Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių nedelsiant parengti A. M. natūra grąžintino žemės sklypo projektą ir A. M. grąžinti natūra 2,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėja skunde, rašytiniuose 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimuose dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, ji ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi pareiškėjai A. M. jos tėvas J. D. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė atstatoma į 2,04 ha žemės sklypo ir 1,33 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) (Pagrindas: 1998 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus išduota pažyma Nr. 835(2)). Pareiškėja A. M. pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. birželio 21 d. patvirtintą pažymą Nr. 269 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į žemę“ turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. S. kaime, Kauno apskrityje valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės ir 1,33 ha miško.

Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 52/19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ A. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. D. Š. kaime valdytą 1,33 ha mišką. Kauno apskrities viršininko 1999 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-2447 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo dalyje Juragių kadastro vietovės (Kauno r.)“ 9 eilės numeriu pareiškėja A. M. buvo įrašyta į piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, sąrašą. 2007 m. spalio 16 d. A. M. grąžintinas žemės sklypas buvo ženklinamas vietovėje. 2007 m. spalio 16 d. V. T., kuri ženklino 2,04 ha ploto žemės sklypą Nr. 395-1, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė parengtą žemės sklypo Nr. 395-1 abrisą. 2009 m. sausio 29 d. patvirtintas 2,04 ha ploto žemės sklypo Nr. 395-1, esančio (duomenys neskelbtini), planas. Šį planą pasirašė tuometinio VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovė L. U. ir projekto autorė V. T.. Pažymėjo, kad A. M. pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte bei šio žemės sklypo abrise nesutiko, paaiškino, kad nesutinka su pamatuotomis ribomis ir nori daryti geodezinius matavimus. Pareiškėjai A. M. nėra atkurtos nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. S. kaime, Kauno apskrityje valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės. Tuo tarpu gražintino žemės sklypo ribose A. M. įsitikinimu neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - ir Metodika).

Metodikos 15.1 papunktis nustato, kad grąžinami natūra žemės sklypai gali būti ženklinami vietovėje nesuprojektavus šių žemės sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo, išskyrus atvejį, kai pretendentas nesutinka su ženklinamo žemės sklypo ribomis arba neatvyko į žemės sklypo ribų ženklinimą. A. M. nesutikus su žemės sklypo ribomis turėjo būti rengiamas projektas, tačiau nuo 2007 m. spalio 16 d. iki pat šios dienos projektas dar nepradėtas rengti ir yra delsiama atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 2,04 ha žemės sklypą. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nesivadovauja aukščiau paminėtais teisės aktais ir jų nevykdo, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjos A. M. teises ir teisėtus interesus. Kaip ir nurodyta, A. M. grąžintinas žemės sklypas suformuotas dar 2007 m. spalio 16 d., taigi projektui parengti tereikia atlikti nežymius patikslinimus atsižvelgiant į A. M. išreikštas pastabas, tačiau dėl neaiškių priežasčių tai nėra daroma. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą bei šio žemės sklypo 2007 m. spalio 16 d. abrisą, jau daugiau nei 11 metų Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius nesiima jokių veiksmų, kad A. M., atsižvelgiant į jos prašymą, būtų grąžintas 2,04 ha žemės sklypas buvusio žemės sklypo savininko M. D. turėtos žemės valdose. To pasėkoje, grąžintiname žemės sklype vykdomi kelio tiesimo darbai, tačiau pareiškėja teisiškai negali užkirsti tam kelio, nes kol nėra atkurtos nuosavybės teisės į minėtąjį žemės sklypą, tol ji negali kreiptis su skundu ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius pateikė A. M. lakoniškus atsakymus į pareiškėjos teikiamus skundus, prašymus, neatsakinėja į užduodamus klausimus, teisindamiesi, kad „nustatyti ar Jums grąžintiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas“, tačiau ir nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad būtų parengtas žemės sklypo projektas, todėl pareiškėja prašo panaikinti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 1SS-437-(9.5.), bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. 7SD-833-(14.7.104.), kuris jai taip pat sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus tarnautojų veiksmų (neveikimo), susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu bei žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, taip pat dėl privačių asmenų veiksmų jiems tiesiant kelią pareiškėjos A. M. žemės sklypo ribose. Pareiškėja, matydama akivaizdų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir jos Kauno rajono skyriaus neveikimą, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, pareiškėjai sutriko miegas ir fizinė sveikata ((duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovo kaltės patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur, ir yra įsitikinusi, jog ši suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovių atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėja turi teisę į nacionalizuotos žemės sklypo 2,04 ha atkūrimą natūra. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 1SS-3126-(9.5.) pareiškėja išsamiai informuota dėl gražintino žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietos žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginame žemės klypo plane (toliau – Projektas). 2019 m. balandžio 26 d. pasirašyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią bus vykdomas Projektas.

Natūra grąžintinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo paženklintas nerengiant Projekto, tačiau pareiškėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha ploto natūra grąžintino žemės sklypo ribomis, vadovaujantis Metodikos 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatomis, minėtas žemės sklypas turi būti projektuojamas Projekte. Pareiškėja neišreiškė valios ir nepasirašydama ant 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų nustatymo ir paženklinimo abriso, 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų paženklinimo parodymo akto ir ant VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 29 d. parengto žemės sklypo plano. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjos prašymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių nedelsiant parengti A. M. natūra grąžintino žemės sklypo projektą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštas Nr. 7SD-833-(14.7.104.) yra informacinio pobūdžio, t. y. nesukelia pareiškėjai siekiamų teisinių pasekmių – nacionalizuotos žemės atkūrimo natūra, kuris buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.).

Pareiškėja teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m,. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nepateikė konkrečių atsakymų į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašte keltus klausimus. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir prašė atsakyti: 1. Kas jai išdavė leidimą vykdyti šiuos darbus? 2. Ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne? 3. Ar šis kelias p. V. nuosavybė? 4. Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? 5. Ar pasirinkti teisingi šio kelio atstumai? 6. Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smaluotus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.) nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiškėjos keliamą pirmą klausimą atsakė, į trečią klausimą atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiškino šio kelio priklausomybės, o į likusius pareiškėjos keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo.

Pateiktą informaciją dėl pareiškėjos keliamo trečio klausimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius papildė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 7SD-4785-(14.7.104.), pateikė informaciją ir į šį klausimą atsakė, nurodydamas, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas), būtų priskiriamas vietinės reikšmės viešiesiems keliams. Kelias suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ <...>“. Penktą klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėją informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta <...>“. Dėl ketvirto ir šešto klausimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėją informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie išduotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį kelią skyrius dokumentų nėra gavęs atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašto klausimus (2, 4, 6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą informavo pareiškėją, kad kol Projekte nesuprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas ir nepatvirtintos šio suprojektuoto žemės sklypo ribos ir plotas, nustatyti ar pareiškėjai natūra grąžintiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, į antrą, ketvirtą ir šeštą klausimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsakyti neturėjo galimybės, nes tai tiesiogiai susiję su pareiškėjai natūra grąžintino žemės sklypo ribomis. Todėl tik patvirtinus Projektą ir pareiškėjai suprojektavus natūra grąžintino žemės sklypo ribas ir plotą, bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis pareiškėjos konkrečiu atveju už (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą ir rekonstrukciją yra atsakinga Kauno rajono savivaldybė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai gražintinas žemės sklypas yra nesuprojektuotas ir pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą nėra atkurtos, ir tai tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos specialistų teikiamais atsakymais raštu, todėl pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos raštus nėra. Šalia pareiškėjai gražintino žemės sklypo tiesiamas kelias, kuris yra tiesiamas valstybinėje žemėje ir pareiškėja nevaldo gražintino žemės sklypo nuosavybės teise, todėl pareiškėjos teisės šiuo klausimu nėra pažeidžiamos. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ nuspręsta atkurti A. M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M. D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypą (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra, todėl ir dėl šios faktinės aplinkybės pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja negalėjo patirti neturtinę žalą, nes pati pareiškėja, nepasirašydama ant 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų nustatymo ir paženklinimo abriso, 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų paženklinimo parodymo akto ir ant VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 29 d. parengto žemės sklypo plano, neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl šios priežasties nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių nerengiant Projekto, kurio rengimas trunka ilgesnį laiką, ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi neįrodoma Nacionalinės žemės tarnybos kaltė, jog dėl jos veiksmų buvo vilkinamas žemės nuosavybės teisių atkūrimas. Pareiškėjos teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra visiškai neįrodyti, todėl atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, jog iš byloje pateiktų dokumentų matoma, kad pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą 2,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas). Sklypas žemės sklypo plane, 2009 m. sausio 29 d. pasirašytame VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovės L. U. ir projekto autorės V. T., pažymėtas Nr. 395-1. 2007 m. spalio 16 d. Sklypui buvo surašytas ribų ženklinimo aktas bei parengtas abrisas, tačiau pareiškėja, nesutikdama su atliktais Sklypo ribų matavimais ir norėdama atlikti geodezinius matavimus, atsisakė pasirašyti dokumentus. Remiantis pateiktomis aplinkybėmis, pareiškėjai iki šios dienos nėra atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjos įsitikinimu grąžintino žemės sklypo ribose neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai.

Kauno rajono savivaldybė administracija 2018 m. liepos 18 d. buvo gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus prašymą dėl pareiškėjos skundo, susijusio su kelio tiesimo darbais Sklype. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėja skundžia Plane pažymėto žemės sklypo Nr. 360 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką dėl savavališkai vykdomų kelio įrengimo darbų pareiškėjai grąžintiname Sklype. Seimo kontrolierius Kauno rajono savivaldybės administracijos prašė: 1) informuoti, ar buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo vadovaujantis tiesiamas kelias pareiškėjos žemės sklype, jeigu taip - kada bei kam; jeigu ne - informuoti, kokiu pagrindu tiesiamas pirmiau minėtas kelias; 2) informuoti ar buvo kreipiamasi į savivaldybės administraciją dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo; jeigu taip - kada, kas kreipėsi, ar prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos buvo išduotos, kada išduotos.

Atsakant į Seimo kontrolieriaus klausimus, pareiškėjai pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. SD-1349 „Dėl informacijos pateikimo“. Jame savivaldybės administracija nurodė, kad Sklypas yra laisva valstybinė žemė ir šiuo metu pareiškėjos nuosavybės teisė į jį nėra atkurta. Pažymėjo kad savivaldybė nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento kelio statybos darbams Sklype vykdyti. Plano brėžinyje nurodyta, kad tarp Sklypo ir žemės sklypo Nr. 360 numatyta 4 metrų pločio atkarpa. Ši kelio atkarpa neįregistruota kaip inžinerinis kelio statinys. Remiantis valstybės įmonės Registro centro sistemos erdviniais duomenis, šiai kelio atkarpai yra suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Nurodyta, kad dėl minėtos priežasties savivaldybė negali išduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelio inžinerinis statinys - daiktas, prie kurio būtų leista prisijungti, neegzistuoja.

2018 m. liepos 31 d. buvo gautas V. P. prašymas dėl 4 m pločio kelio tiesimo atkarpoje nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, savivaldybės administracija minėtą prašymą 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. SD-1366 „Dėl dokumentų persiuntimo“ persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui. Atsakymas į šį raštą iki šiol nėra gautas. Įvertinus atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes teismo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į M. D. 7 ha žemę, buvusią iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) padavė savininko sūnus J. M. D., kuris 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi, reg. Nr. 1-8164, patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P., dukrai pareiškėjai A. M. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė atstatoma į 2,04 ha žemės sklypo ir 1,33 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. M. pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. birželio 21 d. patvirtintą pažymą Nr. 269 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į žemę“ turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės ir 1,33 ha miško (Nuosavybės teisės atkūrimo byla).

Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 52/19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ A. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. D. Š. kaime valdytą 1,33 ha mišką. Kauno apskrities viršininko 1999 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-2447 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo dalyje Juragių kadastro vietovės (Kauno r.)“ 9 eilės numeriu pareiškėja A. M. buvo įrašyta į piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, sąrašą.

Taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ nusprendė atkurti A. M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M. D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypą (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra.

Pareiškėja skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iki pareiškėjai A. M. atsakovė atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės, gražintino žemės sklypo ribose A. M. įsitikinimu neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai, atsakovė ilgą laiką vengė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises be svarbių priežasčių, todėl pareiškėja buvo priversta ginti savo pažeistas teises ir teikti atsakovei prašymus, skundus, į kuriuos atsakovė neatsakė išsamiai ir objektyviai.

Iš skundo turinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių (toliau- ir NŽT Kauno rajono skyrius), pažymėdama, kad 2018 m. birželio 15 d. ji pateikė pakartotinį pareiškimą dėl neatliktų darbų, t. y. dėl kelio (duomenys neskelbtini) išbaigtumo, kuriame pažymėjo, kad 2018 m. birželio 15 d. raštu pateikė šešis klausimus, tačiau išsamaus atsakymo nesulaukė. Nurodė, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-599-(14.7.141.), kuriame nurodyta, kad „pagal paruoštą nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylą žemės sklypo Nr. 395-1 rytinė sklypo riba nepažeista, tik atskiri kelio elementai (išbiręs žvyras, nuriedėję akmenys ir kt. atliekos, naudotos įrengimo darbams).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 7SD-6995-(14.7.104.) į pareiškėjos prašymą pateikė atsakymą, kuris pareiškėjos netenkino, todėl ji kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją dėl jo panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. sausio 21 d. atsakyme Nr. 1SS-101-(9.5.) nurodė, kad įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių pateikti A. M. teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į jos 2018 m. birželio 15 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pateiktus ir likusius neatsakytus klausimus.

Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, jog jai nebuvo išsamiai atsakyta dar į 2011 m. rugsėjo 19 d. pateiktus klausimus dėl kelio (2011 m. liepos 18 d. pareiškimas, NŽT Kauno skyriuje gautas 2011 m. liepos 18 d. Nr.763-104), todėl šiuo pareiškimu prašė atsakyti:

2.Ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne?

4.Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais?

6.Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“

NŽT Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr.7SD-833-(14.7.104) „Dėl 2018-06-15 neatsakytų klausimų“ nurodė, kad pagal NŽT išnagrinėtą 2019 m. sausio 3 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018-11-08 rašto Nr. 7SD-6995-(14.7.104.)“ ir pavedus NŽT Kauno skyriui atsakyti į likusius keliamus klausimu, NŽT Kauno skyrius nurodė, jog į pareiškėjos klausimus atsakyta NŽT Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr.7SD-4785-(14.7.104) „Dėl paveldimo žemės (duomenys neskelbtini)“, ir atsakė į likusius keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6).

Pareiškėja 2019 m. vasario 21 d. pateikė skundą NŽT dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. 7SD-833-(14.7.104.), kuriuo prašė panaikinti 2019 m. vasario 21 d. NŽT Kauno skyriaus sprendimą (atsakymą Nr. 7SD-6995-(l 4.7.104.)) ir įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. pareiškime pateiktus klausimus, taip pat prašė įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių imtis veiksmų užkertant kelią savavališkiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. rašte Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 prašymą, pagal šiame rašte papunkčiui išdėstytus nurodymus.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. vasario 21 d. pateiktą skundą, 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nurodė, jog NŽT keliamus klausimus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo imtis veiksmų užkertant kelią savavališkiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. rašte Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 prašymą, pagal šiame rašte papunkčiui išdėstytus nurodymus, išnagrinėjo ir 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SS-101- (9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjai atsakė (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 7SD-6995-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-101-(9.5.)).

Pažymėjo ir tai, kad NŽT 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 1SS-3126-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjai išsamiai paaiškintos aplinkybės dėl būtinybės pareiškėjai natūra grąžintiną žemės sklypą suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau — Projektas), nes kaip jau pareiškėjai yra žinoma, pareiškėjai natūra grąžintinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo paženklintas nerengiant Projekto, tačiau pareiškėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha ploto natūra grąžintino žemės sklypo ribomis, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatomis, minėtas žemės sklypas turi būti projektuojamas Projekte.

NŽT, nagrinėdama piliečių skundus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 21 d. skunde pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnių Nacionalinės žemės tarnybos atsakymų pagrįstumu, sudarančių pagrindą pakartotinai nagrinėti pareiškėjos keliamus klausimus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo imtis veiksmų užkertant kelią savavališkiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. rašte Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 prašymą, taip pat dėl natūra grąžintino žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informavo, kad pareiškėjos 2019 m. vasario 21 d. skunde keliami šie kausimai pakartotinai nebus nagrinėjami.

Dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų" panaikinimo ir NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. pareiškime pateiktus klausimus, pareiškėja teigia, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nepateikė konkrečių atsakymų į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašte keltus klausimus (prašė atsakyti: 1. Kas jai išdavė leidimą vykdyti šiuos darbus? 2.Ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne? 3.Ar šis kelias p. V. nuosavybė? 4.Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? 5.Ar pasirinkti teisingi šio kelio atstumai? 6.Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smaluotus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?) priminė, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. sausio 3 d. skundą, nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiškėjos keliamą pirmą klausimą atsakė, į pareiškėjos keliamą trečią klausimą atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiškino šio kelio priklausomybės, o į likusius pareiškėjos keliamus klausimu (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas pakartotinai išnagrinėti 2018 m. birželio 15 d. rašte keliamus klausimus (į kuriuos nebuvo atsakyta arba nepilnai atsakyta) ir pateikti pareiškėjai teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į juos. Apie tai pareiškėja buvo informuota NŽT 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SS-101- (9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Vertindama NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėjai pateiktą informaciją dėl pareiškėjos keliamo trečio klausimo, konstatavo, kad NŽT Kauno rajono skyrius papildė pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 7SD-478Į5-(14.7.104.) pateiktą informaciją ir į šį klausimą atsakė nurodydamas, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvė pavadinimas), būtų priskiriamas vietinės reikšmės viešiesiems keliams. Kelias suprojektuotas Juragių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Dėl pareiškėjos keliamo penkto klausimo NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104) pareiškėją informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta.

Dėl pareiškėjos keliamų antro, ketvirto ir šešto klausimų NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėją informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie išduotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį kelią NŽT Kauno rajono skyrius dokumentų nėra gavęs atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašto klausimus (2,4,6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Akcentavo tai, kad NŽT pareiškėją ne kartą yra informavusi, kad kol pareiškėjai Projekte nesuprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas ir nepatvirtintos šio suprojektuoto žemės sklypo ribos ir plotas, nustatyti ar pareiškėjai natūra grąžintiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgdami į tai mano, kad į antrą, ketvirtą ir šeštą klausimus NŽT Kauno rajono skyrius atsakyti neturėjo galimybės, nes tai tiesiogiai susiję su pareiškėjai natūra grąžintino žemės sklypo ribomis. Todėl tik patvirtinus Projektą ir pareiškėjai suprojektuoto natūra grąžintino žemės sklypo ribas ir plotą, bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos.

Papildomai informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, mano, kad šiuo konkrečiu atveju už (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą ir rekonstrukciją yra atsakinga Kauno rajono savivaldybė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad NŽT Kauno rajono skyrius į pareiškėjos keliamus pirmą, trečią ir penktą klausimus atsakė, o į antrą, ketvirtą ir šeštą klausimus atsakyti neturėjo galimybės, nes, kaip jau minėjo pirmiau, tai tiesiogiai susiję su pareiškėjai natūra grąžintino žemės sklypo, kuris kol kas nėra suprojektuotas Projekte, ribomis, todėl pagrindo naikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjai natūra grąžintinas žemės sklypas Projekte turi būti suprojektuotas buvusio žemės savininko M. D. turėtos žemėvaldos ribose.

Bylos rašytiniai įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 1999 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraščio nustatyta, kad pareiškėja pretendentų susirinkime nedalyvavo, todėl natūra gražinimas 2.04 ha ploto žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai 2,04 ha ploto natūra grąžintinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo ženklinamas vietovėje. 2007 m. spalio 16 d. žemės (duomenys neskelbtini) matavimo protokole nurodyta, kad 2007 m. spalio 16 d. pareiškėjai paženklintas 2,04 ha ploto natūra grąžintinas žemės sklypas, tačiau pareiškėja nei minėto žemes sklypo abrise, nei šio žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, nes „<...> nepasitiki pamatuotomis ribomis ir nori daryti geodezinius matavimus ir nutarta „ruošti A. M. ir K. A. L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą“.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja nei 2007 m. spalio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, nei šio žemės sklypo abrise nepasirašė, pastabų ir pretenzijų, dėl kurių nesutiko pasirašyti pirmiau minėtuose dokumentuose nenurodė.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) bei kiti teisės aktai.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę. pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žeme, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti gražinama atskirais sklypais.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 05 25 iki 2019 01 01) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje natūra grąžintini žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ir teritorijų planavimo dokumentuose formuojami 1 eiliškumo grupe.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų' naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau - žemėtvarkos projektas) ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų (toliau - projektui prilyginamas planas) rengimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymus. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas) ir Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2019 03 01) (toliau – ir Metodika).

Melodikos 15 punkte nurodyta, kad grąžinami natūra žemės sklypai gali būti ženklinami vietovėje nesuprojektavus šių žemės sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame piane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai pretendentas nesutinka su ženklinamo žemės sklypo ribomis arba neatvyko į žemės sklypo ribų ženklinimą.

Metodikos 20 punkte nurodyta, kad jeigu pretendentas pranešime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypą, taip pat, jeigu pretendentas dalyvavo ženklinant šį žemės sklypą, tačiau nesutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis ir vieta (nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte), grąžinamas natūra žemės sklypas šios Metodikos nustatyta tvarka projektuojamas žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane.

Metodikos 24.3 papunktyje nurodyta, kad projekto autorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo dienos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį arba kadastro numerį (jei žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turo kadastre) bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų keliu prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo.

Metodikos 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais.

Iš NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjai 2,04 ha ploto natūra grąžintinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo ženklinamas nerengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto, tačiau pareiškėja nesutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir pareiškėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha natūra grąžintino žemės sklypo ribomis, šis žemės sklypas turėjo būti projektuojamas žemėtvarkos projekte, vadovaujantis Metodikos 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatoms.

Kadangi NŽT Kauno rajono skyriuje nėra saugomų dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti buvusio žemės savininko M. D. turėtos žemėvaldos buvimo vietą, todėl nebuvo galimybės patikrinti ar 2007 m spalio 16 d. paženklintas žemės sklypas (taip pat miško žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) patenka į buvusios žemėvaldos ribas.

Atsižvelgiant į tai NŽT direktorius 2018 m. rugpjūčio 17 d. pavedimu „Dėl buvusio savininko M. D. turėtos žemėvaldos ribų nustatymo ir nuosavybės teisių“ NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos centrini valstybės archyvą dėl planinės archyvinės medžiagos pateikimo, ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko M. D. valdytos žemės valdos ribas, taip pat įvertinti, ar miško žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) patenka į buvusios žemėvaldos ribas ir remiantis planine archyvine medžiaga, o tuo atveju, jeigu buvusios žemės valdo ribos bus nustatomos kartografavimo metu, informuoti pareiškėją A. M., ir nedelsiant spręsti klausimą dėl pareiškėjai natūra grąžintino žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (pažymėtina, kad M. D. žemėvaldos planai iš archyvų nebuvo gauti, ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra). Pareiškėja išsamiai informuota dėl gražintino žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietos žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginame žemės klypo plane. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 26 d. sudaryta ir pasirašyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią buvo vykdomas Projektas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ atkurta A. M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M. D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypą (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra.

Kaip jau minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais“ <...>. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad grąžinamo nuosavybėn natūra žemės sklypo suprojektavimas žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatant šio žemės sklypo ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo sąlygas ir pan., yra ta būtina teisinė sąlyga, be kurios negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo aptariamu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant šios teisės normos sąlygą, nustatančią, kad „institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo <...> kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos“, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiga kompetentingai institucijai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali atsirasti, kai konkretus perduodamas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas, nustatyta tvarka yra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Byloje pateikti duomenys (NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“) patvirtina, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra suprojektuotas atitinkamu žemės reformos žemėtvarkos projektu, yra atliktos visos žemės sklypo formavimo procedūros, todėl tai lemia, kad nėra įstatyminių sąlygų tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo dėl įpareigojimo NŽT Kauno rajono skyriui nedelsiant parengti A. M. natūra grąžintino žemės sklypo projektą ir A. M. grąžinti natūra 2,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip jau nustatyta, NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. sausio 3 d. skundą, 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr.1SS-101-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo) nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiškėjos keliamą pirmą klausimą atsakė, į pareiškėjos keliamą trečią klausimą atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiškino šio kelio priklausomybės, o į likusius pareiškėjos keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas pakartotinai išnagrinėti 2018 m. birželio 15 d. rašte keliamus klausimus (į kuriuos nebuvo atsakyta arba nepilnai atsakyta) ir pateikti pareiškėjai teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į juos. Tokiu būdu prisipažintina, kad

šioje byloje nagrinėtinos skundo aplinkybės skundo reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo pagrįsti, o būtent ar gražintino žemės sklypo ribose, A. M. įsitikinimu, neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai, t. y. ar buvo atsakyta į klausimus: „ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne? ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? ar pasirinkti teisingi šio kelio atstumai? ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas yra sudėtingas ir tęstinio pobūdžio procesas, kuris paprastai yra sijęs su atitinkamos teritorijos planavimu, kurioje (teritorijoje) sprendžiami daugelio asmenų interesai. Todėl pareiškėja savo teises gali realizuoti tik, kai yra parengiamas atitinkamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu būdu.

Kaip teisingai nurodyta NŽT Kauno skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašte Nr.7SD-833-(14.7.104) „Dėl 2018-06-15 neatsakytų klausimų“ Metodikos 8 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Pagal šios Metodikos 48 punktą vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su: nekilnojamojo tarto objektais; gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias. Pagal Metodikos 49 punktą naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 dalyje apibrėžta vietinės reikšmės kelių samprata, nurodant, kad tai yra viešieji keliai (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus keliai (fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 2 str. 5 d., 5 str. 7 d.). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo, nustatančio Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais, 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu pripažintina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašte Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakovė pagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 7SD-478Į5-(14.7.104.) pateiktą informaciją ir į klausimą (Ar šis kelias p. V. nuosavybė?) atsakė papildydama ir nurodydama, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas Pamiškės gatvė pavadinimas), būtų priskiriamas vietinės reikšmės viešiesiems keliams. Kelias suprojektuotas Juragių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; dėl pareiškėjos keliamo penkto klausimo (Ar pasirinkti teisingi šio kelio atstumai?) NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėją informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta; dėl pareiškėjos keliamų antro (ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne?), ketvirto (ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais?) ir šešto (ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“) klausimų NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiškėją informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie išduotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį kelią Skyrius dokumentų nėra gavęs, todėl atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašto klausimus (2, 4, 6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Ir nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį (jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 28 punktą (prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas) atsakovė, nustačiusi, jog nėra kompetentinga atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 5 d. prašyme keliamus klausimus, turėjo pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui (nagrinėjamu atveju- Kauno rajono savivaldybei), ir apie tai pranešti pareiškėjai, tačiau iš prašomų panaikinti administracinių aktų turinio matyti, kad šios pareigos jį neįvykdė, nurodydama, jog į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašto klausimus (2, 4, 6) atsakyti taip pat nėra galimybės, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. prašymą nėra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nes Kauno rajono savivaldybė administracija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. prašymą dėl pareiškėjos skundo, susijusio su kelio tiesimo darbais žemės sklype, į kurį ji siekė atkurti nuosavybės teises (pareiškėja skundė Plane pažymėto žemės sklypo Nr. 360 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką dėl savavališkai vykdomų kelio įrengimo darbų pareiškėjai grąžintiname žemės sklype Nr. 395-1) pareiškėjai pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. SD-1349 „Dėl informacijos pateikimo“. Jame savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypas (Nr. 395-1) yra laisva valstybinė žemė ir šiuo metu pareiškėjos nuosavybės teisė į jį nėra atkurta. Pažymėjo kad savivaldybė nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento kelio statybos darbams žemės sklype vykdyti. Plano brėžinyje nurodyta, kad tarp žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. 360 numatyta 4 metrų pločio atkarpa. Ši kelio atkarpa neįregistruota kaip inžinerinis kelio statinys. Remiantis valstybės įmonės Registro centro sistemos erdviniais duomenis, šiai kelio atkarpai yra suteiktas Pamiškės gatvės pavadinimas. Nurodyta, kad dėl minėtos priežasties savivaldybė negali išduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelio inžinerinis statinys - daiktas, prie kurio būtų leista prisijungti, neegzistuoja.

Taigi nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Projekte esant nesuprojektuotam natūra grąžintinam žemės sklypui ir nepatvirtintoms šio suprojektuoto žemės sklypo riboms ir plotui, nustatyti ar pareiškėjai natūra grąžintiname žemės sklype buvo vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nebuvo galimybės, nes toks žemės sklypas ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo suformuotas. Todėl tik patvirtinus Projektą ir pareiškėjai suprojektuoto natūra grąžintino žemės sklypo ribas ir plotą (Metodikos 91 p., 120 p.), bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos ir su juo susijusios pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, todėl skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkintini kaip nepagrįsti dėl pareiškėjos bendro pobūdžio skundo aplinkybių, paaiškinimų (ABTĮ 56 str.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai (byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovės darbuotojai būtų klaidinę pareiškėją, nuslėpę kokią nors informaciją ar veikę neteisėtai) taigi nėra vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl NŽT neveikimo netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.