Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015-04-28 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-02 Kauno apygardos teismo pagal BK 24 str. 4 d. 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 266 str. 3 d., 253 str. 1 d., 63 str. l, 2 d., 5 d. 1 p., 4 d. - 8 metams laisvės atėmimo. 2014-04-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012-11-02 nuosprendis: BK 266 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 266 str. 1 d. ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 24 str. 4 d. 199 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus su bausmėmis pagal BK 266 str. 1 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011-04-01, bausmės pabaiga – 2019-04-01.

Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. atlieka bausmę už keturių tyčinių nusikaltimų padarymą, kurių tarpe yra du sunkūs nusikaltimai, taip pat apysunkis nusikaltimas. Anksčiau D. K. yra vieną kartą teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai vertinama charakterizuojant nuteistąjį. Be to, atlikdamas bausmę nuteistasis du kartus grubiai pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurių viena buvo patalpinimas 10 parų į drausmės izoliatorių. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesilaiko jam privalomų elgesio taisyklių. Tik atvykus į pataisos namus, nuteistojo darbinė motyvacija buvo silpna, darbu aprūpintas nebuvo. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, o bendravimas su netinkama kompanija ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas turi didelę įtaką pakartotinai nusikalsti. Todėl daroma išvada, kad jei nuteistasis panaudotų įgytas žinias profesinei veiklai, įsidarbintų, atsakingiau rinktųsi elgesio modelius, iš anksto apgalvodamas būsimas pasekmes, rizika pakartotinai nusikalsti mažėtų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Įvertinus tai, darytina išvada, jog D. K. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra pakankama ir adekvati bausmė, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra vertintinos teigiamai, tačiau negali būti laikomos besąlygišku pagrindu nuteistąjį paleisti lygtinai.

Įvertinus visumą aplinkybių, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog D. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. D. K. skunde nurodyti argumentai yra nepakankami išvadai, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.