Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-29 · Administracinė byla Nr. I-60-519/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
I-60-519/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
H. K.
Atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities viršininko administracijos, P. G., R. K., A. M., D. M., P., I. S., A. S., J. L., S. L., R. R., V. R., Šiaulių
Advokatai
Petras Labanauskas, Irina Petkienė
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. bylos Nr. I-60-519/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3.;14.5;74.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Gražvydo Poškaus,

kolegijos narių teisėjų Marytės Švažienės ir Laisvutės Kartanaitės,sekretoriaujant Letai Vitkienei,dalyvaujant pareiškėjui H. K. , jo įgaliotam atstovui advokatui P. L. ,dalyvaujant atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. S. ,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovams J. T. ir R. J. Šileikai,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. ir jo įgaliotam atstovui advokatei Irinai Petkienei,

dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. , A. M. , D. M. , P. B. , V. B. , I. B. ,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S. , A. S. , J. L. , S. L. , R. R. , V. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo H. K. skundą ir patikslintus skundus atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities viršininko administracijai, P. G. , R. K. , A. M. , D. M. , P. B. , V. B. , I. B. , I. S. , A. S. , J. L. , S. L. , R. R. , V. R. dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-16 įsakymo Nr. A-587 „Dėl detalaus plano Aukštelkės kaime tvirtinimo“ panaikinimo,

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. K. skundu ir patikslintais skundais Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-16 įsakymą Nr. A-587 „Dėl detalaus plano Aukštelkės kaime tvirtinimo“.

Pareiškėjas teismui pateiktuose skunduose bei pasisakymuose teismo posėdžių metu nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistas viešasis interesas, tai yra Aukštelkės kaimo gyventojų teisė naudotis savo jėgomis suformuota poilsio ir sveikatingumo zona bei išsaugoti ekologinę, moralinę naudą bendruomenės nariams teikiantį gamtos kampelį. Mano, kad turi teisę ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad projekto organizatorius P. G. , būdamas sklypo savininku bei rengdamas detalųjį planą Aukštelkės kaime, t.y. keisdamas 60 arų žemės ūkio paskirties sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybą, padalino savo sklypą į keturis gyvenamosios paskirties sklypus po 15 arų ir suprojektavo privažiavimus prie dviejų sklypų iš Ramunių gatvės, o prie kitų dviejų - iš Dainorėlių gatvės, nors prie visų kitų sklypų privažiavimai yra iš Ramunių gatvės. Nurodė, kad tiesiant privažiavimo kelią į du sklypus iš Dainorėlių gatvės, teks visiškai arba iš dalies sunaikinti poilsio ir sveikatingumo zonos pagrindinius elementus – eglaites, želdinius bei vandens tvenkinį. Taip pat projekto organizatorius P. G. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. 1-1120. Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.), Detaliojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. DI-236, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (nauja nutarimo redakcija nuo 2004 metų liepos 21 d.), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1241, įsigalioja nuo 2008 metų sausio 1 d.) nuostatas, taip pat 2007 m. liepos 17 d. sutarties Nr. SRZ-692 dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 5 punktą, kad pasirašius sutartį, žemės savininkas per 10 dienų paskelbia vietos spaudoje detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, taip pat raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus. Kadangi apie 2007 m. gruodžio 21 d. detaliojo plano sprendinių pristatymo visuomenei susirinkimą registruotais laiškais informavo P. B. , V. R. , B. N. , V. B. , o neinformavo paties pareiškėjo bei kitų Dainorėlių gatvės gyventojų.

2007 m. gruodžio 21 d. vykusiame viešame susirinkime P. B. , I. S. , A. M. , R. R. pasiūlė alternatyvą, nurodydami, kad mano, kad iš Dainorėlių gatvės tarp priešgaisrinio tvenkinio ir H. K. sklypo numatomas projekte pravažiavimas – netinkamas, nes sunaikinamos 44 eglutės nuo 1,5 -4 m. aukščio, teks užpilti dalį priešgaisrinio tvenkinio, kuris yra įžuvintas ir gyventojai juo naudojasi kaip poilsio zona. Rekomendavo įvažiavimus į projektuojamus sklypus daryti iš Ramunių gatvės. Tačiau į jų pateiktą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, 2008-01-18 iš projekto organizatoriaus ir projekto rengėjos jie gavo nemotyvuotus atsakymus. Be to, alternatyva iš viso nebuvo svarstyta, Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelėje projekto autoriui nurodant, kad alternatyva nesiūloma, nors ji buvo pateikta 2007-12-21 įvykusiame susirinkime, tai yra pasidaryti privažiavimo kelią prie projektuojamų sklypų iš Ramunių gatvės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad projekto organizatorius nesuteikė galimybės susirinkime dalyvavusiems asmenims: P. B. , I. S. , A. M. , R. R. – susipažinti su protokolu, tuo pažeidė Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 31 punktą, kuriame nurodoma, kad viešo susirinkimo protokolas surašomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po susirinkimo. Planavimo organizatorius turi užtikrinti galimybes svarstymu suinteresuotiems asmenims susipažinti su protokolu, išskyrus viešai neskelbiamą informaciją apie dalyvių asmens duomenis.

Detaliojo plano rengimo metu neatlikta želdinių būklės ekspertizė, tuo pažeista Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą, ir 3 straipsnio 7 dalis, nurodanti, kad pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė.

Planavimo organizatorius P. G. teikdamas Nuolatinei statybos komisijai detalųjį planą, kuris nebuvo suderintas su P. B. ir pačiu pareiškėju, pažeidė planavimo sąvado dalį, kad detalusis planas derinamas Nuolatinėje statybų komisijoje- Komisijai pateikiami 4 egz. iš anksto suderinti su kaimyninių sklypų savininkais ir naudotojais.

Planavimo organizatorius P. G. nesilaikė Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 34 straipsnio reikalavimo bei neinformavo nei vieno bendruomenės nario apie galimybę susipažinti su galutiniu detaliojo plano variantu. Tokiu būdu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui kartu su parengtu detaliuoju planu nepateikė dokumentų (skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijų, kvitų), įrodančių, kad planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su detaliojo plano sprendiniais.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas Petras Labanauskas teismo posėdžio metu prašė teismo patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą. Nurodė, kad rengiant detalųjį planą buvo padaryta nemažai procedūrinių pažeidimų, pažeista detalaus plano svarstymo su visuomene procedūra, kadangi suinteresuoti asmenys visiškai nesupažindinti su parengtu detaliuoju planu, viešo susirinkimo protokolu, nesvarstyta visuomenės pateikta alternatyva. Nurodė, kad projektuojant privažiavimo kelią nebuvo pagrindo remtis generaliniu planu, kadangi jame pažymėto kelio paskirtis yra privažiavimas gaisrinei, o ne privažiavimas prie gyvenamosios paskirties sklypo. Atstovas nurodė, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, nes 2008-05-16 įsakymu patvirtintas detalusis planas įsigaliojo ne iš karto. Mano, kad rengiant detalųjį planą buvo privaloma vadovautis Želdynų įstatymu. Taip pat pažymėjo, kad pagal įstatymą teisę tvirtinti detaliuosius planus turi savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius. Šioje byloje nėra įrodymo, jog savivaldybės administracijos direktoriui yra pavesta patvirtinti detalųjį planą.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas V. S. teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 1,75 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas skundą argumentuoja privažiavimo prie suprojektuotų sklypų neteisėtumu, tai yra kalba apie kelią suprojektuotą generaliniame plane. Paties generalinio plano nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys šioje byloje neginčija, dėl jo panaikinimo nesikreipė ir anksčiau. Atstovas nurodė, kad ši kelio atkarpa buvo detalizuota detaliajame plane, tai yra juo įgyvendinamas generalinio plano pagrindinis sprendinys. Dėl esamų želdinių nurodė, kad poilsio zona patvirtinama detaliuoju planu. Šiuo atveju pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys turėjo inicijuoti poilsio zonos įteisinimą, tokiu būdu turėjo būti keičiamas generalinis planas, tačiau to nebuvo. Taip pat nurodė, kad jei būtų įgyvendinamas kitas privažiavimas, turėjo būti panaikinta generalinio plano sprendinio dalis dėl esančio privažiavimo, tačiau nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl tokio generalinio plano panaikinimo nesikreipė. Atstovas atkreipė dėmesį, kad byloje neturi būti dokumentų apie įgaliojimų tvirtinti detalųjį planą suteikimą administracijos direktoriui, kadangi tarybos sprendimai skelbiami viešai, prieinami interneto svetainėje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovė J. T. teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su argumentu, kad ginčijamas detalusis planas pažeidžia viešą interesą. Pagal ABTĮ 5 str. 1 d. kreiptis gynybos į teismą gali ne bet kas, o tik suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. H. K. nenurodė, kokios jo teisės pažeistos. Teigė, kad pažeidžiamas viešasis interesas, todėl mano, kad pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Atstovė nurodė, kad skundas grindžiamas teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Dėl pareiškėjo nurodyto Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pažeidimo iš esmės nesutinka, nes mano, kad ginčijamo detaliojo plano procedūrai jis negali būti taikomas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d., ginčijamo detaliojo plano procesas prasidėjo anksčiau. Pagal Detaliųjų planų taisyklių 37 p., detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygas ir pasirašius planavimo teisių organizavimo perdavimo sutartį. Ginčijamu atveju planavimo organizatoriui planavimo sąlygos išduotos 2007-07-23. Nurodė, kad naujų įsigaliojančių įstatymų reikalavimų taikymas aiškiai prieštarautų teisinės valstybės principui, kuris draudžia teisės aktą taikyti atgaline data. Be to, atkreipė dėmesį, kad LR želdynų įstatymas nereglamentuoja teritorijų planavimo procedūrų, o numato želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, veisimo teisinio reguliavimo pagrindus. Atstovė nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas, kad jis asmeniškai raštu turėjo būti informuotas apie detaliojo plano viešą svarstymą ir pasiūlymus. Byloje pateikta valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pažyma apie gretimų sklypų savininkus, kurie privalomai turėjo būti informuoti raštu. Planuojamos teritorijos gretimų sklypų savininkai yra I. B. , V. B. , V. R. , B. N. , P. B. . Remiantis įstatymais, perdavus planavimo organizatoriaus teises, planavimo organizatorius apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią informuoja visuomenę. Ginčijamu atveju tai buvo atlikta, byloje yra įrodymai, kad 2007-09-20 laikraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbta, kad pradedama rengti detalųjį planą Aukštelkės kaime Šiaulių rajone. Taip pat atstovė nurodė, kad kuomet yra paruošiami detaliojo plano sprendiniai, laikraštyje skelbiama informacija apie tai, kur visuomenė gali susipažinti su jais. Tai buvo atlikta, byloje pateikti įrodymai- skelbimas 2007-11-23 laikraštyje „Šiaulių kraštas“, 2007-11-26 Šiaulių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje apie pristatomą detalųjį planą, žemės sklypo paskirties keitimą ir padalijimą Aukštelkės kaime, Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, Šiaulių rajone. Atstovė taip pat pažymėjo, kad kiekvienas iš Registrų centro pažymoje paminėtų asmenų buvo informuotas ir registruotais laiškais. Nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog viešo svarstymo su visuomene metu buvo pateikti pasiūlymai, į kuriuos pareiškėjams nebuvo atsakyta. Nurodė, kad į pasiūlymą planavimo organizatorius atsakė kartu su plano rengėju. Jeigu pareiškėjų netenkino planavimo organizatoriaus atsakymas, jį įstatymų nustatyta tvarka galėjo skųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per 20 darbo dienų nuo atsakymo gavimo, tačiau ta teise nepasinaudojo. Nurodė, jog Šiaulių apskrities viršininko administracija patikrino, ar laikytasi detaliojo planavimo procedūrų, ar nepažeisti terminai, ar visi sprendiniai tinkamai parengti, ar neprieštarauja detalusis planas planavimo sąlygoms, ar neprieštarauja bendrajam ir Aukštelkės generaliniam planui. Pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateikta teigiama išvada, kurios pagrindu detalusis planas tvirtinamas savivaldybės taryboje arba administracijos direktoriaus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Ginčijamu atveju savivaldybės taryba šią funkciją yra pavedusi direktoriui. Nurodė, kad Viešo susirinkimo protokolas turi būti surašomas ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Reglamentuotas protokolo surašymas, bet ne supažindinimas su juo. Kiekvienas suinteresuotas gali kreiptis į planavimo organizatorių ir susipažinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi, norėdamas susipažinti su protokolu, ir jam buvo atsakyta.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas R. J. Šileika teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas įvažiavimas buvo suprojektuotas generaliniame plane. Skundžiamu detaliuoju planu dalinant sklypą į keturis atskirus sklypus šis įvažiavimas buvo paliktas. Pagal generalinį planą prie visų šio kvartalo sklypų buvo numatyti du privažiavimai, tačiau tai nėra privaloma. Nurodė, kad prie priešgaisrinio tvenkinio nėra suformuota ir oficialiai patvirtinta poilsio zona, o eglaitės pasodintos savavališkai. Kad būtų suformuota poilsio zona, Aukštelkės bendruomenė turėjo kreiptis į savivaldybę, paprašyti planavimo sąlygų sąvado atskiro sklypo suformavimui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 1050 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateiktame atsiliepime (b.l.170-171) ir pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad detalųjį planą rengė UAB „Šiaulių komprojektas“. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko skundžiamo detalaus plano patikrinimą ir pateikė teigiamą patikrinimo išvadą. Detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimų nebuvo rasta, nustatyta, kad projektas atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Aukštelkės gyvenvietės generalinio plano sprendiniams, detaliojo plano viešo svarstymo procedūros atliktos tinkamai. P. G. nurodė, kad generaliniu planu suprojektuotu privažiavimu prie sklypo jis turi teisę naudotis, todėl nežada jo atsisakyti. Nurodė, kad tvarkant privažiavimą priešgaisrinio tvenkinio užpilti nereikės, taip pat nereiks persodinti eglaičių, todėl gamta nenukentės, o atvirkščiai, tik pagražės ir bus nuolat prižiūrima.

Trečiojo suinteresuoto asmens P. G. įgaliota atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jos atstovaujamasis P. G. 2001-07-25 pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 0,6243 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Jis turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų pakeista žemės paskirtis, kad būtų suformuoti atskiri gyvenamosios paskirties žemės sklypai. P. G. taip ir pasielgė, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Buvo padarytas projektas, atliktos reikiamos procedūros, detalusis planas paskelbtas spaudoje. Šiuo metu P. G. vardu yra įregistruoti penki žemės sklypai. Keturi žemės sklypai suformuoti po 15 arų, papildomas žemės sklypas registruotas prie tvenkinio, kad būtų privažiavimas priešgaisrinei tarnybai. Nurodė, kad rengiant detalųjį planą procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, planas neprieštarauja generaliniam planui, pagal kurį ir suprojektuotas privažiavimas Dainorėlių gatve į P. G. sklypus. Mano, kad pareiškėjas H. K. neturi teisės ginti viešojo intereso, todėl yra netinkamas pareiškėjas. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl eglaičių sunaikinimo, nurodė, kad Šiaulių rajono želdinių apsaugos priežiūros tvarkymo komisija atliko želdinių būklės ekspertizę ir nustatė, kad eglaitės nėra priskirtos saugotiniems želdiniams, leidimo 44 paprastosioms eglėms kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti nereikia. Eglių estetinė svarba nevertinama, jos neatitinka nei vieno želdinių estetinės svarbos įvertinimo, aprašyto atitinkamuose dokumentuose. Be to, galimas žalingas poveikis susijęs su paprastosios eglės medžio aukščiu ir paviršine šaknų sistema. Paprastoji eglė užauga iki 20-30 metrų aukščio, neretais atvejais iki 40 metrų. Augdamos gali užtamsinti su jomis besiribojantį sklypą, pučiant stipriam vėjui galimos vėjovartos. Tačiau pažymėjo, kad P. G. eglaičių nežada naikinti ar persodinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus. Nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu pažeidžiamas bendruomenės interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. teismo posėdžio metu teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus. Nurodė, kad detaliuoju planu bus sudarkyta gyventojų poilsio vieta.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdžio metu teismo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ant detaliojo plano pasirašė, kad jam neprieštarauja, nes privažiavimu galbūt naudosis ir jos šeima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdžio metu teismo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamas privažiavimas naudingas ir jam.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.233).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.232). Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jame trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjo H. K. skundu ir patikslintais skundais, prašo juos tenkinti (b.l.256).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.235). Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jame trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjo H. K. skundu ir patikslintais skundais, prašo juos tenkinti (b.l.254).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.234). Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jame trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjo H. K. skundu ir patikslintais skundais, prašo juos tenkinti (b.l.255).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.236). Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jame trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjo H. K. skundu ir patikslintais skundais, prašo juos tenkinti (b.l.252).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.237). Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jame trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjo H. K. skundu ir patikslintais skundais, prašo juos tenkinti (b.l.253).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo H. K. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo reikalavimu iš esmės ginčija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-16 įsakymu Nr. A-587 „Dėl detaliojo plano Aukštelkės kaime tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą dėl P. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 9105/0010:138, plotas- 0,6243 ha) paskirties keitimo iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalijimo į 5 atskirus žemės sklypus, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai.

Skundą argumentuoja tuo, kad ginčijamu detaliuoju planu pažeistas viešasis interesas, nes juo sunaikinama Aukštelkės kaimo gyventojų poilsio ir sveikatingumo zona, želdiniai bei dalis tvenkinio. Taip pat jog ginčijamas detalusis planas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui- Lietuvos Respublikos želdinių įstatymui, yra priimtas nekompetentingo administravimo subjekto bei jį priimant iš esmės buvo pažeista visuomenės dalyvavimo teritorijų planavime procedūra.

Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas bendrą teismų praktiką yra ne kartą akcentavęs tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai atriboja bylas, kuriose yra ginama asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas nuo bylų, kuriose yra ginami viešieji interesai, taip pat kad viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas šią teisę turi.

Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad detaliuoju planu pažeistas viešasis interesas, nes juo sunaikinama Aukštelkės kaimo gyventojų poilsio ir sveikatingumo zona, želdiniai bei dalis tvenkinio, konstatuoja, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, kas suponuoja tai, jog teisėjų kolegija šioje byloje privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos 2001-10-30 ratifikuotą Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri kiekvienam asmeniui garantuoja teises – teisę gauti informaciją apie aplinką, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečios veikos bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Šiam ginčui yra reikšmingas Orhuso konvencijos 9 straipsnis „Teisė kreiptis į teismus“, kurio aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje jurisprudencijoje nagrinėjant atskiras bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04 ir aprobuota 2006-10-24 nutartis administracinėje byloje A-10-1775/2006, skelbta Administracinių teismų praktika, 2007.06.01, Nr.: 10).

Pažymėta, kad analizuojant Orhuso konvencijos 9 str., 2 str. 4 d. ir 5 d. išskirtini atvejai, kai pagal Konvenciją garantuojama teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais:

1) asmuo mano, kad jo prašymas suteikti informaciją pagal Konvencijos 4 straipsnį (jame reglamentuota teisė gauti informaciją apie aplinką) nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal nurodyto straipsnio nuostatas;

2) vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės manantys, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, turi teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą;

3) vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės, kuriems daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kurie yra suinteresuoti sprendimų priėmimo procesu, turi teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą;

4) nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, rodančios suinteresuotumą turi teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą;

5) vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, turi teisę kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo. Akcentuota, kad šiais atvejais teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik ginant viešąjį interesą srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, bei aukščiau nurodytais 2, 3, 4, 5 punktuose atvejais, esant sąlygai, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos I priede pateiktas sąrašas veiklų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, padaryta išvada, kad tik dėl šiame veiklos rūšių sąraše išvardintų veiklos rūšių aukščiau paminėti subjektai gali kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo patvirtintą detalųjį planą, kuriuo P. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. 9105/0010:138, plotas- 0,6243 ha) padalintas į 5 atskirus žemės sklypus, keičiant iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentus nustatant gyvenamųjų namų statybai.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu administraciniu aktu iš dalies įteisinama veikla nėra priskiriama prie Orhuso konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, ji dėl savo lokalinio pobūdžio ir apimties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) taip pat negali būti laikoma veikla, kuri turi didelį poveikį aplinkai, jos elementams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konvencijos I priedą tokia veikla pripažįstama įvairių pramonės bei energetikos objektų statyba bei eksploatavimas, atliekų tvarkymas, nuotėkų šalinimas, geležinkelio linijų bei oro uostų pakilimo takų tiesimas, automagistralių ir greitkelių tiesimas, naudingųjų iškasenų gavyba ir kita panašiu pobūdžiu, apimtimi bei poveikiu aplinkai pasižyminti veikla.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamu detaliuoju planu gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, kurį pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas pavesta ginti pareiškėjui kaip visuomenės atstovui.

Taip pat teisėjų kolegija mano, kad vadovaujantis vien tik aukščiau paminėtu pagrindu, tai yra tuo, kad skundžiamu administraciniu aktu iš dalies įteisinama veikla nėra priskiriama prie Orhuso konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, pareiškėjas H. K. , kad ir manydamas, jog ginčijamu detaliuoju planu yra pažeidžiama jo asmeninė teisė bei tai įrodinėdamas pažeidimais aplinkosaugos srityje, vadovaujantis Orhuso konvencija neturi teisės kreiptis į teismą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir pareiškėjas teismui aiškiai nenurodo, kokios jo teisės pažeistos aplinkosaugos srityje, tačiau mano turįs teisę ginti viešą interesą, teismas preziumuodamas, kad toks pažeidimas galėtų būti, konstatuoja ir tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundžiamu teisės aktu įtvirtintos veiklos realų žalingumą arba kenksmingumą aplinkai, konkretiems jos elementams. Paties pareiškėjo vertinimai šiuo atveju negali būti laikomi įrodymais, nes keliamo ginčo pobūdis yra susijęs su tokių aplinkybių ištyrimu bei vertinimu, kurių nustatymui reikalingos specialios aplinkosaugos žinios. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teisė ir tuo pačiu pareiga pateikti tokius įrodymus nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o gindamas savo asmeninę teisę, neįrodė pažeidimų aplinkos apsaugos srityje, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procedūrose

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei pasisakymų teismo posėdžiuose, argumentais dėl pažeidimų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procedūrose jis gina asmenų, dalyvavusių ginčijamo detalaus plano svarstyme su visuomene (P. B. , I. S. , A. M. , R. R. ), teises ir teisėtus interesus, o ne savo, nurodydamas, kad ginčijamo detalaus plano svarstyme su visuomene nedalyvavo, nes neturėjo tam laiko.

P. B. , I. S. , A. M. , R. R. šios bylos nagrinėjime dalyvavo kaip tretieji suinteresuoti asmenys, su pareiškėjo skundu sutiko, tačiau atstovavimo teisių pareiškėjui neperleido. Kitų įrodymų, kad pareiškėjas būtų įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka teisme jiems atstovauti, byloje nėra.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pats pareiškėjas kreipdamasis į teismą užėmė proceso šalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis), o ne šių asmenų atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnis), procesinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas gindamas kitų asmenų pažeistas teises bei teisėtus interesus veikia be teisinio pagrindo, neturėdamas reikalavimo teisės, tačiau neatsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad detaliojo teritorijų planavimo procesas, jį reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ne kartą yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Juo teisėjų kolegija vadovaujasi ir pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai numato visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procedūrose institutą (Teritorijų planavimo įstatymo 30, 31 straipsniai). Pagal Teritorijų planavimo įstatymą visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). Visuomenės dalyvavimo nuostatai visuomenės dalyvavimą apibrėžia kaip savanorišką juridinių ir fizinių asmenų ar jų grupių dalyvavimą teritorijų planavimo dokumento rengimo procese. Teritorijų planavimo procesas yra viešas. Nustatyta tvarka visuomenės informavimo priemonėse informavus visuomenę apie atitinkamos teritorijos planavimą, šiame procese Visuomenės dalyvavimo nuostatų numatyta tvarka gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nustato privalomąjį reikalavimą - rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento rengimo pradžią bei planavimo tikslus turi raštu informuoti kaimyninių (besiribojančių) su planuojamu žemės sklypų valdytojus ir naudotojus (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 27.2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuostata byloje nepažeista, kadangi ginčijamu detaliuoju planu planuojamo žemės sklypo kaimyninių (besiribojančių) sklypų valdytojai teisėtai nustatyti vadovaujantis byloje esančia 2007-08-16 valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pažyma (b.l.79), jie tinkamai raštu registruotais laiškais informuoti apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento rengimo pradžią bei planavimo tikslus (b.l.92-93). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo H. K. skundo argumentas, kad planavimo organizatorius turėjo ir jį registruotu laišku informuoti apie detaliojo plano rengimo pradžią bei planavimo tikslus, atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi ir Visuomenės dalyvavimo nuostatais visuomenei (teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 49 dalis) suteikta teisė dalyvauti detaliojo planavimo procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise pasinaudojo P. B. , A. M. , po ko 2007-12-22 planavimo organizatoriui dėl detaliojo plano pakoregavimo pateikė pasiūlymą pasirašytą I. S. , A. M. , R. R. ir P. B. (b.l.96-98). Detaliojo planavimo organizatorius P. G. pasiūlymą pateikusiems asmenims pateikė atsakymą raštu (b.l.99-103), kurį pasiūlymą pateikusieji asmenys galėjo skųsti kaip nemotyvuotą, netinkamą ar dėl kokių nors kitokių priežasčių. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise, tai yra teise atsakymą dėl pasiūlymų atmetimo apskųsti Priežiūros institucijai, po ko jiems Priežiūros institucijos pateiktą motyvuotą atsakymą – teismui, asmenys nepasinaudojo, be to, teismo posėdžio metu dalyvaudami bylos nagrinėjime kaip tretieji suinteresuoti asmenys savo nuomonės dėl to nepareiškė. Todėl pareiškėjo H. K. skundo argumentai, kad šiuo aspektu buvo pažeista visuomenės dalyvavimo teritorijų planavime procedūra, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad planavimo organizatorius nesuteikė galimybės susirinkime dalyvavusiems asmenims susipažinti su viešo svarstymo su visuomene protokolu, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi byloje nėra įrodymų, kad tam tikri asmenys būtų išreiškę žodžiu ar raštu valią susipažinti su šiuo protokolu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo cituojamas Visuomenės dalyvavimo nuostatų 31 punktas imperatyviai nereikalauja planavimo organizatoriaus savo iniciatyva supažindinti viešame svarstyme dalyvavusius asmenis su susirinkimo protokolu, o įtvirtina pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su protokolu, kai dėl to yra išreiškiama valia. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šį tariamą pažeidimą argumentuoja savaip interpretuodamas įstatymą, bei neatsižvelgia į teismų suformuotą praktiką įstatymams suteikiančią gyvavimo formą.

Dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato bendrąjį reikalavimą detaliesiems planams – detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; leistinas pastatų aukštis, sklypo užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona, statybos riba ar linija; komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas; servitutai. Detaliojo plano sprendiniai realizuojami ir konkretizuojami pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą rengiant statinio projektą, o įgyvendinami nustatyta tvarka gavus leidimą statinio statybai.

Iš pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų, pasisakymų teismo posėdžiuose galima daryti išvadą, kad pareiškėjas detalųjį planą iš esmės skundžia todėl, kad Aukštelkės gyvenvietės galiojančiame generaliniame plane suprojektuotas Dainorėlių gatvės tęsinys, kuriuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, niekas realiai nesinaudoja, po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo bus naudojamas privažiavimui prie suprojektuotų dviejų sklypų. Pareiškėjas šiuo atveju kaip savo suinteresuotumą nurodo tai, kad Dainorėlių gatvės dalis ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, dėl ko ir jis patirs tam tikrų nepatogumų.

Tokius pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neteisėtus bei pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detalieji planai privalo neprieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams. Todėl planavimo organizatorius bei projektą rengianti organizacija projektuodama detalųjį planą privalėjo vadovautis Aukštelkės gyvenvietės televizorių gamyklos užstatomo kvartalo generaliniu planu (b.l.106), kitu atveju detalusis planas būtų buvęs neteisėtas. Pareiškėjo argumentas, kad jo teisės ir teisėti interesai bus pažeisti, kai Dainorėlių gatve pradės naudotis suplanuotų sklypų gyventojai, taip pat atmestinas kaip nekonkretus, nepagrįstas įrodymais ir vertintinas kaip objektyviais įrodymais nepagrįsta pareiškėjo nuomonė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007-06-28 Nr. X-1241, įsigaliojo nuo 2008-01-01) nuostatoms.

Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovo atsikirtimu, kad pareiškėjo nurodomas įstatymas ginčo santykiams negali būti taikomas, bei pažymi, kad vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punktu, detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygas ir pasirašius planavimo teisių organizavimo perdavimo sutartį. Turint omenyje, kad šioje byloje planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos 2007-07-23 (b.l.46-48), laikytina, kad individualiam visuomeniniam santykiui turi būti taikytini teisės aktai, reglamentavę teritorijų planavimą iki 2007-07-23 dienos. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo ginčijamo detalaus plano prieštaravimą teisės aktui, įsigaliojusiam po šios dienos, tai yra 2008-01-01, todėl jis negali būti taikomas. Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinę bylą negali būti pažeistas svarbus teisės principas lex retro non agit. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai padaryti, vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais.

Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas detalusis planas yra priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, taip pat atmeta kaip nepagrįstą.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu.

Šioje byloje ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam ši funkcija buvo pavesta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-28 sprendimu Nr. T-42 „Dėl specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimo“. Kadangi šis teisės aktas yra viešai paskelbtas Šiaulių rajono savivaldybės tinklalapyje, tai aplinkybę, kad ginčijamą detalųjį planą turėjo teisę tvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, kuri vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, byloje neįrodinėjama.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pirminiu skundu teismo prašė panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas dar nebuvo įsigaliojęs, nes kaip reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis, jis nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje arba nebuvo paskelbtas oficialus informacinis pranešimas vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje (b.l.33). Ši aplinkybė nesutrukdė nagrinėti bylą iš esmės, kadangi Šiaulių rajono savivaldybė administracija įgyvendino aukščiau paminėto straipsnio nuostatas ir ginčijamą detalųjį planą 2009-03-06 paskelbė vietinėje spaudoje laikraštyje „Šiaulių kraštas“ (b.l.162).

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pareiškėjo skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), dėl to pareiškėjo H. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. 5 dalis – kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. 6 dalis – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo teismo priteisti 1,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė darant bylos medžiagos kopijas. Teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, prašymą leisti atsišviesti bylos medžiagą ir vietinio mokėjimo nurodymą (II tomas, b.l.2-3,6).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjo H. K. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai priteistina 1,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes sprendimas priimamas atsakovo naudai, tai yra šiuo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti, bei pateiktas prašymas yra pagrįstas tinkamais įrodymais.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. . Jis prašo iš pareiškėjo priteisti 1050 Lt atstovavimo išlaidų. Teismui pateikė 2009-03-18 pinigų priėmimo kvitą Nr.341139, iš kurio matyti, kad P. G. advokatui Ž. R. sumokėjo 50 Lt už patarimą (II tomas, b.l.4), ir 2009-03-31 pinigų priėmimo kvitą Nr. 507399, iš kurio matyti, kad P. G. advokatei Irinai Petkienei sumokėjo 1000 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą (II tomas, b.l.5). Kadangi šiuo sprendimu yra patenkinamos ir apginamos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, teisėjų kolegija mano, kad P. G. turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis aukščiau paminėta Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskiras atstovo (advokato ar advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas (1 p.). Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiose Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius ir Rekomendacijose nurodytus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kt. (2 p.). Išlaidų sumos skaičiuojamos pagal Rekomendacijoje numatytus koeficientus pagrindu imant Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA) (7 p.).

Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas iš dalies, kadangi dalis prašomų priteisti atstovavimo išlaidų yra nepagrįstos.

Atsižvelgdama į Rekomendacijų 7, 8.18, 9 punktus, teisėjų kolegija mano, kad P. G. priteistina 480 Lt už jo atstovavimą teismo posėdžiuose 2009-03-31, 2009-04-27 ir 2009-05-19 (800 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga) x 0,15 x 4 (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009-03-31 posėdis užtruko 30 min., 2009-04-27 posėdis užtruko 45 min., 2009-05-19 posėdis užtruko 2,5 val., iš viso 3,45 val. (vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., tai prilyginama 4 val.).

Teisėjų kolegijos nuomone, 50 Lt atstovavimo išlaidos, patirtos P. G. sumokant 50 Lt advokatui Ž. R. už patarimą, nepriteistinos, kadangi nepagrįstos. Byloje nėra įrodymų, kad advokatas Ž. R. šioje byloje būtų atstovavęs trečiajam suinteresuotam asmeniui (nepateiktas advokato orderis ar atstovavimo sutartis). Taip pat nepriteistinos išlaidos patirtos ruošiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kadangi jis teismui pateiktas 2009-03-23 (b.l.170-171), o atstovavimo sutartis tarp trečiojo suinteresuoto asmens P. G. ir advokatės Irinos Petkienės sudaryta tik 2009-03-31 (b.l.186).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 43-44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nuspre n d ė:

Pareiškėjo H. K. skundą ir patikslintus skundus dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-16 įsakymo Nr. A-587 „Dėl detalaus plano Aukštelkės kaime tvirtinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinti ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai iš pareiškėjo H. K. priteisti 1, 75 Lt (vienas litas septyniasdešimt penki centai) teismo išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens P. G. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir P. G. iš pareiškėjo H. K. priteisti 480 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt litų) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Gražvydas PoškusMarytė ŠvažienėLaisvutė KartanaitėNuorašas tikras