- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1-7-666/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-2-00045-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1965, Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „J“ direktoriumi, J kaime, Kretingos rajone, vedęs, gyvenantis, Kretinga, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kretingos rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-7-666/2013, kurioje A. P. kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d., kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui :
A. P. transporto įmonės (į.k.) savininkas A. P., būdamas atsakingu už darbų saugą įmonėje, neužtikrino saugių sveikatai darbo sąlygų, nesiėmė organizacinių veiksmų, kad būtų naudojamos darbo priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugumą – t.y., neaprūpino darbuotojų tokiomis priemonėmis, dėl ko 2010-10-20 apie 15.40 val. A. P. transporto paslaugų įmonės darbuotojas - autošaltkalvis D. M., kuris, sutinkamai su autošaltkalvio (7231) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.10 4.55 punkto reikalavimu, jog remontuojant viršutinę kėbulo dalį, draudžiama naudotis pristatomomis kopėčiomis, nebuvo aprūpintas darbo priemone – praskečiamomis kopėčiomis - darbo vietoje A. P. transporto paslaugų įmonėje, adresu k., Kretingos r., darbo metu, atliekant puspriekabės –šaldytuvo virinimo vertikalios siūlės paruošimo darbą kampiniu šlifuokliu, pasilipęs ant pristatomų kopėčių, nukrito ant žemės iš 1,5 m aukščio, ko pasekoje dėl galvos sumušimo, dešinės akies apatinio voko sumušimo, kaktikaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais (smegenų koma, dešinė hemiparezė, dizartrija), patvirtintos galvos smegenų KT- kaktikaulio lūžio kairėje pusėje, dešinio raktikaulio krūtinkaulinės dalies lūžio, D. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ta, kad D. M. dirbo ant pristatomų kopėčių ir ši aplinkybė neatitiko autošaltkalvio (7231) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.55 p., draudžiančio naudotis pristatomomis kopėčiomis, reikalavimo. Be to, A. P. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 Nr. IX-1672 3 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; 11 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis; 14 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, 16 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo kilimo ir dėl to atsiradusiomis pasekmėmis.
A. P. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Paaiškino, kad D. M. dirbo jo įmonėje šaltkalviu. Kvalifikacinio pažymėjimo dirbant įmonėje nereikalaujama. D. M. įmonėje dirbo ir anksčiau, su pertraukomis. Darbo sutartis buvo sudaryta 2009-03-09. D. M. pateikė medicininius duomenis apie sveikatos būklę. A. P., kaip darbdavys, suteikė spec. aprangą, supažindino su darbo sąlygomis, saugos ir sveikatos instrukcija, aprūpino darbo įrankiais. Įmonėje yra keletas garažų, kuriuose skirtingu metu dirba skirtingi darbuotojai. D. M. pasirašė darbų saugos ir sveikatos instruktavimo registravimo kortelėje. A. P. neneigia, kad garaže iki įvykio ir įvykio metu buvo savadarbės kopėčios, kurias pagamino D. M.. Minėtomis kopėčiomis buvo naudojamasis išskirtinai tik tais atvejais, kai nebuvo dirbami privalomi darbai aukštyje. Darbo metu jis kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbo saugos ir sveikatos taisyklių bei tikrina, kokiomis darbo priemonėmis naudojasi darbininkai. 2010-10-20 D. M. dirbo įprastus darbus. Kiek atsimena, jam nebuvo pavesta dirbti aukštyje, nes D. M. turėjo šlifuoti šaldytuvo-refrižeratoriaus rėmą, todėl darbas turėjo būti atliekamas ant žemės. Tą dieną prie šaldytuvo dirbo A. P. ir D. M.. Vienas šaldytuvo priekyje, o kitas gale. Visi darbuotojai aukštyje dirba naudodamiesi praskečiamomis kopėčiomis. Minėtos kopėčios yra aptvertos rėmu, kad darbuotojas nenukristų. Apie nelaimę jam pranešė A. P., kuris atbėgęs pasakė, kad kažkas atsitiko D. M.. Tuo metu jis buvo kitame garaže (ceche). Atskubėjus į vietą, kur dirbo D. M., pastarasis gulėjo prie sienos, bandė stotis, bet jam nepavyko. Savadarbės kopėčios buvo nuvirtusios prie sienos. Ant šaldytuvo šono nepastebėjo krintančių kopėčių žymių. Nepastebėjo ant D. M. veido sužalojimų žymių. Šalia gulinčiojo nesimatė kraujo dėmių. Įrankiai buvo nepaliesti (suvirinimo aparatas ir pirštinės buvo tvarkingai padėtos pačiame šaldytuvo gale, o be pirštinių dirbti negalėjo). Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri D. M. išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Jis taip pat nuvažiavo į priėmimo skyrių. Paaiškinus situaciją budinčiam gydytojui, kaip dabar žino N. T., gydytojas pasakė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, nes A. M. patyrė insultą ir tai nėra gamybinė trauma. Į įvykio vietą atvykę Kretingos rajono PK pareigūnai nenorėjo net fotografuoti įvykio vietos. Nesutinka su kaltinimu, nes jis nepažeidė darbų saugos taisyklių. Dirba jau 17 metų ir šis įvykis pirmas. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Po įvykio lankė D. M. reabilitacijos ligoninėje, padėjo, kiek galėjo, davė pinigų vaistams, tačiau sumos įvardinti nenori. Jis atlieka įvadinį instruktažą darbuotojams ir jie pasirašo darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnale. Kiekvienas darbuotojas pasirašo asmeniškai, ką padarė konkrečiu atveju D. M.. Kadangi po nelaimingo įvykio jo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, darbo inspekcija surašė ATP protokolą ir jį nubaudė 1500 Lt bauda. Šio nutarimo neskundė.
Nukentėjusysis D. M. paaiškino, kad 2009-03-09 buvo priimtas į A. P. įmonę autošaltkalvio pareigose, bet dirbo suvirinimo darbus. Jam darbdavys davė spec. aprangą, avalynę. Darbovietė buvo J k., Kretingos rajone. 2010-10-20 ryte atvyko į darbą, persirengė. Kokius darbus reikia atlikti, nurodo A. P., kuris tą dieną jam liepė suvirinti vilkiko priekabos sienas. Darbas buvo paskirtas dirbti 1.5-1.6 metro aukštyje. Suvirinimo darbus atlikdavo ir anksčiau. Jam buvo duotos paprastos, atremiamos metalinės kopėčios. A. P. instrukcijos nepravedė, nieko nepaaiškino. Neprisimena, ar prieš įsidarbinant A. P. įmonėje tikrinosi sveikatą. Tokio reikalavimo iš savininko nebuvo. Dirbo tą dieną nuo ryto, o įvykis įvyko apie 15:40 valandą. Pasilipęs ant kopėčių šlifavo suvirinimo siūles, ruošėsi suvirinimo darbams. Tą dieną garaže dirbo su A. P.. Pastarasis matė, kaip jis naudojasi savadarbėmis kopėčiomis. Darbus atliko garaže. Kaip įvyko įvykis, neatsimena. Dirbdamas rankose turėjo „turbinkę“ (kampinį šlifuoklį) ir metalinę plokštelę. Lipant kopėčiomis, abi rankos buvo užimtos. Ant kopėčių laikėsi tik kojomis. Darbdavys jo neskubino greičiau užbaigti darbus. Jis neužtikrino jam saugaus darbo. Nukrito panašiai iš 1,5 metro aukščio. Jis buvau užlipęs iki vidurio kopėčių. Prašo iš A. P. priteisti neturtinės žalos 100 000 Lt, nes tapo invalidu, nevaldo dešinės rankos ir kojos. Po traumos pats negali savimi pasirūpinti. Gauna invalidumo išmokas. A. P. nebuvo pas jį atėjęs ir neatsiprašė. Nurodė, kad įmonėje normalių, praskečiamų kopėčių nebuvo. Kaip buvo išduota darbo knygelė, nežino. Prieš įsidarbindamas, sveikatos nesitikrino. Darbų saugos instrukcijoje nepasirašė. Jis baigė Kretingos verslo ir technologijos mokyklą, ten mokėsi ir suvirinimo darbų. Iki įvykio buvo sveikas ir viskas buvo gerai. Iki 2014 metų nedarbingas 80 procentų.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad D. M. pažįsta, nes su juo dirbo A. P. įmonėje. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje. Dirbo šaltkalviu-remontininku, remontuodavo vilkikų puspriekabes. Suvirinimo darbus įmonėje atliko Ž. G. ir D. M.. Su darbų sauga buvo supažindintas darbdavio. A. P. darbininkams paaiškino kaip dirbti ir naudotis technika, suteikė aprangą. Su darbų sauga buvo supažindintas ir D. M., nes visi vienu metu pasirašė žurnale. 2010-10-20 jo darbo vieta buvo prie galąstuvo. Po pietų į jo darbo vietą atbėgo A. P. ir paprašė padėti pakelti D. M.. Atskubėjęs į įvykio vietą, matė, jog D. M. guli ant žemės tarp sienos ir puspriekabės. Jo galva buvo į durų pusę. Kopėčios gulėjo ant žemės, apie 1 metrą nuo D. M.. Ar buvo kokių įrankių ant žemės, neatsimena. Jie klausinėjo D. M., kas jam atsitiko, bet jis negalėjo atsakyti. Į klausimus reagavo, bet atsakyti nesugebėjo, sąmonės praradęs nebuvo. Atsinešę plokštę nuo durų, paguldė D. M. ir išnešė į lauką. Įvykio metu D. M. buvo su spec. apranga ir avalyne. Žino, kad darbinantis reikia pateikti darbdaviui medicininę pažymą. Jis ir kiti darbuotojai buvo laiku ir tinkamai instruktuoti apie darbų saugą bei pasirašė žurnaluose.
L. T. V. parodė, kad 2010-10-20 dirbo A. P. įmonėje šaltkalviu. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje. Pažįsta D. M.. Įvykio dieną dirbo kitame ceche. Kai jam tekdavo atlikti suvirinimo darbus, jis lipdavo ant praskečiamų kopėčių. Minėtomis kopėčiomis galėjo naudotis visi darbininkai. Iš kitų bendradarbių sužinojo, jog D. M. nukrito ir jį išvežė į med. įstaigą. Jis tą pačią dieną baigė D. M. pradėtą darbą. Suvirinimo darbų D. M. nebuvo pradėjęs daryti. Į siūlę buvo įstumta metalinė juostelė. Užbaigdamas D. M. pradėtą darbą, lipo ant praskečiamų kopėčių. Aukščiausias darbo vietos taškas buvo apie 4 metrai nuo grindų. Įmonėje buvo dvejos praskečiamos kopėčios. Darbus skirstydavo įmonės savininkas A. P.. Jis reikalaudavo būti su spec. apranga, dirbti saugiai. Jis ir kiti darbuotojai buvo supažindinti su darbų sauga, ir jie pasirašė apie supažindinimą žurnaluose. D. M. yra dirbęs ir ant praskečiamų kopėčių.
L. V. M teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra nukentėjusiojo mama. 2010-10-20 vakare jai paskambino gydytojas ir pranešė, kad jos sūnus D. M. darbo metu nukrito nuo kopėčių ir jį ištiko insultas. Darbdavys A. P. jai apie nelaimę nepranešė. A. P. jai ir sūnui materialiai nepadėjo. Po įvykio praėjus pusmečiui, pasiūlė 10 000 Lt. Gydytojai negali pasakyti, ar sūnus pasveiks. Sūnaus gautos išmokos bei jos atlyginimo dalis išleidžiami sūnaus masažams, akupunktūrai ir kitam gydymui. Minimaliai į mėnesį išleidžia 300 Lt. Po šio įvykio sūnus negali pats nusimaudyti, pasigaminti maisto. Dėl šio įvykio prarado draugus.
Šalies argumentai
L. S. S paaiškino, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje, inspektore. Ji gavo darbdavio A. P. pranešimą, kad jo įmonės darbo vietoje susižeidė darbininkas, kuris susirgo insultu. Vėliau ji gavo informaciją, kad tai buvo trauma, o ne liga. Ji atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Įvykio vieta nebuvo išsaugota, todėl bandė atstatyti įvykio eigą pagal liudytojų parodymus. Tyrimo metu nei D. M., nei liudytojai negalėjo paaiškinti, ką D. M. dirbo ir ko pastarasis lipo ant kopėčių. Nukentėjusiojo D. M. paaiškinime ir yra užfiksuota, kad jis nežino, ko lipo ant kopėčių, nes iš pradžių dirbo ant žemės. Jai lankantis A. P. įmonėje matė keletą praskečiamų kopėčių. Tyrimo metu T. V. patvirtino, kad po D. M. susižalojimo jis atsinešė stelažą ir užbaigė jo pradėtą darbą. Kopėčios yra naudojamos tam tikriems darbams atlikti. Be to, tyrimo metu vienas iš darbuotojų aiškino, jog D. M. pirštinės buvo padėtos šalia suvirinimo aparato, ant žemės, kas reiškia, kad D. M. negalėjo dirbti suvirinimo darbų. Tokį darbą dirbant reikia dirbti su praskečiamomis kopėčiomis, o ne savadarbėmis kopėčiomis. Darbų saugos ir kiti dokumentai įmonėje tvarkingi. Suvirinimo darbus gali dirbti žmogus, supažindintas su suvirinimo aparato naudojimo instrukcija. Niekas nepatvirtino, kad D. M. tuo metu atliko suvirinimo darbus, todėl administracine tvarka darbdavys buvo nubaustas už tai, kad leido įmonėje darbuotojams naudotis savadarbėmis kopėčiomis. D. M., priimant į darbą, buvo tinkamai instruktuotas. Įvadiniame instruktaže yra pateikiama tvarka apie nelaimingus atsitikimus pačioje įmonėje. Ji 2010-11-16 surašė tyrimo aktą, o 2011-01-14 nutarimu už LR ATPK 41 str. 1d. darbdaviui A. P. paskyrė 1500 Lt baudą.
Liudytojas A. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis A. P. yra jo brolis. Dirba brolio įmonėje šaltkalviu. 2010-10-20 su D. M. dirbo prie vienos transporto priemonės (vilkiko šaldytuvo). Įmonėje darbus skirsto A. P.. Jis turėjo klijuoti (kniedyti) kampus, o D. M. turėjo paruošti metalo siūles suvirinimo darbams (pavalyti, pašlifuoti, o tada virinti). Abu dirbo prie vieno šaldytuvo, tik vienas priekyje, kitas gale. Visi darbuotojai įmonėje buvo instruktuoti apie darbo saugą. Tą dieną jis laipiojo paprastomis, atremiamomis kopėčiomis. Įmonėje yra keletą praskečiamų kopėčių, bet dėl tingumo jų neatsinešė. Po pietų su D. M. prie puspriekabės priekio pasikalbėjo ir kiekvienas nuėjo dirbti savo darbą. Tik grįžus į darbo vietą, D. M. pusėje išgirdo triukšmą. Pasilenkęs po vilkiko šaldytuvo apačia, pamatė D. M. gulintį prie sienos, o kopėčios buvo nuvirtusios į kitą pusę. Pribėgęs pamatė, kad D. M. guli ant grindų ir bando keltis. Suvirinimo aparatas buvo padėtas už kelių metrų nuo kopėčių, o pirštinės ir įrankiai padėti ant aparato kampo. D. M. negalėjo kalbėti ir jo judesiai buvo keisti. Pranešė darbdaviui. Iškvietė greitąją pagalbą ir D. M. išvežė į med. įstaigą. D. M. dar nebuvo pradėjęs suvirinimo darbų. Kopėčios buvo švarios, jos nebuvo tepaluotos. Nežino, ko D lipo kopėčiomis į viršų, gal visai nelipo, tik užkliuvo už kopėčių ir jos nuvirto.
Ekspertas Gintautas Paulikas paaiškino, kad pagal pateiktą medžiagą nėra jokių duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti ar kategoriškai atmesti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų įvykęs insultas, o po to būtų įvykusi trauma. Iš ekspertui pateiktų medicininių dokumentų matyti, D. M. buvo pristatytas į Kretingos greitosios pagalbos centrą, kur jam buvo įtariamas insultas. Tačiau diagnozės patvirtinimui ar nustatymui žmogus buvo perkeltas iš Kretingos ligoninės į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam taip pat buvo atlikti tyrimai. Buvo konsultuotas gydytojų ir jam buvo nustatyta galutinė diagnozė – galvos sumušimas, kaktikaulio lūžis, galvos sutrenkimas, dešinio raktikaulio lūžis krūtinkaulio srityje. Medicininiuose dokumentuose duomenų, kad D. M. 2010-10-20 buvo insultas, nėra. Taip pat nurodė, kad kai žmogus yra stačioje padėtyje, jo galva taip pat yra nežemai, t.y. maždaug apie pusantro metro aukštyje. Jei žmogus, iš stačios padėties kristų žemyn ant kieto pagrindo, kakta trenkdamasis į grindinį, galima patirti traumą, kurią patyrė nukentėjusysis. Iš vertikalios padėties užtenka kristi, kad atsirastų tokie sužalojimai. Nebūtinai D. M. turėjo kristi nuo kopėčių. D. M. pasveikimo atvejis yra problemiškas, kadangi pagal nustatytus tomografinius duomenis jam yra padaryti ganėtinai ženklūs galvos smegenų sužalojimai, kurie nepraeina be pasekmių. Jam yra dešinės pusės galūnių paralyžius, nevaldymas. Tam tikros procedūros tuos reiškinius gali tik sumažinti, tačiau pilno pasveikimo prognozė yra abejotina. Kad jis yra griuvęs, parodo ir dešinio raktikaulio krūtinkaulinės dalies lūžis. Reiškia jis griuvo trenkdamasis veidu ir dešine peties sritimi.
2010-11-16 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 ir jo medžiaga užfiksuota, kad A. P. transporto paslaugų įmonėje, į.k. buveinės adresas J k., Kretingos r., kurios veiklos sritis – variklinių transporto priemonių priežiūra ir remontas, 2010-10-20 d. apie 15.40 val. įvyko nelaimingas atsitikimas. Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą, D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kretinga, dirbantis šaltkalvio pareigose, kurio sveikatos būklė atitiko įvykio metu atliekamą darbą (šaltkalviu dirbti gali), būdamas instruktuotas pagal šaltkalvio DSS instrukciją Nr. 10, patvirtintą 2004-09-10 įsak. Nr. 6-D, būdamas blaivus (nustatyta kraujyje 0,01 ‰ etanolio), patyrė sužalojimų, kurių diagnozė – galvos kontūzija, kaktikaulio lūžimas, galvos smegenų kontūzija su kontūriniu hemoraginiu židiniu, dešinio raktikaulio lūžimas. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatytos aplinkybės: D. M. 2010-10-20 darbą pradėjo 08.00 val., dirbo įmonės vadovo A. P. jam pavestą darbą – su A. P. remontavo šaldytuvą (priekabą) – virino šaldytuvo rėmą, po to virinimo siūles šlifavo. Apie 13.00 val. abu minėti darbuotojai vėl grįžo prie to paties darbo – dirbo abu skirtingose priekabos-šaldytuvo pusėse. Nukentėjusysis savo paaiškinime nurodė, kad jis lipo ant pristatomų, atremtų į šaldytuvo korpusą kopėčių, nuslydo ir nuvirto. Nukentėjusysis pristatytas į Kretingos ligoninę, po to pristatytas į K. U. ligoninę – patikslinta diagnozė – galvos kontūzija, kaktikaulio lūžimas. Nustatyta, kad paaukštinimui naudojamos savadarbės metalinės pristatomos kopėčios. Nukentėjusįjį sužaloję veiksniai – nukritimas nuo savadarbių pernešamų pristatomų kopėčių ant betoninių grindų iš aukščio. Nelaimingo atsitikimo priežastys – darbuotojo neaprūpinimas tinkama priemone darbo vietai paaukštinti. Pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (Žin. 2000, Nr. 3-88) 2 priedo 4.2.2 p. reikalavimas: nešiojamų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ir apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus (b.l. 3-5).
2012-03-07 įvykio vietos ir puspriekabės – šaldytuvo apžiūros protokolu, fotolentele, užfiksuota nelaimingo atsitikimo įvykio vieta, esanti k., Kretingos r., kurios metu užfiksuotas pastato patalpos dydis 43x20x10 m bei puspriekabės – šaldytuvo dydis: 13,50 m ilgio, 4 m aukščio (nuo žemės) ir 2,50 m pločio (b.l. 56-60, 61-62).
A. P. transporto paslaugų įmonės (įm. kodas) Autošaltkalvio (7231) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10, 4.55 punktu nustatytas reikalavimas - remontuojant viršutinę kėbulo dalį, draudžiama naudotis pristatomomis kopėčiomis. (b.l. 7-11).
2009-03-09 d. darbo sutartimi Nr. 80, sudaryta tarp D. M. ir A. P. transporto paslaugų įmonės, D. M. buvo priimtas dirbti į A. P. transporto paslaugų įmonę, šaltkalvio pareigas (b.l. 14).
A. P. įmonės 2010 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu nustatyta, kad D. M. 2010-10-20 d. dirbo savo darbo vietoje (b.l. 20).
2011-10-17 specialisto išvadoje Nr. G 1587/11(03) nurodyta, kad D. M. padarytas: galvos sumušimas, dešinės akies apatinio voko sumušimas, kaktikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais (smegenų koma, dešinė hemiparezė, dizartrija), patvirtinta galvos smegenų KT, dešinio raktikaulio krūtinkaulinės dalies lūžis, kas sukėlė D. M. sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 72-73).
2011-11-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-358(11) nurodyta, kad 2009-03-19 A. P. transporto paslaugų įmonės įvadinio instruktažo lape, eilutėje „2009-03-19 D. M.“, pasirašė D. M. (b.l.76-78).
2012-04-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-974 (12), nustatyta, kad: „Jei D. M. tiriamo įvykio atveju buvo ant pristatomų kopėčių, tai tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad: kopėčios nebuvo pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai, ir tai neatitinka Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės ir apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais ir papildymais) 4.2.1 p. 1 pastraipoje nurodyto saugaus darbo reikalavimo – kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai; atliekant darbus buvo naudojamos pristatomos kopėčios, ką draudžia Instrukcijos Nr. 10 punktas 4.55. Pavojingo veiksnio šaltiniu yra D. M. darbas aukštyje, tikėtina, ant pristatomų kopėčių. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad D. M. instruktavimas darbo vietoje neatitiko Tvarkos [4] (b.l. 81-84)“.
Žemesnės instancijos teismas
2011-01-14 LR Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 35, A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 str. 1 d., buvo paskirta 1500,00 Lt dydžio piniginė bauda (b.l. 154-156, 157-159).
Baudžiamojoje byloje laikinai apribotos kaltinamojo, civilinio atsakovo A. P. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: administracinį pastatą, unikalus Nr. degalinę, unikalus Nr. , apdirbimo cechą, unikalus Nr., kiemo statinius, unikalus Nr. žemės sklypą, unikalus Nr. (b.l. 132-143).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį 100.000 Lt sumai (b. l. 95).
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų, įrodančių A. P. padarius inkriminuojamą veiką, kurie teisminio nagrinėjimo metu patvirtintų jo kaltę dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Nustatant kaltinamojo kaltę, negalima vadovautis vien tik nukentėjusiojo parodymais.
Ištyręs ir įvertinęs tokius byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog A. P. šioje byloje išteisintinas, neginčijamai neįrodžius, jog šis asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (LR BPK 20 str. 5d.). Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2003 m. birželio 20d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 176 str. 1 d. atsiranda tada, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Tam, kad padarytą veiką būtų galima pavadinti nusikalstama veika, o ją padariusį asmenį -nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, reikia nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį, turinčią objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. LR BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas ir to padariniai – dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių pasekmių, bei priežastinis ryšys tarp minėtos veikos ir kilusių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo. Todėl tik nustačius asmens veikoje visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 str.1d.
Byloje pateiktu 2010-11-16 LR valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 ir jo medžiaga nustatyta, kad A. P. transporto paslaugų įmonėje, į.k. , esančioje Jk., Kretingos r., 2010-10-20 d. apie 15.40 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbuotojas D. M. patyrė sužalojimų, kurių diagnozė – galvos kontūzija, kaktikaulio lūžimas, galvos smegenų kontūzija su kontūriniu hemoraginiu židiniu, dešinio raktikaulio lūžimas.
Šiuo aktu nustatytos aplinkybės, kad D. M. 2010-10-20 darbą pradėjo 08.00 val., su A. P. remontavo šaldytuvą (priekabą) – virino šaldytuvo rėmą, po to virinimo siūles šlifavo. Apie 13.00 val. abu minėti darbuotojai vėl grįžo prie to paties darbo – dirbo abu skirtingose priekabos-šaldytuvo pusėse. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų inspekcija nustatė, kad D. M. lipo ant pristatomų, atremtų į šaldytuvo korpusą kopėčių, nuslydo ir nuvirto, po ko buvo pristatytas į Kretingos ligoninę, po to pristatytas į K. U. ligoninę – patikslinta diagnozė – galvos kontūzija, kaktikaulio lūžimas. Nustatyta, kad paaukštinimui naudojamos savadarbės metalinės pristatomos kopėčios. Nukentėjusįjį sužaloję veiksniai – nukritimas nuo savadarbių pernešamų pristatomų kopėčių ant betoninių grindų iš aukščio. Nelaimingo atsitikimo priežastys – darbuotojo neaprūpinimas tinkama priemone darbo vietai paaukštinti. Pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (Žin. 2000, Nr. 3-88) 2 priedo 4.2.2 p. reikalavimas: nešiojamų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ir apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus.
Kaltinimas A. P. buvo grindžiamas tuo, kad jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 Nr. IX-1672 3 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; 11 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis; 14 str. 1 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, 16 str. 1 p . reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu ir dėl jo atsiradusiomis pasekmėmis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis D. M. 2009-03-09 darbo sutartimi buvo priimtas dirbti į A. P. TPĮ, o 2009-03-19 buvo supažindintas su autošaltkalvio (7231) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, patvirtinta 2004-09-10 A. P. įsakymu Nr. 6-D. Š. instrukcijos 4.55. p. draudžia naudotis pristatomomis kopėčiomis. Nukentėjusiojo argumentai, kad jis 2009-03-19 įvadinio instruktažo žurnale nepasirašė, yra paneigti 2011-11-15 specialisto išvada Nr. 11K-358(11). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis buvo tinkamai instruktuotas ir supažindintas su autošaltkalvio (7231) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, ir jam buvo žinomas draudimas naudotis pristatomomis kopėčiomis.
Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 p. ir 16 str. 1 p . reikalavimai, nes A. P. TPĮ patalpose buvo dvi praskečiamos kopėčios, leidžiančios atlikti darbus aukštyje, tai patvirtina liudytojų T. V., A. P. ir kaltinamojo A. P. parodymai, todėl darbdavys užtikrino, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir darbuotojo darbo vieta ir darbo vietos aplinka atitiktų šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Be to, byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie patį sužalojimo patyrimo mechanizmą. Tiek 2010-11-16 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, tiek 2012-04-24 specialisto išvadoje Nr. 11-974(12) nėra pateikta jokių paaiškinimų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą apie pačią nelaimingo atsitikimo priežastį. Yra pateikiamos tik galimos versijos apie nelaimingo atsitikimo priežastis. Tokia išvada neseka ir iš liudytojų parodymų, nes niekas pačio D. M. susižalojimo momento nematė ir negali šių aplinkybių patvirtinti.
Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo, foto lentelių prie eismo įvykio vietos apžiūros priedo teisingumo ir surašymo aplinkybių, duomenų jose įrašymo patikimumo. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2010-10-20, įvykio vieta apžiūrėta tik 2012-03-07, nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2010-11-16.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys nepakankami išvadai apie tai, kad kaltinamasis A. P., kaip darbdavys, padarė jam inkriminuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimus, kurie būtų būtinoji nelaimingo atsitikimo žmogui ir sunkių padarinių kilimo sąlyga. Nenustačius tokių pažeidimų, asmens pripažinimas kaltu dėl sukeltų padarinių pagal BK 176 str. 1 d. negalimas, nes nėra vieno iš privalomų šio nusikaltimo požymių (objektyviųjų veikos požymių), todėl kaltinamasis A. P. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir išteisindamas kaltinamąjį tuo pagrindu, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškovo D. M. pareikštas civilinis ieškinys 100.000,00 Lt sumai paliktinas nenagrinėtinas, kadangi kaltinamasis A. P. išteisintinas, nepadaręs veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d. (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas A. P. 2012-06-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Irmanto Valužio priimtunutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l. 132-133).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. P., gim. , pagal LR BK 176 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. M. pareikštą civilinį ieškinį 100.000 Lt sumai palikti nenagrinėtą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. P. 2012-06-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Irmanto Valužio priimtu nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.