spaudos sistemos įrenginių aptarnavimo sąlygos (t. 1, b. l. 12-13). Sąlygų §14 „Bendros nuostatos“ nurodoma, kad laikomasi bendrų sąlygų, nurodytų užsakymo patvirtinime, pasirašytame su „MAN Roland Finland“. Byloje esančiame firmos „MAN Roland Finland Oy“ pasirašytame užsakymo patvirtinime išdėstytos užsakymo įvykdymo sąlygos, įskaitant sąlygą dėl aparato, kuris buvo naudojamas demonstravimo salėse ir parodose, pateikimo. Tokiu būdu laikytina, kad parašu patvirtindamas susipažinimą su visomis pirkimo – pardavimo sutartyje išdėstytomis sąlygomis, ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su daikto įsigijimo sąlygomis, įskaitant ir sąlygas, išdėstytas firmos „MAN Roland Finland Oy“ pasirašytame užsakymo patvirtinime. Ieškovas turėjo teisę ir galimybę sužinoti, kokiomis sąlygomis ketinama pateikti užsakomą pirkimo – pardavimo sutarties dalyką (prekę), o priešingų faktinių duomenų, t. y. įrodymų, kad konkretaus daikto užsakymo sąlygos būtų sąmoningai nuslėptos nuo pirkėjo, – byloje nėra. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo apgautas dėl atsakovo tyčinės sąmoningos veikos, siekiant nuslėpti esmines ginčijamo sandorio aplinkybes. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad jo užsakyta spaudos sistema yra nauja, nes ji nebuvo naudojama komerciniais tikslais, kad sistemos demonstravimo parodose ir demonstravimo salėse metu padarytas atspaudų skaičius – iki 100 000 A4 formato kopijų (žr. užsakymo patvirtinimas – t. 1, b. l. 39-40 ir 42-43) neduoda pagrindo manyti, kad daiktas nebėra naujas. Byloje esančiame tokių spaudos sistemų gamintojo „MAN Roland Druckmaschinen AG“ (pirminė įmonė firmos „MAN Roland Finland Oy“ atžvilgiu) rašte nurodyta, kad vykdant spaudos sistemų DICO Press 500 įrengimų montavimo, instaliavimo, paleidimo darbus gali būti atliekama iki 100 000 testinių bandomųjų atspaudų (t. 2, b. l. 150-151). Kaip minėta, užsakymo patvirtinime buvo nurodyta, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyta spaudos sistema jos demonstravimo parodose ir demonstravimo salėse metu buvo padaryta atspaudų, kurių skaičius neviršija galimų atlikti bandomųjų testinių atspaudų skaičiaus tokio tipo spaudos sistemoms. Įvertinant šias aplinkybes galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į spaudos sistemos demonstravimo metu padarytų atspaudų kiekį (kopijų skaičių), kas laikytina sistemos panaudojimo intensyvumo kriterijumi, nėra pagrindo tvirtinti, kad ši spaudos sistema buvo praradusi naujo daikto savybes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimą, kai sutartis ginčijama CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais, reikia remtis daugeliu vertinimo kriterijų, įskaitant ir sandorio šalies, kuri teigia buvusi apgauta, elgesio po ginčijamos sutarties sudarymo įvertinimu.

Nustatant sandorio šalies tikrąją valią, sandorio šalies elgesys vertintinas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį atitinkamomis aplinkybėmis. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Pažymėtina, kad ieškovas pasirašė spaudos sistemos priėmimo – perdavimo aktą tik po to, kai sistema buvo sumontuota ir instaliuota pas ieškovą. Darbus atliko firmos „MAN Roland Finland Oy“, kurioje ir buvo užsakyta spaudos sistema, atstovai (t. 1, b. l. 18-19). Šių darbų atlikimo eigoje ieškovas turėjo visas galimybes pasitikrinti ir išsiaiškinti, ar įgytas daiktas atitinka tikrąją pirkėjo valią dėl įgyjamo daikto, ar šis daiktas atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktą ieškovas nenurodė jokių pretenzijų ar pastabų dėl perduodamo daikto neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimų, nors iki šio akto surašymo turėjo visas galimybes patikrinti daikto atitikimą sutarties sąlygoms. Tvirtindamas, kad įsigyta spaudos sistema neatitiko sutarties sąlygų, ieškovas remiasi tuo, kad spaudos sistemos instaliavimo metu nebuvo rastas „kokybės paketas“ (sutarties dėl sistemos instaliavimo ir apmokymo pastabų 1 p. – t. 1, b. l. 18-19). Teisėjų kolegijos nuomone, „kokybės paketo“ nebuvimo fiksavimas negali būti vertinamas kaip daikto trūkumas, dėl kurio daiktas galėtų būti laikomas neatitinkančiu pirkimo – pardavimo sutartyje numatytų reikalavimų. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad ginčijamoje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas įsigyti daiktas - spaudos sistema buvo užsakyta 2003 m. liepos mėnesį, o spaudos sistemos modeliai, kuriuose „kokybės paketas“ jau yra standartinė sudedamoji sistemos dalis pradėti gaminti vėliau (nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio). „Kokybės paketo“ į ieškovo naudojamą spaudos sistemą įmontavimas buvo spaudos sistemos pagerinimas pagal kliento pageidavimą, bet ne sistemos trūkumo pašalinimas. Šiuos teiginius teisėjų kolegija grindžia firmų „MAN Roland Finland Oy“ ir „MAN Roland Druckmaschinen AG“ raštais (t. 2, b. l. 18-23, t. 3, b. l. 170-171). Ieškovas, kuriam pagal lizingo sutarties sąlygas priskiriamos spaudos sistemos pirkėjo teisės ir pareigos, turėjo realią galimybę ir teisę prieš priimdamas daiktą jį visapusiškai patikrinti ir pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl bet kokio daikto neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad savo elgesiu ir veiksmais ginčijamo sandorio pagrindu daiktą įsigijęs asmuo patvirtino, jog įgytas daiktas atitinka šalių suderintas sandorio sąlygas ir reikalavimus.

Ieškovo atstovas teisme yra teigęs, kad pradėjus dirbti su spaudos mašina, jis ja nusivylė (t. 2, b. l. 160). Iš ieškovo pretenzijos, teiktos firmai „MAN Roland Finland Oy“, turinio matyti, kad ieškovo netenkino spaudos sistemos darbo kokybė, jis priekaištavo dėl netinkamo sistemos instaliavimo ir parengimo komerciniam naudojimui (t. 2, b. l. 238-239). Ieškovas 2004 m. gegužės 13 d. pranešime trečiajam asmeniui nurodė, kad aiškindamasis spaudos sistemos nekokybiško darbo (gamybos broko) priežastis jis kreipėsi į firmą „Xeikon International“ ir sužinojo, kad įsigijo nenaują, naudotą daiktą, nebeatitinkantį šių dienų gamybos standartų (t. 1, b. l. 27). Firma „MAN Roland Finland Oy“, kurios darbuotojai atliko spaudos sistemos pas ieškovą instaliavimo ir paleidimo darbus, yra atsakiusi, kad po šios spaudos sistemos instaliavimo ir paleidimo jos gaminama produkcija atitiko standartinius kokybės reikalavimus (t. 2, b. l. 18-23). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo nurodytą spaudos sistemos darbo blogą kokybę būtų lėmusios aplinkybės, susijusios su ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyto daikto pagaminimo momentu ar jo ankstesniu panaudojimu demonstraciniais tikslais.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo nesąžiningi tyčiniai veiksmai, siekiant iškreipti ieškovo valią sudarant spaudos sistemos pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad ieškovas nebuvo atsakovo apgautas sudarant ginčo sandorį, todėl teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetant ieškovo apeliacinį skundą atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame bylos procese atlyginimą. Jis pateikė dokumentus, patvirtinančius 30 000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 148-149). Tokio paties dydžio advokatų atstovavimo išlaidos atsakovui buvo priteistos išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertina, kad advokatų pagalbos apeliaciniame bylos procese mastas, apimtis, advokatų darbo ir laiko sąnaudos, susijusios su atstovavimu, yra mažesni, todėl atsakovo prašomas priteisti iš ieškovo advokatų pagalbos išlaidų atlyginimas yra mažintinas, priteisiant 50 proc. turėtų išlaidų.

Ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 25 000 Lt mokėjimas (t. 3, b. l. 134). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ši atidėto žyminio mokesčio dalis turi būti priteista iš ieškovo (CPK 96 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. Šapiro firmos „InSpe“ atsakovui UAB „Folis“ 15 000 Lt advokatų pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš I. Šapiro firmos „InSpe“ į valstybės biudžetą 25000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisAudronė JarackaitėDanutė Milašienė