Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-07-20 · Civilinė byla Nr. 2SP-21394-877/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
2SP-21394-877/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14486-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, T. Š.
Civilinė byla Nr. 2SP-21394-877/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14486-2017-3;Procesinio sprendimo kategorija (S)
2.6.38; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir T. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašyme nurodo, kad siekdami taikiu keliu išspręsti įsiskolinimo padengimo klausimą, sudarė taikos sutartį, kurią teikia teismui patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 straipsnis). Prašymai dėl taikos sutarties, kuriais siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Taikos sutartyje šalys patvirtino, kad T. Š. pagal 2008 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“ 1 600 Eur. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad T. Š. šią sumą įsipareigoja sumokėti per 50 mėnesių nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, mokėdama kas mėnesį lygiomis dalimis po 32,00 Eur ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad T. Š. laiku ir tinkamai nevykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, uždara akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“ gali reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto. Be to, T. Š. laiku ir tinkamai nevykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, ji privalo mokėti uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“ 10 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną.

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas leidžia šalims neperžengiant įstatyme nustatytų ribų (CPK 13 str.) pasirinkti savo elgesio variantą civilinio proceso metu. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Teismo nuomone, šalių taikos sutarties 5 punkte nustatytos netesybos – 10 Eur už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prieštarauja viešajam interesui.

Be to, teismas spręsdamas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo klausimą, įvertina ir tai, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal 2008 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“ yra skolinga būtent T. Š., kadangi teismui pateiktame akte nurodyta, kad transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. I..

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, būtų pažeistas viešasis interesas, todėl pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir T. Š. 2017 m. birželio 26 d. sudarytą taikos sutartį atsisakytina tvirtinti (CPK 579-582 str.).

Pareiškėjams nurodytina, kad ši nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, dėl kurių jų pareiškimas buvo atmestas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir T. Š. prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2017 m. birželio 26 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rita Liukaitytė