Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-85/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-27
Bylos Nr.: 1A-85/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-02028-2009-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Linas Šiukšta (pran.), Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis: D. L.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-85/2013Proceso Nr. 1-06-1-02028-2009-1

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.2.; 1.2.18.10.;

(S)

1.2.29.1.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekišui, Arvydui Kuzminskui,gynėjui Vytautui Valašinui,nuteistajam D. L.,specialistei V. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo

D. L. nuteistas:

- pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo D. L. priteista 405 774,37 Lt žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, taip pat panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

D. L., laikotarpiu nuo 2008-01-10 iki 2009-01-20 Palangoje tyčia, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokie sandoriai neįvyko, panaudojo netikrus dokumentus: 2008-01-10 statybos rangos sutarties Nr. 08/01/10 sąmatą, 2008-12-04 atliktų darbų aktą, 2008-12-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitus serija ABC 2008-02-11 Nr. 216 14000,00 Lt, 2008-04-21 Nr. 341 45000,00 Lt, 2008-05-30 Nr. 395 170000,00 Lt, 2008-06-20 Nr. 442 62000,00 Lt, 2008-08-22 Nr. 457 6000,00 Lt, 2008-09-01 Nr. 469 70000,00 Lt, 2008-09-22 Nr. 481 17000,00 Lt, 2009-01-20 Nr. 492 21774,37 Lt, dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso už 405774,37 Lt, tame tarpe PVM 61897,79 Lt bei apmokėjimo už juos 405774,37 Lt, patvirtindamas savo parašu bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas ir nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui G. B. juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas bei jas pateikti Klaipėdos AVMI Palangos skyriui.

Be to, D. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu Saulėtekio takas 3-10, Palangoje, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-05-19 vadybininku ir faktiškai vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei finansinei veiklai bei laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2009-06-01 direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-01-10 iki 2009-01-20, Palangoje, tyčia, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 61898 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 61898 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent: D. L., laikotarpiu nuo 2008-01-10 iki 2009-01-20, Palangoje tyčia, turėdamas išankstinį tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nevyko, panaudojo neatitinkančius tikrovės dokumentus: 2008-01-10 statybos rangos sutartį Nr. 08/01/10, 2008-12-04 atliktų darbų aktą, 200801-10 statybos rangos sutartį Nr. 08/0110,2008-12-04 atliktų darbų aktą, 2008-12-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitus serija ABC: 2008-02-11Nr. 216 14000,00 Lt, 2008-04-21 Nr. 341 45000,00 Lt, 2008-05-30 Nr. 395 170000,00 Lt, 2008-06-20Nr. 442 62000,00 Lt, 2008-08-22 Nr. 457 6000,00 Lt, 2008-09-01 Nr. 469 70000,00 Lt, 2008-09-22 Nr. 481 17000,00 Lt, 2009-01-20 Nr. 492 21774,37 Lt, dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso už 405774,37 Lt, tame tarpe PVM 61897,79 Lt bei apmokėjimo už juos 405774,37 Lt, perduodamas šiuos žinomai neatitinkančius tikrovės dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui G. B. ir nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, PVM deklaracijas pateikti Klaipėdos AVMI Palangos skyriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris G. B., nesuvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nežinodamas, kad D. L. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje ir kituose dokumentuose nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys, įtraukė jų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už 2008 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydamas 61898 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijusi paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 61898 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, bei šią deklaraciją 2008-03-03 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriui, esančiam Vytauto g. 75, Palangoje ir tokiu būdu D. L. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 61898 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 61898 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, D. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu Saulėtekio takas 3-10, Palanga, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-05-19 vadybininku ir faktiškai vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei finansinei veiklai bei laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2009-06-01 direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės gracijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, tyčia, laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-01-31, Palangoje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį G. B., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė G. B. neatitinkančius tikrovės dokumentus pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo: 2008-12-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitus serija ABC: 2008-02-11 Nr. 216 14000,00 Lt, 2008-04-21 Nr. 341 45000,00 Lt, 2008-05-30 Nr. 395 170000,00 Lt, 2008-06-20 Nr. 442 62000,00 Lt, 2008-08-22 Nr. 457 6000,00 Lt, 2008-09-01 Nr. 469 70000,00 Lt, 2008-09-22 Nr. 481 17000,00 Lt, 2009-01-20 Nr. 492 21774,37 Lt, dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 405774,37 bei apmokėjimo už juos 405774,37 Lt, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buhalteris G. B. juos įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose bei D. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu, 405774,37 Lt paimtų ūkio išlaidoms, panaudojimo nepagrindę apskaitos dokumentais, turinčiais visus teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, todėl negalima nustatyti 405774,37 Lt panaudojimo, dėl ko nebuvo galima už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-01-31 iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį pagal šį kaltinimą išteisinti; apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmių pakeisti, paskiriant jam naują subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; nuosprendžio dalį dėl 405 774,37 Lt civilinio ieškinio priteisimo panaikinti ir civilinio ieškinio netenkinti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog jis pripažįsta, jog jokių sandorių, ūkinių-finansinių santykių tarp jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, kad aukščiau paminėti buhalteriniai dokumentai neatitinka juose nurodytų aplinkybių, pinigų sumų mokėjimo – gavimo. Tačiau apeliantas teismui nurodė aplinkybes, pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kaip iš tikro buvo (turėjo būti) apskaityta bendrovėje minėta 405 774,37 Lt suma, iš kur ji atsirado, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nuosprendyje nurodytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko neteisingai išnagrinėta byla bei teismas neteisingai jį pripažino kaltu pagal BK 183 str. 2 d. ir paskyrė per griežtą bausmę. (BPK 328 str. 1, 2 p.)

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo 2009-11-03 vertėsi specializuotais statybos darbais – rengė pagrindą grindims, jas betonavo. Tam ji buvo priėmusi į darbą šio profilio darbininkus – betonuotojus. 2007 m. Palangoje buvo pradėtas statyti didelis objektas (duomenys neskelbtini). Jį statė UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbus prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su šia bendrove darbų atlikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo įrengti betoninį grindų pagrindą ir šiuos darbus atliko už 645 750,87 Lt, ką konstatavo specialistas savo išvadoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už faktiškai atliktus darbus per laikotarpį nuo 2008-01-30 iki 2008-08-25. Visų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, liko skolinga. Dar iki nurodyto laikotarpio pagal 2007-07-20 sutartį Nr. 07/07/20 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) atliko grindų betonavimo darbus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prieš tai darbus ten atliko pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama rangovu, užsakovu jos atžvilgiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 527,09 Lt. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios sulygtus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39 824,06 Lt. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. S. jau ir anksčiau apeliantas vedė derybas dėl skolos grąžinimo, nes už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebemokėjo, teisindamasi, kad jai nesumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pasak apelianto, D. S. sutiko surasti galimybę sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, bet paprašė D. L. paslaugos: D. S. pasiūlė sudaryti fiktyvias sutartis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks bendrastatybinius darbus dviejuose objektuose, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos statybos darbus. D. S. nurodė, kad atsiskaitymas bus įforminamas fiktyviai – išrašant kasos pajamų orderius. Tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų apmokestinamų pajamų, D. S. pasiūlė tai pačiai sumai išrašyti fiktyvias sąskaitas ir fiktyvius kasos pajamų orderius (neva už sąskaitose nurodytus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais per kasą). D. S. sakė, kad jam reikia nurašyti jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje susikaupusius „orinius“ pinigus, žadėjo pateikti fiktyvaus paslaugų pardavėjo (atitinkamos bendrovės) buhalterinius dokumentus. D. S. apeliantą įkalbinėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės apmokestinamų pajamų, nes tos sumos, kurios fiktyviai bus nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose kasos išlaidų orderiuose ir kurios bus pajamuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip gautos pajamos, bus „nurašytos“ kitai bendrovei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos sumos už fiktyvius pirkimus, paslaugas.

Nematydamas kitos galimybės realiai atgauti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliantas sutiko su D. S. pasiūlymu. D. S. atvežė jam dvi sutartis: 2008-06-16 Nr. 08/06/16, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bendrastatybinius darbus už 214 507,04 Lt objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje su lokaline sąmata ir 2008-07-04 sutartį Nr. 07/07/04, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bendrastatybinius darbus už 116 637,09 Lt objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje su lokaline sąmata. Tokiu būdu buvo sudarytos fiktyvios sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus. Tam reikėjo išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realią sutartį dėl didelio kiekio grindų betonavimo objekte Palangoje, todėl apeliantas nutarė įtraukti bendrovę, kurią nurodys D. S., kaip asmenį, kuris neva atlieka dalį darbų, kuriuos faktiškai objekte Palangoje atliko pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam turėjo būti sudaryta fiktyvi sutartis su D. S. nurodytu asmeniu, vėliau D. S. nurodė, kad juo bus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove apeliantas nebuvo bendravęs, nieko iš jos darbuotojų nepažinojo.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog pats D. S. atvežė jam UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus: 2008-01-10 statybos rangos sutartį Nr. 08/01/10 tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)", kur buvo direktoriaus N. N. parašas. Šioje sutartyje buvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" atliks UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai betonavimo darbus 420 530,76 Lt sumai objekte S. D. g. 8,10/A. M. g. 1, Palangoje. Šiame objekte grindų betonavimo darbus atliko pati UAB „(duomenys neskelbtini)". Sutartyje jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus N. N. parašas. Šią sutartį pasirašė ir nuteistasis. Be to, D. S. pristatė 2012-12-04 datos atliktų darbų aktą, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" tariamai atliko darbų 405 774,37 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai ir 2008-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrai 405 774,37 Lt sumai, kurios pagrindu tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)" parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)" atliktus statybos darbus. Taip pat D. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu atspausdintus kasos pajamų orderių kvitus: 2008-02-11 ABC Nr. 216 bendrai 14 000 Lt sumai, 2008-04-21 Nr. 341 bendrai 45 000 Lt sumai, 2008-05-30 Nr. 395 bendrai 170 000 Lt sumai, 2008-06-20 Nr. 442 bendrai 62 000 Lt sumai, 2008-08-22 Nr. 457 bendrai 6 000 Lt sumai, 2008-09-01 Nr. 469 bendrai 70 000 Lt sumai, 2008-09-22 Nr. 481 bendrai 17 000 Lt sumai, 2009-01-20 Nr. 492 bendrai 21 774,37 Lt sumai, del tariamo apmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)" už tariamai atliktus darbus pagal minėtą sutartį - viso 405 774,37 Lt sumai pagal 2008-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Visuose šiuose dokumentuose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus N. N. parašas. Apeliantas taip pat pasirašė šiuose dokumentuose. Paties N. N. jis niekada nebuvo matęs, pirmą kartą pamatė tik teisme.

Savo ruoštu apeliantas įteikė D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytas tris PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)" už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)" atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai minėtuose mokyklose- vaikų darželiuose: 2008-12-24 sąskaitą (duomenys neskelbtini)bendrai 214 507,04 Lt sumai, 2008-12-24 sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrai 74 639,64 Lt sumai ir 2008-12-24 sąskaitą (duomenys neskelbtini)bendrai 116 637,09 Lt sumai - viso bendrai 405 783,77 Lt sumai. D. S. įteikė nuteistajam UAB „(duomenys neskelbtini)" surašytus 2008-12-24 atliktų darbų aktus pagal minėtas sutartis ir sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" 214 507,04 Lt sumai ir 116 637,09 Lt sumai, tai pat išrašytus kasos pajamų orderius, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)" (28 kasos pajamų orderius nuo 2008-06 iki 2009-01-13) bendroje sumoje 405 783,77 Lt. Kasos pajamų orderiuose buvo įrašyta D. S. pavardė ir jo parašas. Tokiu būdu buvo sukurti fiktyvūs buhalteriniai dokumentai apie neįvykusius sandorius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" atliko UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai darbų už 405 783,77 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)", neva apmokėjo per kasą grynais pinigais už tai UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrą 405 783,77 Lt sumą. Taip pat, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai UAB „(duomenys neskelbtini)" atliko darbų bendrai 405 774,37 Lt sumai, už kuriuos neva UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo grynais per kasą minėtą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)" už jos faktiškai neatliktus darbus. Skunde pateikiama lentelė, kurioje suvesti visi fiktyvių mokėjimų dokumentai, fiktyvios sąskaitos, sutartys ir darbų atlikimo aktai, išrašyti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalendorine tvarka.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas nurodo, jog 2012-01-10 vykusiame teismo posėdyje jis išdėstė aplinkybes dėl santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam, kad būtų galima pagrįsti jo parodymus, reikėjo papildomų dokumentų. Teismas nutarė išreikalauti dokumentus iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Į kitą teismo posėdį 2012-02-15 buvo iškviestas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius D. S. ir prijungta nedidelė dalis iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" gautų dokumentų: sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl statybų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)"), pagal kurią atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)" skola UAB „(duomenys neskelbtini)". Tačiau nebuvo dokumentų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl fiktyvių darbų minėtuose vaikų darželiuose už 405 783,77 Lt sumą (fiktyvių sutarčių, darbų atlikimo aktų, sąskaitų ir kasos pajamų orderių). D. S. nepripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nedirbo vaikų darželiuose. Prokurorė nurodė, kad teisminis nagrinėjimas turi būti baigtas, nes, jos nuomone, duomenys apie D. S. veiką nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, o UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" veika nėra susijusi su šia byla. O apeliantas nurodė, kad nėra kasos pajamų orderių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)". Jų pagrindu buvo galima įrodyti, kad D. S. yra tiesiogiai susijęs su šia byla. Apeliantas pateikė minėtų fiktyvių dokumentų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" kopijas, kurias gavo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" administratoriaus (sutartis, darbų aktus, PVM sąskaitas ir Kasos pajamų orderius), juos teismas prijungė prie bylos (T. 53-97), tačiau atsisakė juos tirti, taip pat papildomai apklausti D. S..

Pasak apelianto, dėl paminėtų aplinkybių liko neištirtos svarbios bylai aplinkybės. Nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo tik betonuotojai, todėl jie negalėjo atlikti specifinių pertvarų, perdengimo įrengimo, stogų įrengimo, išorės apdailos darbų. Tuo, pasak apelianto, įrodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” aukščiau minėtų darbų neatliko. Šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas. Taip pat teismas visiškai netyrė, kas ir kada atliko darbus minėtuose darželiuose (medžiagų įsigijimas, darbininkai, dirbę šiuose objektuose, darbų priėmimo-perdavimo aktai ir kt.). Tuo būtų įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" net negalėjo atlikti darbų minėtuose darželiuose, todėl nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į akivaizdžius neatitikimus: UAB „(duomenys neskelbtini)", būdama skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)" už anksčiau atliktus darbus (UAB „(duomenys neskelbtini) naudai) ir nemokėdama skolos, staiga nuo 2008-06-30 ima mokėti grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)" dideles sumas ir iki 2008-12-19 sumoka grynais net 398 507,04 Lt, kai tuo tarpu nėra priduotas nei vienas darbas, neišrašyta nei viena sąskaita tiems darbams pagrįsti. Toks neatitikimas įrodo, kad faktiškai darbai darželiuose nebuvo atliekami. Šioje dalyje nuosprendis taip pat nepagrįstas. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" iš viso mokėjo grynus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)" kasą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" realiai atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai. Akivaizdu, kad negavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)" 405 783,77 Lt, tokios pat sumos negalima buvo ir pasisavinti. Teismas teisingai konstatavo, jog jokių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)" nebuvo mokėta, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokėjo grynų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)" (buvo tik apsikeista fiktyviais dokumentais). Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" kasoje nebuvo 405 774,37 Lt, kuriuos nuteistasis galėtų pasisavinti, „nurašydamas" juos per UAB „(duomenys neskelbtini)". Šioje dalyje nuosprendis taip pat nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl pasinaudojimo suklastotais UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentais nieko neprarado. Realiai nesant bendrovės kasoje 405 783,77 Lt, neva gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)", nuteistasis nepadarė jokios UAB „(duomenys neskelbtini)" žalos, įtraukdamas į apskaitą fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus dėl 405 774,37 Lt išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)" (9,40 Lt mažiau). Šioje dalyje nėra ne tik nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d. objekto, bet ir objektyviosios jo pusės: negalima pasisavinti to, ko nėra. Galimai tai yra nusikaltimai, numatantys atsakomybę už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., sudėties. Šioje dalyje nuosprendis taip pat yra neteisėtas.

Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad be fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos su 61 897,79 Lt atskaitomuoju (pirkimo) PVM, į UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą buvo įtrauktos ir trys fiktyviai išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)" (2008-12-24 sąskaita (duomenys neskelbtini)kur PVM yra 32 721,41, 2008-12-12 (duomenys neskelbtini), kur PVM yra 11 385,71 ir 2008-12-24 (duomenys neskelbtini), kur PVM yra 17 792,10 Lt - viso PVM nurodytas 61 899,22 Lt) su mokėtinu (pardavimo) PVM. Tai reiškia, kad pagal sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" nuteistasis turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 61 889,22 Lt PVM, o pagal sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaityti iš mokėtino valstybei PVM 61 897,79 Lt (skirtumas 1,43 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo fiktyvūs (nei pirkimo, nei pardavimo PVM realiai neatsirado), tai reikiamo PVM valstybei faktiškai nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)", nes ji neteisėtai sumažino mokėtiną valstybei PVM 61 889,22 Lt sumai, būtent į jos apskaitą buvo neteisėtai įtraukta pirkimo PVM pagal minėtas tris sąskaitas. Išrašydamas D. S. tris fiktyvias UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas, nuteistasis padėjo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)" išvengti prievolės sumokti valstybei 61899,22 Lt PVM. Jis tai darė siekdamas visais būdais turėti D. S. palankumą dėl skolos UAB „(duomenys neskelbtini)" grąžinimo, nes bendrovė jau nebeturėjo apyvartinių lėšų, buvo priversta 2008 m. gruodžio mėnesį nutraukti visas darbo sutartis su darbininkais, nebeturėjo iš ko mokėti atlyginimų, o 2009 m. pabaigoje bendrovė bankrutavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netaikė apelianto atžvilgiu BK 24 str. nuostatų, numatančių veikų kvalifikavimą bendrininkavimo pagrindu. Tuo jam buvo atimta galimybė tikėtis švelnesnės bausmės, nes įvertinus jo tikruosius siekius bendraujant ir tikintis palankumo iš D. S., akivaizdu, jog jo, kaip padėjėjo, vaidmuo ir kaltė padarant nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., yra mažesnė. Į tai teismas neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Dėl BK 222 str. 1 d. nuteistasis nurodo, kad kaltę pripažino, padėjo nustatyti tiesą byloje. Šioje dalyje teismas neteisingai taikė BK 54 str. nuostatas dėl bausmės skyrimo pagrindų ir netaikė BK 59 str., numatančio atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir BK 61 str., numatančio bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat nuosprendyje nepasisakyta dėl BK 24 str. taikymo byloje, nors dokumentus apeliantas klastojo kartu su D. S..

Nuteistasis pripažįsta, kad iš pradžių, ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo neobjektyvūs, tačiau tai jis darė apgautas D. S.. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra teisiamas pirmą kartą, jis suvokė, kad padėjo klastoti dokumentus D. S., o teisminio bylos nagrinėjimo metu suvokė kokią naudą iš dokumentų klastojimo turėjo D. S. – jam buvo sudaryta reali galimybė pasisavinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ne mažiau kaip 405 783,77 Lt ir dar jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 61 899,22 Lt PVM.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat nurodoma, jog buvo padaryta procesinių teisės pažeidimų. 2012-02-15 teismo posėdyje prokurorė užsiminė, jog BPK 257 str. numato, jog paaiškėjus, kad nusikaltimą padarė ir kitas asmuo, teismas nutartimi apie tai praneša prokurorui. Nors apeliantas ir nurodė, kokie būtent dokumentai (kasos pajamų orderiai ir sąskaitos, pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)") turi būti tiriami, kas padėtų atskleisti byloje visą tiesą, teismas dėl to šiuo klausimu nepriėmė jokios nutarties, į prokurorą nesikreipė. Be to, prieš suteikiant apeliantui paskutinį žodį, jis pateikė teismui likusius rašytiniu įrodymus (T.5, b.l. 53-98). Šie įrodymai prijungti prie bylos, tačiau apie juos nuosprendyje nepasisakyta, kaip ir nepriimtas joks procesinis sprendimas dėl jų įvertinimo. Tai parodo teismo šališkumą jo atžvilgiu. Teismas turi teisę BPK 287 str. numatyta tvarka pavesti atlikti bet kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Po apelianto paskutinio žodžio teismas be pagrindo neatnaujino tyrimo, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kuriais atmetami pateikti rašytiniai įrodymai. Tuo pačiu buvo pažeisti ir BPK 2 str. nustatyti principai, numatantys prokurorui pareigą, kai paaiškėja nusikalstamos veikos padarymo požymiai, per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, nes teismas apie tai nieko neinformavo (byloje duomenų apie tai nėra). Kartu buvo pažeistas ir bylos nagrinėjimo laikantis rungtyniškumo principas, nes apeliantui, kaip kaltinamajam, teismas nesuteikė galimybės įrodinėti savo nekaltumo dėl svetimo turto pasisavinimo, tuo pažeistas ir BPK 10 str. dėl apelianto, kaip kaltinamojo, teisės į gynybą užtikrinimo - jis pats vienas negali gauti visų reikiamų dokumentų, atlikti buhalterinį tyrimą buhalterinių dokumentų, esančių BUAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)".

Dėl ieškinio nuteistasis nurodo, jog jis nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)" turto (pinigų iš kasos), nes jų ten paprasčiausiai nebuvo, kai jų UAB „(duomenys neskelbtini)" nesumokėjo. Taigi jam pareikštas ieškinys (405 774,37 Lt) negali būti tenkinamas, nes jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d.

Dėl bausmės apeliantas nurodo, kad sukčiavimą padarė įkalbėtas D. S. ir pastarojo naudai. Veikė kaip jo padėjėjas, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. (pripažino padaręs šį nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi). Kiti jo padaryti nusikaltimai nėra priskirti prie sunkių ar apysunkių (LR BK 10 str.) ir jie yra išvestiniai iš sukčiavimo, kurį padarė prikalbintas D. S. ir jo suklaidintas, kad greičiau bus grąžinta skola UAB „(duomenys neskelbtini)". Skiriant subendrintą bausmę, jis prašo atsižvelgti į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo daug laiko, į tai, kad kol buvo nagrinėjama byla, jis susirgo sunkia širdies liga, kad anksčiau nėra teistas, kad nusikalstamas veikas padarė suklaidintas kito asmens, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl prašo BK 62 str. pagrindu skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat jis nepripažįsta, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir dėl šios veikos prašo jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Prokuroras prašo nuteistojo D. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. prašo pakeisti dėl jam paskirtų bausmių. Tuo tarpu nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 183 str. 2 d. apeliantas prašo panaikinti ir jį pagal šį kaltinimą išteisinti. Apeliantas nurodo, kad svetimo turto, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 405 747,37 Lt piniginių lėšų, nepasisavino. To jis iš viso negalėjo padaryti, nes įmonė nurodytos pinigų sumos neturėjo. Bylos dokumentai tariamai rodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo 405783,77 Lt ir faktiškai tą pačią pinigų sumą, t. y. 405774,37 Lt sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, kad visi šie dokumentai buvo suklastoti, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ne tik nesumokėjo pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir negavo nurodytos pinigų sumos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. pasiūlė jam suklastoti dokumentus dėl fiktyvių darbų atlikimo statybos objektuose. Pirmosios instancijos teismui jis pateikė šiuos dokumentus, išdėstė tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau priimdamas nuosprendį teismas šių bylos duomenų neišnagrinėjo ir į juos neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, nes pinigų, kurie nurodyti kaltinime, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavusi ir jų neturėjo. Dėl tos pačios priežasties bylos aplinkybių neatitinka ir teismo išvados dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybių. Iš fiktyvių sandorių naudą galėjo turėti ne jis, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorius D. S.. Išrašydamas D. S. tris fiktyvias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas, jis (D. L.) tik padėjo D. S. vadovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išvengti prievolės sumokėti valstybei 61 899,22 Lt PVM. Todėl jo, tik padėjėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., kaltė yra mažesnė.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad daugelis jau išdėstytų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.

Iš bylos matosi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. L. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad nesumokėjo valstybei 61 000 Lt mokesčių, tačiau savo kaltės dėl svetimo, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo kaltu neprisipažino. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad kaltinime nurodytos 405 774,37 Lt pinigų sumos nepasisavino, o tuos pinigus neoficialiai sumokėjo statybos darbus dirbusiems darbuotojams. Parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. sausio mėn. pradėjo statybos darbus. Kadangi laiku atlikti tų darbų nespėjo, neoficialiai buvo priimti nauji darbininkai. Atsiskaitymams su jais jis iš įmonės kasos ėmė grynuosius pinigus ir neoficialiai juos mokėdavo darbininkams. Iš viso taip sumokėjo apie 400 000 Lt, dažniausiai grynuosius pinigus darbininkams sumokėdavo automobilyje (4 t., 131-132 b. l.). Vėliau D. L. parodymus pakeitė ir jau parodė, kad pats netikrų dokumentų negamino, o tik pasirašinėjo ir įtraukė į apskaitą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. jam pateiktus suklastotus dokumentus. Svetimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto nepasisavino. D. S. pateikė jam dokumentus dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įgijimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už tariamai atliktus statybos apdailos darbus vaikų darželyje Giruliuose. Iš tikrųjų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų nedirbo, nes ši įmonė atlieka tik betonavimo darbus. Už neatliktus darbus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų negavo. D. L. pateikė teismui sutartį tarp UAB ,,Kiro statyba“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt, taip pat pareiškė teismui prašymą iš bankroto administratoriaus išreikalauti kitus dokumentus dėl sutarčių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 178-179). Iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta viena rangos ir dvi subrangos sutartys tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ (5 t., 4-25 b. l.), šie dokumentai buvo pridėti prie bylos, tačiau teisiamajame posėdyje neišnagrinėti (5 t., 27-28 b. l.).

Sakydamas paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme D. L. dar kartą nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo pradžioje apie bylos aplinkybes davė neteisingus parodymus. Taip pasielgė, nes buvo suklaidintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S., siekdamas iš jo atgauti už atliktus darbus nesumokėtus 50 000 Lt, sutiko panaudoti D. S. suklastotus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kaltinime nurodytos pinigų sumos, t. y. 405 774,37 Lt, nepasisavino, tų pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, nes ši bendrovė jokių darbų neatliko, tačiau tokios pačios pinigų sumos jis negavo ir iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal jo teismui pateiktas irgi fiktyvias sutartis. Fiktyvias sąskaitas 405 783,77 Lt sumai išrašė D. S., o jis jas tik pasirašė. Todėl jis negalėjo pasisavinti įmonės pinigų, kurių nebuvo įmonės kasoje, be to, negalėjo ir panaikinti didelės vertės turtinės prievolės bei įgyti turtinės teisės į 61898 Lt valstybės biudžeto lėšų (t. 5, 52, 98 b. l.). Iš bylos matosi, kad sakydamas paskutinį žodį D. L. pateikė teismui ir papildomus dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras, subrangos sutartis tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir kasos pajamų orderius. Iš bylos matosi, kad šie dokumentai buvo pridėti prie bylos (5 t., 53-97 b. l.), tačiau jie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl dokumentų pridėjimo prie bylos teismas nepriėmė nei rašytinės, nei protokolinės nutarties (5 t., 98 b. l.). Neatnaujinęs įrodymų tyrimo, po D. L. paskutinio žodžio teismas pranešė apie sprendimo byloje paskelbimo laiką ir vietą, o 2012 m. liepos 13 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas tą pačią dieną paskelbė ir nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 257 str., Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui pranešė apie galimai padarytą D. S. nusikalstamą veiką (5 t., 112-115 b. l.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija papildomai apklausė nuteistąjį D. L. ir liudytoją D. S., išnagrinėjo jau nurodytus D. L. pirmosios instancijos teismui pateiktus, tačiau neišnagrinėtus dokumentus, papildomai apklausė specialistę V. G., išnagrinėjo papildomą šios specialistės išvadą. Apie apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes taip pat buvo liudytojais apklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. L. parodė, kad tikrąsias įvykių aplinkybes išdėstė sakydamas teisme paskutinį žodį ir paaiškinęs teismui, kad anksčiau davė neteisingus parodymus būdamas suklaidintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S.. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jo vadovaujama įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių ryšių, kaltinime nurodyti dokumentai suklastoti, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko. Tačiau suklastoti yra ir jo teismui pateikti dokumentai dėl tariamo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ ir dėl iš šios įmonės tariamai už atliktus darbus gautų pinigų. Pagal susitarimą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. S., šis turėjo fiktyvius dokumentus panaikinti, žadėjo, kad tokiu atveju nusikalstamos veikos nepavyks ištirti. Tikėdamas D. S. pažadais jis davė parodymus apie tai, kad apie 400 000 Lt išmokėjo darbuotojams neoficialiems atlyginimams, D. S. nurodymu buvo netgi sudaręs sutartį su jo rekomenduota gynėja. Tačiau bylą jau baigiant nagrinėti ir D. S. neįvykdžius pažadų, nusprendė teisme nurodyti tikrąsias nusikalstamų veikų aplinkybes ir jas išdėstė paskutinio žodžio metu. Teismui taip pat pateikė suklastotus dokumentus apie tai, kad už statybos darbus vaikų darželiuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai sumokėjo jo įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 405 783 Lt. Iš tikrųjų tų darbų jo įmonė neatliko ir netgi negalėjo atlikti, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo tik betonavimo darbus. D. S. įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir tuose dokumentuose nurodytos pinigų sumos, kuri faktiškai atitinka kaltinime nurodytą jo tariamai pasisavintą ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtą pinigų sumą. Negavus tos sumos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tų pinigų negalėjo turėti ir jo įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl jis jų negalėjo pasisavinti.

Iš jau nurodytų prie bylos pridėtų, tačiau pirmosios instancijos teisme neišnagrinėtų dokumentų (5 t. 53-97 b. l.) matosi, kad nuteistasis D. L. pirmosios instancijos teismui pateikė dvi subrangos sutartis. Pagal 2008 m. birželio 16 d. sutartį Nr. 08/06/16 rangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl statybos darbų mokykloje-darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) Objekto darbo kaina 214 507,04 Lt su PVM, mokamas avansas 10 000 Lt. Pagal kitą 2008 m. liepos 4 d. subrangos sutartį Nr. 08/07/04 rangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl statybos darbų mokykloje-darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). Objekto darbo kaina 116637,09 Lt su PVM, mokamas avansas 10 000 Lt. Prie bylos pridėtos ir pagal abi šias sutartis sudarytos darbų lokalinės sąmatos ir atliktų darbų aktai. Iš šių dokumentų matosi, kad atliekant abiejų mokyklų-vaikų darželių rekonstrukcijas turėjo būti atliekami ir buvo atlikti įvairūs statybos darbai, o ne tik betonavimo darbai, kuriuos atlikdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pagal abi sutartis atliktų darbų aktai pasirašyti 2008 m. gruodžio 24 d. Šiuos aktus ir jau anksčiau nurodytus dokumentus pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. L.. Prie bylos taip pat pridėtos tų pačių asmenų pasirašytos pagal atliktų darbų aktus surašytos trys PVM sąskaitos faktūros. Visos trys PVM sąskaitos faktūros surašytos tą pačią 2008 m. gruodžio 24 d., bendra pagal atliktų darbų aktus statybos darbų kaina 405 783,77 Lt. Taip pat pridėti 26 kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2009 m. sausio 13 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. tariamai sumokėjo, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. L. tariamai gavo įvairias grynųjų pinigų sumas, iš viso 385 783,77 Lt.

Papildomai apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažįsta D. L., su jo įmone UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ anksčiau buvo sudarę darbų rangos sutartis dėl statybos darbų centre ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas parodė, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo sudarytos ir 2008 m. birželio 16 d. bei 2008 m. liepos 4 d. subrangos sutartys, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“.

Apklausos metu perskaičius jau nurodytus prie bylos pridėtus dokumentus, D. S. parodė, kad šie dokumentai nesuklastoti ir kad jie tikrai yra jo pasirašyti. Liudytojas parodė, kad nurodytose sutartyse išvardintus statybos darbus mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Parodė, kad, kiek pamena, už statybos darbus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė. Visą 405 783 Lt sumą išmokėjo palaipsniui, dalimis. Tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šios trys PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tą pačią dieną, t. y. 2008 m. gruodžio 24 d. Taip pat parodė, kad jau neprisimena, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt. Liudytojas taip pat nurodė, kad šioje byloje teismui priėmus nutartį, jam irgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ir 2011 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Šią išvadą dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialistė V. G.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šiais ekspertei buvo pateikti jau nurodyti papildomi dokumentai, susiję su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartimis dėl statybos darbų mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, specialistei buvo pavesta atlikti papildomą tyrimą ir atsakyti į klausimą, ar dėl šių papildomų dokumentų keičiasi ankstesnė specialisto išvada Nr. 5-3/29. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta papildoma 2013 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 5-3/35 ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Joje nurodoma, kad dėl tyrimui pateiktų papildomų dokumentų 2011 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nesikeičia. Teismo posėdyje specialistė V. G. paaiškino, kad abi savo pateiktas specialisto išvadas patvirtina. Papildomą specialisto išvadą ji pateikė ištyrusi jai pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartis, sąmatas, atliktų darbų aktus tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jai nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad ūkinės operacijos tarp nurodytų įmonių neįvyko, todėl keisti pirmąją pateiktą specialisto išvadą ji neturėjo pagrindo. Tačiau jeigu būtų įrodyta, kad liudytojo D. S. parodymai neteisingi ir būtų nustatyta, kad nurodytos dokumentuose ūkinės operacijos neįvyko, tuomet turėtų būti keičiama ir specialisto išvada, nebūtų išvados ir dėl 405 000 Lt nuostolių padarymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Specialistė paaiškino, kad ji galimybių nekomentuoja, o specialisto išvadas pateikia remdamasi tik dokumentais apie ūkines operacijas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat buvo apklausti liudytojai S. T., A. D., V. M. ir V. P.. Visi šie liudytojai parodė, kad pažįsta D. L. ir kad dirbo jo vadovaujamoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ betonuotojais. S. T., A. D. ir V. M. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2008 m. pabaigos, o V. P. – kad šioje įmonėje dirbo iki 2008 m. kovo ar balandžio mėn. Visi šie liudytojai vienodai parodė, kad dirbdami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių statybos darbų mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos m. jie nedirbo. Liudytojai taip pat vienodai parodė apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jie dirbdavo tik betonavimo darbus, jokių kitų statybos ar apdailos darbų nedirbo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisme buvo gauti bei išnagrinėti dar ir kiti bylos duomenys, kurie, nors ir nėra įrodymai, tačiau irgi turi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Jau buvo nurodyta, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino kaltu D. L., teismas taip pat priėmė ir nutartį, kuria pranešė prokurorui ir apie galimai D. S. padarytą nusikalstamą veiką. Nutartyje teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta,, kas pagamino netikrus dokumentus dėl tariamo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įsigijimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 405774,37 Lt. Tačiau nuteistojo D. L. nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs D. S.. Gauti papildomi dokumentai patvirtina, kad po nurodytos teismo nutarties priėmimo FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. Taip pat nustatyta, kad to ikiteisminio tyrimo metu apie įtarimus pranešta ne tik D. S., bet ir šioje byloje jau nuteistam D. L..

Teismo posėdžio metu gynėjas pateikė teismui 2013 m. rugsėjo 17 d. pranešimą apie įtarimą D. L., iš kurio matyti, kad D. L. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. D. L. įtariamas tuo, kad padėjo D. S. apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, tuo, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat tuo, kad veikdamas kartu su D. S., suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras taip pat pateikė teismui toje pačioje byloje tyrėjos surašytą ataskaitą apie byloje atliktus tyrimo veiksmus. Iš šios ataskaitos matosi, kad D. S. irgi pranešta apie pranešimą padarius tas pačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. Sukčiavimą D. S. įtariamas padaręs padedant D. L..

Įvertinusi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtus ir jau išdėstytus įrodymus kolegija nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 183 str. 2 d. pripažįsta pagrįstais. Skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo teismas pagrindė liudytojų, o iš dalies ir paties nuteistojo D. L. parodymais, jau paminėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas. Tačiau šie įrodymai, kolegijos nuomone, neginčijamai nepatvirtina D. L. kaltės. Be to, teismo išvadą apie tai, kad D. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, faktiškai paneigia kiti bylos duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neišdėstė nuosprendyje. Kiti išnagrinėti įrodymai patvirtina D. L. nurodomas bylos aplinkybes, apie kurias nuteistasis nurodė pirmosios instancijos teisme paskutiniojo žodžio metu, apeliaciniame skunde ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs dalį išnagrinėtų įrodymų, iš tikrųjų padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. panaudojo netikrus dokumentus dėl tariamo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų apmokėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (iš viso 405 774,37 Lt), pateikė tuos dokumentus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui G. B., kuris netikrus dokumentus užregistravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tačiau kita teismo išvada, kad D. L., nurodytos pinigų sumos iš tikrųjų nesumokėjus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tą pačią pinigų sumą, t. y. 405 774,37 Lt, pasisavino, kolegijos nuomone, yra nepagrįsta. Nuosprendyje teismas nurodė, kad iš dalies remiasi paties D. L. parodymais, tačiau iš tikrųjų tuos kaltinamojo parodymus atmetė, nuosprendyje nurodęs, kad D. L. versija apie maždaug 400 000 Lt sumokėjimą darbininkų neoficialiems atlyginimams buvo paneigta. Teismas rėmėsi liudytojų V. M., S. T., V. M., A. D. ir D. Ž. parodymais, kurie D. L. aiškinimus apie 400 000 Lt išmokėjimą papildomai samdytiems darbininkams iš tikrųjų paneigė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. L. savo ankstesnius parodymus pakeitė, išdėstė, kolegijos nuomone, įtikinančius parodymų pakeitimo motyvus ir dar pirmosios instancijos teisme nurodė apie visai kitas įvykių aplinkybes. Neatnaujinęs įrodymų tyrimo ir papildomai kaltinamojo neapklausęs, teismas vis dėlto trumpai išdėstė nuosprendyje D. L. paskutiniojo žodžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad nesumokėtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų kaltinamasis pasisavinti negalėjo, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal kitus suklastotus dokumentus faktiškai tokios pačios pinigų sumos negavo ir iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šių D. L. nurodytų aplinkybių teismas, kaip jau buvo nurodyta, neištyrė. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo teiginys, jog jis sutiko panaudoti suklastotus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, siekdamas atgauti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ uždirbtus 50 000 Lt, yra nelogiškas, nes pagal suklastotus finansinius dokumentus paimta pinigų suma kaltinamojo nurodytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolą viršija 8 kartus. Tačiau teismas neištyrė ir nepaneigė D. L. aiškinimų, kad siekdamas atgauti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tą pačią 50 000 lt skolą, kurios faktiškai nepaneigė ir pats UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S., nuteistasis kartu su D. S. suklastojo ir kitus dokumentus, pagal kuriuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai gavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 405 783,77 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad dokumentai (rangos sutartys, darbų atlikimo aktai, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai) dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų mokyklose darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ ir dėl 405 783,77 Lt grynųjų pinigų sumokėjimo šiai įmonei yra tikri ir nesuklastoti, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko nurodytus statybos darbus ir šiai įmonei už tai buvo sumokėta. Tačiau kiti bylos duomenys šiuos D. S. parodymus paneigia ir patvirtina būtent pakeistus D. L. parodymus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbę liudytojai S. T., A. D., V. M. ir V. P. aiškiai parodė, kad dirbdami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. jie jokių statybos darbų Klaipėdos m. esančiose mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, be to, jie parodė ir apie tai, kad dirbdavo tik betonavimo darbus, todėl darbų atlikimo aktuose išvardintų kitų statybos ir apdailos darbų iš viso negalėjo atlikti. Vertinant tuos pačius jau išvardintus papildomai išnagrinėtus bylos dokumentus (5 t., 54-97) atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu mokyklose-vaikų darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktai buvo surašyti ir pasirašyti D. L. ir D. S. tą pačią dieną, t .y. 2008 m. gruodžio 24 d., trys PVM sąskaitos faktūros apie mokamas už statybos darbus pinigų sumas irgi surašytos bei pasirašytos 2008 m. gruodžio 24 d. Tuo tarpu iš prie bylos pridėtų net 26 kasos pajamų orderių matosi, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo jau nuo 2008 m. liepos 4 d. Dalį šių mokėjimų, t. y. du kartus po 10 000 Lt sumokėjimą galima paaiškinti subrangos sutartyse numatytais avansiniais mokėjimais, tačiau į klausimą, kodėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dideles pinigų sumas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai sumokėjo šiai įmonei dar neatlikus sutartyse numatytų darbų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. atsakyti negalėjo. Jo aiškinimai apie šias aplinkybes nekonkretūs ir neįtikinantys. Pažymėtina dar ir tai, kad už nurodytus statybos darbus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai sumokėtų pinigų suma (405 783,77 Lt) faktiškai sutampa su kaltinime nurodyta 405 774,37 Lt suma, kurią D. L. tariamai pasisavino nesumokėjęs tų pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir panaudojęs suklastotus dokumentus apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus ir apmokėtus statybos darbus. Nuteistojo D. L. aiškinimų, kad dokumentai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų mokyklose-darželiuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo suklastoti ir kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jo įmonei 405 783,77 Lt nesumokėjo, nepaneigia ta aplinkybė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ daug mažesnę, t. y. 50 000 Lt, pinigų sumą. D. L. aiškina, kad suklastoti ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinančius dokumentus jam pasiūlė būtent D. S., o jis tik sutiko su šiuo pasiūlymu norėdamas atgauti mažesnę skolą. D. L. pakeistų parodymų ir jo apeliacinio skundo argumentų nepaneigia ir nuosprendyje nurodoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei apeliacinės instancijos teismui pateikta papildoma tos pačios specialistės išvada. Specialistė V. G. teisme paaiškino, kad abi specialisto išvadas ji pateikė ištyrusi tik jai pateiktus dokumentus. Tačiau jeigu būtų nustatyta, kad tie dokumentai suklastoti, tada keistųsi ir jos išvados. Specialistė netgi paaiškino, kad jeigu būtų nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų neįvyko, tai tokiu atveju nebūtų ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryto 405 tūkstančių litų nuostolio. Šie specialistės paaiškinimai nepaneigia, o netgi patvirtina D. L. pakeistus parodymus. Pažymėtina dar ir tai, kad pripažindamas D. L. kaltu pagal BK 183 str. 2 d., teismas faktiškai nenustatė konkrečių didelės vertės svetimo turto pasisavinimo aplinkybių. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma tik apie tai, kad D. L., panaudodamas netikrus dokumentus, pagrindė tariamų piniginių lėšų panaudojimą ir pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą. Turto pasisavinimas iš tikrųjų laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Be to, pagal galiojančią teisminę praktiką, pasisavinus svetimą turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tačiau šioje byloje kaltinime D. L. nenurodoma netgi apie tai, kokiu būdu jis svetimą turtą, t. y. pinigus, pavertė savo turtu, nenurodoma apie tai, kad pvz., kaltininkas paėmė iš įmonės kasos konkrečią pinigų sumą ar pan. Galima būtų sutikti, kad šie kaltinimo trūkumai nebūtų esminiai, jeigu svetimo turto pavertimą savo nuosavybe šiuo atveju neabejotinai patvirtintų teisme išnagrinėti įrodymai, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nėra. Tuo pačiu nėra ir įrodymų, neabejotinai paneigiančių apelianto argumentus apie tai, kad jis negalėjo pasisavinti pinigų, kurių įmonė neturėjo. Skundžiamame nuosprendyje pakeistų D. L. parodymų nepaneigęs, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė dar ir nutartį, kuria pranešė prokurorui apie galimai D. S. padarytą nusikalstamą veiką. Šioje nutartyje pats teismas nurodė, kad D. L. nurodytos naujos aplinkybės apie D. S. dalyvavimą dokumentų klastojime ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos. Be to, pats teismas nutartyje nurodė ir apie tai, jog D. L. nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir D. S.. Tuo tarpu iš jau nurodytų kitų dokumentų, t. y. iš prokuroro pateiktos ataskaitos apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00072-12 matosi, kad šioje byloje ir D. L., ir D. S. pranešta apie įtarimus padarius po kelias nusikalstamas veikas. Be to, D. S. įtariamas ir tuo, kad pagamino netikrus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo suklastodamas ir panaudodamas būtent 2008 m. birželio 16 d. ir 2008 m. liepos 4 d. subrangos sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras ir kitus, būtent tuos dokumentus, apie kuriuos nurodė apeliaciniame skunde nuteistasis D. L., pateikęs tuos dokumentus dar pirmosios instancijos teismui šioje byloje. Nors apie šiuos įtarimus D. S. pranešta kitoje byloje, šis faktas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentai nepaneigti, tikrosios dokumentų klastojimo aplinkybės ir asmenų, dalyvavusių nusikalstamų veikų padaryme, vaidmuo nenustatyti. Apelianto argumentai dėl to, kad pinigų pagal suklastotus dokumentus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir kad apeliantas negalėjo pasisavinti turto, kurio jo vadovaujama įmonė neturėjo, taip pat nepaneigti.

Teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, tuo tarpu prokuroras irgi prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio surašyto kaltinamojo akto. Kolegija sutinka su prokuroro prašymu ir priima sprendimą, numatytą BPK 326 str. 1 d. 5 p., dėl kelių priežasčių.

Apeliaciniame skunde nurodoma apie pirmosios instancijos teismo padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, nurodoma apie tai, kad teismas neišnagrinėjo prieš paskutinį žodį nuteistojo pateiktų dokumentų ir apie juos nepasisakė nuosprendyje, be pagrindo neatnaujino įrodymų tyrimo ir nesuteikė apeliantui galimybės įrodyti savo nekaltumą. Tai, apelianto nuomone, pažeidė BPK 7 str. numatytą bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principą, suvaržė jo teises ir sukliudė priimti teisingą nuosprendį, tuo pačiu šie pažeidimai, apelianto nuomone, parodo bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą.

Su išdėstytais apeliaciniame skunde argumentais kolegija sutinka iš dalies. Iš bylos matosi, kad ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BPK pažeidimai tikrai buvo padaryti ir jie jau buvo paminėti šioje nutartyje. Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu, jau pabaigus įrodymų tyrimą, teismas pridėjo prie bylos kaltinamojo pateiktus dokumentus, tačiau jų teisiamajame posėdyje neišnagrinėjo. Be to, nors kaltinamasis apie naujas bylos aplinkybes nurodė sakydamas paskutinį žodį, teismas neatnaujino įrodymų tyrimo, kaltinamojo apie tas naujas bylos aplinkybes neapklausė, tų aplinkybių neištyrė ir nuosprendyje jų nei neaptarė, nei atmetė, nei paneigė. Kita vertus, papildomai neapklausęs kaltinamojo, teismas D. L. paskutinio žodžio metu nurodytas naujas bylos aplinkybes nuosprendyje faktiškai išdėstė kaip kaltinamojo parodymus. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK XXI skyriaus normų, nustatančių įrodymų tyrimo taisykles, reikalavimus. Kaltinamajam paskutiniu žodžiu pranešus apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas neatnaujino įrodymų tyrimo ir taip pažeidė BPK 295 str. 1 d. reikalavimus, o išdėstęs paskutiniu žodžiu praneštas aplinkybes, apie kurias nuteistasis nebuvo apklaustas, teismas pažeidė BPK 301 str. 1 d. reikalavimus. Išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, apie kurias jau buvo nurodyta šioje nutartyje, teismas taip pat nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, o neišdėstęs nuosprendyje motyvų, kuriais vadovaujantis buvo atmesti nuteistojo aiškinimai apie kitokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pažeidė dar ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Tačiau kolegija nesutinka su tuo, kad išvardinti BPK pažeidimai reiškia bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą. Kolegijos nuomone, duomenų, rodančių galimą teismo šališkumą, tiek objektyviuoju, tiek ir subjektyviuoju aspektu, byloje nėra, tokių duomenų apeliaciniame skunde neišdėstė ir pats apeliantas. Be to, pažymėtina ir tai, kad jau nurodyti teismo padaryti BPK pažeidimai buvo ištaisyti ir pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išskyrus BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytus atvejus, t. y. jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie teismo šališkumą jau buvo pasisakyta. Šioje byloje nėra nustatyta, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224, 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, todėl panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra įstatyme (BPK 326 str. 1 d. 4 p.) numatyto pagrindo.

Tačiau kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Kadangi nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kolegija šioje nutartyje neišdėsto jokių kategoriškų išvadų nei dėl D. L. ar kitų asmenų kaltės, nei dėl konkrečių galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių. Tačiau nutartyje jau buvo aptartos tos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo išnagrinėtos teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat nutartyje išdėstytos ir naujos bylos aplinkybės, kurios nustatytos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais. Dėl to, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, kolegija nedaro kategoriškos išvados apie tai, kad D. L. nepasisavino jokio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto. Tai ikiteisminio tyrimo metu būtina ištirti papildomai, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalį svetimo turto, t. y. piniginių lėšų, kaip nurodyta kaltinime, D. L. galėjo pasisavinti ne tik iš įmonės kasos, bet ir iš banko. Kita vertus, abiejų instancijų teismuose išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog D. L. parodymai, kad jis negalėjo pasisavinti tų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų, kurių ši įmonė neturėjo, o dokumentai, tariamai patvirtinantys UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra suklastoti, nebuvo paneigti. Todėl skundžiamo nuosprendžio išvados dėl D. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., o tuo pačiu kaltinamajame akte aprašytos didelės vertės svetimo turto pasisavinimo aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, nustatytų jau išnagrinėtais įrodymais. Apie tai, kad kaltinamajame akte, o po to ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje svetimo turto pasisavinimo aplinkybės aiškiai ir konkrečiai nebuvo išdėstytos, šioje nutartyje irgi jau buvo nurodyta. Todėl daroma išvada, kad D. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios aprašytos kaltinamajam akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje, neįrodyta. Taip pat jau aptarti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinime nurodytą pasisavinto turto, t. y. piniginių lėšų, sumą atitinkančios pinigų sumos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o jau nurodytas ūkines operacijas tarp šių įmonių ir tariamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas grynųjų pinigų sumas patvirtinantys dokumentai galėjo būti suklastoti. Tai reiškia ne tik tai, kad D. L. iš tikrųjų padarė ne kaltinamajame akte aprašytą, o kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. Jau aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šios nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti ne tik D. L., bet ir šioje byloje liudytoju apklaustas D. S..

Teisėjų kolegija, naikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, naujo nuosprendžio, išteisinančio D. L. pagal BK 183 str. 2 d., nepriima ne tik todėl, kad dėl galimo svetimo turto pasisavinimo kitokiomis aplinkybėmis dar būtina atlikti papildomą tyrimą, bet ir dėl kitų priežasčių. Kolegijos nuomone, yra pagrindas pagrįstai manyti, kad ne tik didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, bet ir kitos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos kitokiomis aplinkybėmis, negu jos aprašytos kaltinamajame akte. Be to, yra pagrindas manyti, kad nusikalstamas veikas D. L. padarė ne vienas, o bendrininkaudamas su kitu asmeniu, o apie tai taip pat turi būti nurodyta kaltinime ir aprašyta kaltinamajame akte. Nors apeliaciniame skunde D. L. prašė panaikinti tik nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 183 str. 2 d., tačiau šiame skunde jis, remdamasis tais pačiais argumentais, išdėstė ir apie savo nesutikimą su nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. Apeliantas nurodo, kad esant fiktyvioms UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms, tą pačią ne mažesnę negu 405 783,77 Lt pinigų sumą galėjo pasisavinti būtent D. S. ne iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos. Todėl jis pats (D. L.) iš tikrųjų buvo tik D. S. padėjėjas ir jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. Motyvuodamas tuo, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo ne toks svarbus, apeliantas dėl to prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad didelės vertės svetimo turto pasisavinimas ir kitos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas D. L., yra tarpusavyje susijusios, yra pagrįsti. Pagal BK 182 str. 2 d. D. L. nuteistas už tai, kad apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 61898 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 61898 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau nustačius, kad D. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., ir, nustačius, kad dokumentus jis klastojo bendrininkaudamas su D. S., tuo pačiu kyla abejonės ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo aplinkybių.

Tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, yra grindžiama tik šios bylos duomenimis. Tačiau kiti, papildomai gauti duomenys, ne tik paneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, tačiau ir parodo, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

Iš prie bylos pridėto pranešimo apie įtarimą D. L. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00072-12 ir toje pačioje byloje tyrėjos surašytoje ataskaitoje apie byloje atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus matosi, kad kitoje byloje D. L. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., o D. S. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. D. S. įtariamas tuo, kad padedant D. L., suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus (2008 m. birželio 16 d. ir 2008 m. liepos 4 d. subnuomos sutartis ir kitus dokumentus, pridėtus prie šios bylos ir jau aptartus šioje nutartyje) dėl faktiškai neįvykusių ūkinių operacijų – tariamo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ remonto ir rekonstrukcijos paslaugų įsigijimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viso už 405783,77 Lt, tame tarpe PVM 61899,22 Lt, šiuos dokumentus perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. U., kuri tuos dokumentus įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu D. S. kartu su D. L. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 113 482 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 61899 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 51583 Lt pelno mokesčio. D. S. taip pat įtariamas, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat tuo, kad suklastojo, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo padarydamas kitas nusikalstamas veikas. D. L., kaip jau buvo nurodyta, įtariamas tuo, kad padėjo D. S. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, taip pat padarė ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią jis yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 str. numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos išsamiai nebuvo ištirtos ir išnagrinėtos. Jau aptarti bylos duomenys, išnagrinėti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad D. L. kai kurias nusikalstamas veikas padarė ne tokiomis aplinkybėmis, kokios yra aprašytos kaltinamajame akte. Be to, išnagrinėti įrodymai rodo, kad kai kurias nusikalstamas veikas D. L. padarė ne vienas, o bendrininkaudamas su kitu asmeniu. Tai irgi nebuvo ištirta ikiteisminio tyrimo metu, nenurodyta kaltinamajame akte, neatskleistas D. L. ir kito (kitų) asmens vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, dėl to neatskleistas ir tikrasis tų nusikalstamų veikų mechanizmas. Be to, nustatyta, kad šiuo metu kitoje byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime tas pats D. L. ir šioje byloje tik liudytoju apklaustas D. S. įtariami bendrininkų grupe padarę tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kai kurios iš tų veikų tiesiogiai susijusios su tomis nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu kaltinamas D. L. šioje byloje. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 str. 2 p., 3 p. reikalavimus.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme nustato BPK 320 str. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kolegijos nuomone, bylos perdavimas prokurorui nėra BPK 320 str. nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimas ir nuteistojo D. L. padėties pabloginimas. Tinkamai surašius kaltinamąjį aktą, gali paaiškėti, kad D. L. kai kurias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tačiau teismo posėdyje pats nuteistasis D. L. prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes nori, kad, remiantis jo parodymais, išsamiai būtų išnagrinėtos visos bylos aplinkybės ir nusikalstamas veikas padarę asmenys. Pažymėtina, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto šioje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašo ir prokuroras. Kita vertus, net jeigu ir būtų nustatyta, kad nusikalstamas veikas D. L. padarė ne vienas, o veikdamas bendrininkų grupe, tuo pačiu, visapusiškai ir pilnai ištyrus bylos aplinkybes, gali būti nustatytas ir kitoks D. L. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011 buvo nurodyta, kad nors neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), tačiau kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatytume įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011).

Dėl to, kad buvo išdėstyta, kolegija skundžiamą nuosprendį naikina ir perduoda bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo. Iš naujo surašytame kaltinamajame akte būtina teisingai aprašyti ir kvalifikuoti D. L. padarytas nusikalstamas veikas, taip pat turi būti nurodyti visi tose nusikalstamose veikose dalyvavę asmenys ir įvertintas kiekvieno jų vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme. Kadangi kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00072-12 D. L. ir D. S. šiuo metu įtariami padarę tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, tos veikos susijusios su nusikalstamomis veikomis, kuriomis D. L. kaltinamas šioje byloje, siekiant išsamaus ir objektyvaus visų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimo ir išnagrinėjimo, kolegijos nuomone, tikslinga spręsti klausimą dėl šių baudžiamųjų bylų sujungimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

D. L. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti -nekeisti.

Kolegijos pirmininkas: Linas ŠiukštaTeisėjai: Albinas BielskisVioleta Ražinskaitė