- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-1133-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01588-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Alkor“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-292/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Alkor“, tretiesiems asmenims restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, viešajai įstaigai Alytaus kultūros ir komunikacijos centrui, G. E. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2012-10-12 Alytaus kultūros ir komunikacijų centro patalpose vyko jaunimo renginys, kuriame ji dalyvavo. Prie įėjimo į pastatą durų yra pakyla, kuri neaptverta, nėra jokių turėklų. Šalia pakylos yra nusileidimas į rūsį, kuris taip pat neaptvertas, neapšviestas, nepažymėtas ženklais apie kliūtį - rūsį. 2012-10-12 apie 22 val. ji įkrito į siaurą, gilų (apie 3 m.) įėjimą į rūsį, kurio nematė ir negalėjo matyti, nes jis nebuvo aptvertas, pažymėtas, apšviestas. Tą patį vakarą ji buvo nuvežta į ligoninę dėl rankos ir kryžkaulio lūžių bei daugybinių kūno sužalojimų. Išrašius iš ligoninės jai dar 8 savaitėms buvo paskirtas gulimas režimas. Gijimo procesas buvo ilgas, nuolat lankėsi pas gydytojus, buvo atliekami tyrimai, stebima kryžkaulio būklė. Tik po 2013-04-15 vizito pas gydytojus buvo leista trumpam pasėdėti. Ilgą laiką ji buvo priklausoma nuo kitų asmenų (tėvų) pagalbos, fiziologinius poreikius galėjo tenkinti tik gulėdama lovoje. Patyrė didelį išgąstį, šoką, fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata. Alytaus kultūros ir komunikacijų centro pastatas priklauso Alytaus miesto savivaldybei, kuri atsako už šio pastato ir šalia esančios teritorijos saugų naudojimą, eksploatavimą. Sveikatos sutrikdymas atsirado dėl to, kad masinių renginių vietoje buvo neužtikrintas dalyvių saugumas, neaptvertas pavojingas sveikatai ir gyvybei įėjimas į rūsį, pažeisti elementarūs saugos reikalavimai. Pastato priežiūra ir eksploatavimu užsiimantys valdininkai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas bei tarnybinius įsipareigojimus. Mano, kad Alytaus miesto savivaldybei įvykio metu buvo žinoma tikroji faktinė situacija, esanti prie šio pastato - įėjimas į rūsį yra visiškai šalia pakylos, tarp pakylos krašto ir įėjimo į rūsį nėra jokios tvoros ar paženklinimo. Pastato valdytojas buvo nerūpestingas, o jo neveikimas sukėlė pasekmes - jos sveikatos sutrikdymą. Alytaus miesto savivaldybė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad žalą turi atlyginti UAB „Alkor“, kuri vykdė statybos darbus objekte, kuriame ji patyrė sužalojimus. UAB „Alkor“ atsakė, kad žalą turi atlyginti pastato savininkas - Alytaus miesto savivaldybė. Ieškovės nuomone, atsakovų atsakomybė yra solidari, nes neatsakingais atsakovų - Alytaus miesto savivaldybės, kaip pastato savininkės, ir UAB „Alkor“, kaip statybos darbus vykdžiusios bendrovės, veiksmais (neveikimu), jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos ji neprašo atlyginti, tačiau prašo atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl patirtos traumos ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, išliko padariniai sveikatai, toliau tęsiamas gydymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjo jos mokslas, neteko galimybės lankyti automobilio vairavimo pamokas gimnazijoje, kurioje ji mokėsi ir kur pamokos apmokamos lengvatiniu įkainiu. Iki įvykio ji gyveno normalų gyvenimą, dalyvavo įvairioje mokyklinėje veikloje. Dėl patirto sveikatos sužalojimo tapo irzli, jautri, dažnai svaigsta ir skauda galvą, neadekvačiai reaguoja į aplinkinių kalbas ir veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Alkor“ ieškovei 1200 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinio reikalavimą atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė.
Teismas pripažino, kad ieškovė žalą iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės prašo priteisti kaip iš statinio savininko (valdytojo), kai taikoma griežta civilinė atsakomybė be kaltės, o iš UAB „Alkor“- kaip statybos darbus žalos atsiradimo vietoje vykdžiusios bendrovės. Nurodė, kad bylos duomenimis (1 t., 4, 124 b. l., 2 t., 8-19 b. l.) neginčijamai įrodyta, kad dėl ieškovės įkritimo nuo lauko scenos į pastato rūsio duobę, sužalota jos sveikata. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad žala padaryta dėl statinio - VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centro (toliau- Centras) lauko scenos ir amfiteatro trūkumų, neįrengus lauko scenos prie rūsio ar įėjimo į Centro pastato rūsį apsauginių tvorelių, dėl ko ieškovė įkrito į įėjimo į rūsį duobę ir susižalojo. Teismo teigimu, žala padaryta dėl statinio trūkumų, ir toks atvejis galėtų būti kvalifikuotinas kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis, kai prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybė žalos atsiradimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra statinio - prie VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centro panaudos teise naudojamo pastato pastatytos lauko scenos ir amfiteatro savininkė. Šio statinio savininku ar valdytoju nėra ir VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centras. Alytaus miesto savivaldybė yra tik statinio, kuris statomas iš ES lėšų, užsakovas. Žalos atsiradimo momentu statyba nebuvo baigta, statybos darbai nebuvo priimti pagal perdavimo - priėmimo aktą. Todėl teismas sprendė, kad Alytaus miesto savivaldybei negali būti taikoma atsakomybė be kaltės kaip pastato savininkui (valdytojui), nes bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo ir nėra statomo statinio valdytoja (savininkė), įregistruota viešame registre. Nesant priežastinio ryšio tarp Alytaus miesto savivaldybės, kaip statybos užsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, reikalavimą atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atžvilgiu teismas atmetė.
Bylos medžiaga teismas nustatė, kad žalos atsiradimo momentu UAB „Alkor“ buvo lauko aikštelės ir amfiteatro statybos rangovas ir, kad tuo metu statinio statybos darbai (kai užbaigti projekte numatyti statybos darbai) buvo baigti. Žalos atsiradimo metu scenos apsauginė tvorelė ir įėjimo į rūsį apsauginė tvorelė nebuvo suprojektuotos. Tačiau statinio statybos pabaigos, kai statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, nebuvo. Galutinis darbų perdavimo - priėmimo aktas buvo pasirašytas 2013-05-27, pagal patikslintą lauko aikštelės ir amfiteatro projektą (2 t., 82 b. l.), o statybos užbaigimo aktas – 2013-06-13, t. y. jau po žalos atsiradimo. Teismo vertinimu, statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, tik įvykdžius sutarties sąlygas ir pasirašius statybos užbaigimo aktą. Kol statinio statyba nebaigta, tai yra jis nepripažintas tinkamu naudoti, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, rangovas privalo užtikrinti greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju rangovas - atsakovė UAB „Alkor“, turėjo užtikrinti nepatekimą trečiųjų asmenų į statinį, kuris nepriduotas eksploatacijai, ir todėl ji turi atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek byloje nustatytomis sąlygomis buvo būtina.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) bei į teismų suformuotą praktiką. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovei sveikata sutrikdyta dėl kryžkaulio ir rankos riešo lūžimų (1 t. 4 b. l.). Kaip liekamasis pakitimas po kryžkaulio lūžimo yra deformuotas vienas stuburo slankstelis (1 t., 30 b. l.). Dėl lūžimų ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą bei didelius nepatogumus dėl gulimo režimo, kuris tęsėsi 8 savaites, ir ieškovė ilgą laiką buvo priklausoma nuo kitų asmenų, todėl teismas pripažino, kad ieškovei tai sukėlė dvasinius išgyvenimus ji patyrė nepatogumus - negalėjo lankyti mokyklos, dalyvauti mokyklos gyvenime. Dėl sveikatos sutrikdymo pasekmių buvo skirtas mokymas namie, vaistai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kitų duomenų apie patirtų sužalojimų pasekmes (išskyrus slankstelio deformaciją) ir kaip sužalojimų pasekmės ieškovei atsilieptų ateityje. Todėl pripažino, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo, tačiau jos atsirado po traumos ir šiuo metu jų nėra, t. y. jos nesukėlė ilgalaikių pasekmių. Teismas taip pat nustatė, kad žalos atsiradimo momentu ieškovė buvo neblaivi. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilės). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė - jauno amžiaus, nukentėjusios neblaivumas traktuotinas kaip didelis neatsargumas, nepašalinantis atsakovės UAB „Alkor“ kaltės, bet nulemiantis didelę ieškovės kaltės dalį, kuri yra svarbi nustatant žalos dydį. Dėl girtumo ieškovė neadekvačiai įvertino situaciją, buvo neapdairi ir neatsargi šokdama nuo lauko scenos į tamsą, kur buvo įėjimas į rūsį. Girtumas galėjo nulemti ir sužalojimų pobūdį - kryžkaulio, rankos lūžimą, nes nesuveikė savisaugos instinktas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturtinę žalą dėl ieškovės fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo dėl nusikaltimu padarytos žalos sveikatai teismas įvertino 1200 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant šias išlaidas iš atsakovės.
Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nepagrįstas teismo teiginys, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo, tačiau jos atsirado po traumos ir šiuo metu jų nėra, t. y. jos nesukėlė ilgalaikių pasekmių. Teismas neatsižvelgė į gydymosi stacionare trukmę, ambulatorinio gydymosi trukmę, tolesnius judėjimo apribojimus. Apeliantė nurodo, kad jai buvo sutrikdyta sveikata dėl kryžkaulio ir rankos riešo lūžių, daugybinių kūno sužalojimų, vidaus organuose rasta skysčio. Gydymas stacionare truko nuo 2012-10-12 iki 2012-11-03, t. y., 23 dienos. Po kryžkaulio lūžimo liko deformuotas vienas stuburo slankstelis. Akivaizdu, jog stuburo slankstelio deformacija sukelia negrįžtamas pasekmes. Teismo proceso metu visi proceso dalyviai matė, kad jos judėjimas sutrikęs, jai sunku ilgiau stovėti. Liudytoja apklausta jos motina nurodė apeliantės sveikatos būklę nuo pat patekimo į ligoninę. Apeliantės nuomone, net nesant gydytojų rašytinių išvadų, kad tokia deformacija turės pasekmes ateityje, teismas turėjo pripažinti pasekmes sunkiomis.
Apeliantė teigia, jog teismas, vertindamas žalą padariusio asmens turtinę padėtį, apsiribojo tik teiginiu, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas nepasisakė dėl svarbių aplinkybių šiuo klausimu - už žalą atsakingas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla - statybos darbai. Preziumuojama, kad juridinio asmens turtinė padėtis yra geresnė už fizinio asmens. Ši aplinkybė, nustatant neturtinės žalos dydį, yra svarbi.
Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, jog jos kaltė turėjo įtakos pasekmėms. Taip pat nurodo, kad objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta teismo išvada, jog dėl girtumo ieškovė neadekvačiai įvertino situaciją. Apeliantės vertinimu, vien paties užfiksuoto jos neblaivumo fakto nepakanka pripažinti jos didelio neatsargumo dėl patirto sveikatos sužalojimo. Pirmosios instancijos teisme ji nurodė aplinkybes, kuriomis įkrito į įėjimą į rūsį, nurodė, kad ta vieta nebuvo apšviesta, aptverta. Ji nematė, jog šalia yra rūsys, jo nepastebėjo ir atvykusi į renginį apie 18 val. Nurodė, jog nebuvo jokių ženklų apie vykstančias statybas, nebuvo jokių atitvarų, kurie būtų sustabdę ir ji nebūtų įkritusi į rūsį. Vieta nebuvo apšviesta, todėl stovėdama ant scenos nematė jos krašto, už kurio ir buvo įėjimas į rūsį. Atsakydama į pasikartojančius klausimus apie neblaivumą, ji paaiškino, kad alkoholį vartoja retai, iki įvykio išgertas alkoholis, kuriuo pavaišino draugai, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei jos įkritimui į rūsį, nei patirtiems sužalojimams. Tas faktas, kad į rūsį įkrito ne ji viena, patvirtina, kad neblaivumas nelėmė įkritimo į rūsį. Sužalojimo pobūdžio, sunkumo taip pat nelėmė neblaivumas, nes ji įkrito į rūsį arčiau pastato sienos, kur gylis didelis, todėl kritimo pasekmės sunkios.
Apeliantė pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama kuo teisingiau nukentėjusiam asmeniui kompensuoti jo praradimus, patirtus išgyvenimus, tačiau teismo priteistas 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimas neatlieka šios funkcijos. Priteisiant neturtinę žalą, konstatuojamas teisės pažeidimo faktas, jis įvertinamas, atkuriama pažeistų teisėtų interesų pusiausvyra. Be to, svarbus kriterijus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, yra žalą padariusio asmens kaltė. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Alkor“ nepripažino ieškinio, stengėsi išvengti civilinės atsakomybės, bandė kaltę už pasekmes perkelti kitiems asmenims, didžiąja dalimi apeliantei, tiesiogiai nukentėjusiai nuo jo netinkamai atliktų pareigų. Apeliantės nuomone, jos prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 50000 Lt, yra protingas, atsižvelgiant į visas nurodytas įvykio aplinkybes, pasekmes jos sveikatai, kitas nustatytas ir dokumentais patvirtintas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šį santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alkor“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai nustatė, kad dėl kilusių pasekmių yra ir pačios ieškovės kaltės. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad įėjimas į rūsį yra aiškiai matomas, tai nėra siaura anga, kurią normaliai rūpestingam ir atidžiam asmeniui būtų sunku pastebėti. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė 2012-10-12 įvykio metu buvo neblaivi. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medicinos dokumentų išrašas Nr. 12-11809B. Apeliantė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikė elementarių elgesio standartų - žiūrėti po kojomis ir pati dėl savo didelio neatsargumo įkrito į rūsį ir susižalojo. Tai, kad įėjimas į rūsį nėra zona, kelianti pavojų aplinkinių gyvybei ir sveikatai, patvirtina ir statinio techninis projektas, kuriame laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nebuvo numatyta aptverti įėjimą į rūsį. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad dėl įvykio kalta yra ir pati apeliantė, neatsakingai vartojusi alkoholinius gėrimus, dėl ko jai buvo nustatytas net 1.74 promilių girtumas, kas ir sąlygojo jos neatsakingą elgesį ir dėl tokio elgesio kilusias pasekmes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo RUAB „Skirnuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad iki objekto pridavimo akto pasirašymo vyko statybos darbai, ir jokie renginiai statybvietėje neturėjo vykti, žmonės negalėjo vaikščioti po statybos teritoriją. Taigi, įvairios pretenzijos ar kaltinimai projektuotojams dėl atsitikusio įvykio neturi pagrindo, nes nebaigto statyti pastato savininkė Alytaus miesto savivaldybė ir pastato nuomininkas VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centras yra atsakingi už pastato priežiūrą, nuolatinę statinio apsaugą, t. y. privalėjo laikytis LR Statybos įstatymo 41, 42 straipsnių, Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdinėse taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad CK 6.692 straipsnio numato, jos už aplinkos apsaugos ir darbų saugumo užtikrinimą yra atsakingas rangovas. Nebaigtoje statybvietėje rangovas turėjo užtikrinti objekto apsaugą, kad pašaliniai žmonės nepatektų į statybvietę. Taip pat nurodo, jog apeliantės motyvai, kad jos girtumas neturėjo įtakos susižalojimui yra atmestini, nes žala ieškovės sveikatai atsirado dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), dėl to, kad nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Ši aplinkybė atleidžia rangovą ir pastato savininką bei pastato nuomininką nuo atsakomybės, nes vartodama alkoholinius gėrimus apeliantė prisiėmė riziką dėl savo veiksmų.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovė B. P. 2012-10-12 apie 22 valandą įkrito į neaptvertą, siaurą, apie 3 metrų gylio įėjimą į VšĮ Alytaus komunikacijos ir kultūros centro pastato rūsį, tuoj po to buvo nuvežta į medicinos įstaigą, kur jai buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, kairės rankos lūžimas, kryžkaulio lūžis, dėl patirtų sužalojimų ieškovė buvo 23 dienas gydoma stacionariai ligoninėje, po to 8 savaites gydėsi namuose ambulatoriškai namuose, po apgydytos traumos jai buvo skirtas mokymas namuose iki 2013 05 05, dienos, po patirtų traumų jai liko liekamieji reiškiniai-S2 stuburo slankstelio deformacija. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti 50 000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti, įrodinėjo, kad dėl patirtų sužalojimų ji kentė skausmą, patyrė šoką, išgąstį, jai ilgam buvo sutrikdyta sveikata, ilgą laikotarpį ji buvo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, organizmo fiziologinius poreikius galėjo atlikti tik su jų pagalba, savarankiškai judėti negalėjo, tik 2013-04-15 po apsilankymo pas gydytojus, jai buvo leista trumpam pasėdėti. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo gijimo proceso ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, išlikę neigiami sveikatos liekamieji padariniai, dėl patirtų sužalojimų nukentėjo mokymosi procesas, neteko galimybės lankyti automobilio vairavimo pamokas, dėl to yra pablogėjusi jos gyvenimo kokybė.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 1200 litų neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės UAB „Alkor“, kadangi nustatė, kad žalos ieškovei atsiradimo momentu UAB „Alkor“ buvo lauko aikštelės ir amfiteatro statybos rangovas ir kad darbai buvo baigti, tačiau galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2013-05-27, pagal patikslintą lauko aikštelės ir amfiteatro projektą (2 tomas, b.l. 82), o statybos užbaigimo aktas-2013-06-13. Teismas konstatavo, jog kol statinio statyba nebaigta, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, rangovas privalo užtikrinti greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl teismo nustatytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to nustatė per mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsakovas mano, kad neturtinė žala nustatyta teisingai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.
Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo (stuburo slankstelio deformaciją), nukentėjusios patirtą didelį fizinį skausmą dėl daugybinių kūno sužalojimų ir rankos kaulo bei kryžkaulio lūžio, ilgą gydymo procesą ir dėl šių aplinkybių visumos patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie teismo sprendime nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Alytaus rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog dėl netinkamos atsakovo prievolės vykdymo nukentėjo jaunas asmuo, jog sužalojimo ir gydymosi metu ieškovė mokėsi baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje, jog gydymas ligoninėje truko 23 dienas, o gydymas namuose gulimame režime tesėsi iki 2013-04-15, jog ieškovė neturėjo galimybės dėl to lankyti mokyklos, sumažėjo jos galimybės gauti žinių, bendrauti su bendraamžiais ir draugais, ji ilgą laiką organizmo poreikius turėjo tenkinti gulimoje padėtyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės galimybių praradimas, ilgalaikis fizinio skausmo pojūtis dėl daugybinių kūno sužalojimų ir kaulų lūžių, ilgalaikė pablogėjusi jos gyvenimo kokybė, liekamieji sužalojimo reiškiniai, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, lemia teisėjų kolegijos sprendimą nustatyti ieškovei kitą, didesnį žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog ieškovė sužalojimo metu buvo neblaivi, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai nulėmė didelę ieškovės kaltės dėl patirto sužalojimo dalį. Teisėjų kolegija neįžvelgia priežastinio ryšio tarp ieškovės neblaivumo būsenos ir įkritimo į duobę bei patirtų kūno sužalojimų sunkumo, kaip nurodė skundžiamame teismo sprendime Alytaus rajono apylinkės teismas. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu apklaustas Klaidas Baranauskas taip pat įkrito į tą patį įėjimą į rūsį, nors buvo blaivus.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei iš atsakovės yra priteistina 10 000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti pinigų suma (LR CPK 178 str., 185 str. 6.250 str.), dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimas yra keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai keistina ieškovei priteistinų turėtų bylinėjimosi procese išlaidų suma. Byloje nustatyta, jog ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu turėjo 1200 litų, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme - 400 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 93, 94, 116, 117). Ieškovė šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Alytaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikė LR CPK 93 straipsnio 2 dalį ir išlaidas ieškovei priteisė atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį. Teisėjų kolegija su tokia nuostata nesutinka. Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje, neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką, tokio pobūdžio byloje neturtinės žalos dydis nėra tiesiogiai įrodinėjamas, ją patyręs asmuo turi tik prievolę pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o priteistinos žalos yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Aiškinant ir taikant tokio pobūdžio ginčo teisinį reglamentavimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, negali būti priteistinos ieškovei išlaidos siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi (LR CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo yra priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi šios ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos (LR CPK 98 str. 1 d.), ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas (LR CPK 96 str. 5 d.), prašomos priteisti išlaidų sumos neviršija nustatytų jų maksimalių dydžių LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Patenkinus ieškovės ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo teisėjų kolegijos priteistos ieškovei sumos (LR CPK 96 str. 1 d.).
Kita Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimu priteistą iš UAB „Alkor“ (į. k. 300112835) B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt neturtinei žalai atlyginti sumą iki 10 000 litų (dešimties tūkstančių litų) sumos.
Padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimu priteistą iš UAB „Alkor“ (į. k. 300112835) B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1600 litų (vieno tūkstančio šešių šimtų litų) sumos.
Padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimu priteistą iš UAB „Alkor“ (į. k. 300112835) valstybei 36 Lt žyminio mokesčio sumą iki 300 litų sumos.
Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.