Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruojantis gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje (nuo 2022 m. lapkričio 11 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme su ½ dalimi turto konfiskavimo;

2) 1997 m. spalio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2000 m. vasario 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su ¼ dalimi turto konfiskavimo. 2000 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr.VIII-1619 ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą bausmė sumažinta 1/5 (9 mėn. ir 24 d.) ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

4) 2004 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai), 63 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

5) 2004 m. spalio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

6) 2006 m. spalio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį ir 149 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2008 m. spalio 2 d. lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų, neatlikus 2 metų 1 mėnesio 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010 m. lapkričio 2 d. išbrauktas iš įskaitos Jonavos r. pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. C. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. birželio 24 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktinės V. C. tėvu A. B., metu, tyčia į nukentėjusiojo A. B. krūtinės sritį metė stiklinį alaus butelį, po to, pagriebęs turistinę kėdę jos kojomis smūgiavo A. B. į krūtinę ir rankas bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį ir galvą dengusias rankas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po patirto fizinio smurto nukentėjusiajam A. B. pasitraukus į namą (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu tyčia grūmėsi su A. B. ir parvertė jį ant grindų. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, dilbiuose, dešiniame šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis jo uošvis, iki įvykio santykiai buvo geri, dabar nebendrauja. 2022 m. birželio 24 d., jis atvyko į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten tvarkė aplinką, pjovė žolę, kepė mėsą. Buvo jis, jo žmona V. C., nukentėjusysis A. B. ir jo sutuoktinė A. B.. Po kurio laiko dar atvyko jo draugai, R. ir A. Po kiek laiko grįžo kaimynas N. Jis nuėjo su juo pakalbėti. Grįžęs atsisėdo prie stalo, pasakojo ką kaimynas sakė. Tuomet nukentėjusysis A. B. ėmė rėkti sakydamas, kodėl jis kalba su „ožiu“, „gaidžiu“. A. B. nepatiko, kad jis bendravo su kaimynu, nes nukentėjusiajam kaimynas N. nepatinka, išgėręs kaimyną žemina. Jo sutuoktinė V. nukentėjusiajam, t. y. savo tėvui A. B. pasakė nerėkauti, tuomet A. B. ėmė šaukti ant dukters, vadinti ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis mėgino užstoti savo sutuoktinę, tuomet necenzūriniais žodžiai pasipylė ir jo atžvilgiu. Neišlaikęs, spontaniškai metė butelį į nukentėjusį, tačiau kur pataikė nematė. Ar butelis buvo pilnas alaus, pasakyti negali. Galėjo ir turistine kėde užsimoti ant nukentėjusiojo, smulkiai visko nepamena. Jis kumščiais sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį keturis kartus, bei į galvą dengusias rankas. Nukentėjusysis A. B. su sutuoktine A. ir dukra V. nuėjo į namo vidų. Po kurio laiko atėjo į vidų ir jis, norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis sėdėdamas virtuvėje gėrė alkoholį, norėjo užsimoti, prasidėjo grumtinės. Jis nukentėjusįjį pastūmė, parvertė ant grindų. Pripažįsta, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarė sužalojimus nurodytus specialisto išvadoje. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo pirmas. Išgertas alkoholis kaltinamojo veiksmams įtakos neturėjo, buvo išgėręs 2-3 butelius 0,5 litro iki 5 laipsnių stiprumo alaus, apsvaigęs nesijautė. Savo elgesį vertina blogai. Neturėjo galimybės nukentėjusiojo atsiprašyti, atsiprašo teisiamojo posėdžio metu. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu iš dalies, mano, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė. Su nukentėjusiojo turėtomis bylinėjimosi išlaidomis 1000 eurų sutinka. Jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo R. S. atsakomybėn. R. S. yra jo draugas, jie bendrauja virš 10 metų, bendrauja šeimomis. R. S. gyvena (duomenys neskelbtini) Jie skambinasi kiekvieną dieną. Po to įvykio su R. S. bendravo, buvo susitikę ne kartą. Jie kalbėjosi apie įvykį, jis išsipasakojo draugui. R. S. sakė, kad jis negerai pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. vakare, su sutuoktine A. B., dukra V. C., jos sutuoktiniu S. C. ir jo draugais, Rolandu ir Elvyra, buvo sodo sklype. Kepė šašlykus, vartojo alų. Vakarojant prie stalo, S. C. jam sėdint ant laiptelių prie namo, o S. C. sėdint ant turistinės kėdės, maždaug 2 metrų atstumu nuo jo, metė į jį alaus butelį. Butelis atsitrenkė į krūtinę ir nukrito ant žemės. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to S. C. atsistojo, pagriebė kėdę, ant kurios sėdėjo ir, ją laikydamas, kėdės kojomis į jį smūgiavo. Smūgio metu dengėsi nuo smūgio rankomis, kėdės kojos kontaktavo su jo (A. B.) rankomis ir krūtine. Po to S. C. jį puolė kumščiais, jam sėdinčiam sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, viršutinę jos sritį. Smūgių sudavimo metu veidą dengėsi delnais. Kažkas iš buvusių, S. C. atitraukė. Jis su sutuoktine A. B. ir V. C. nuėjo į namą. Maždaug po 10-15 minučių atėjo S. C. ir tik įėjęs į vidų vėl jį puolė. Jį bandė ginti sutuoktinė, S. C. ją pastūmė. Po to, kai S. C. pastūmė A. B., jis stvėrė S. C. už drabužių ir jie susigrūmę nuvirto virtuvėje ant grindų. Kuo pasibaigė šios grumtynės, ar S. C. atsitraukė pats, ar įsikišo žmona ir duktė, nepamena, nes buvo labai susijaudinęs (1 t., b. l. 43–45, 46–49).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. C. yra jos dukters Vaidos sutuoktinis. 2022 m. birželio 24 d., apie 11.00 val. su dukra V. C. ir sutuoktiniu A. B. atvyko į sodą, adresu (duomenys neskelbtini) praleisti savaitgalį. Apie 14.00 val. į sodą automobiliu atvyko S. C.. Apie 19.00 val. atvyko Sauliaus draugai R. ir E. Apie 19.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Apie 21.00 val., sėdėdamas ant žvejo kėdės, S. C. į A. B. metė atidarytą stiklinį 0,5 litro talpos butelį, iš kurio gėrė alų. A. B. paklausė S. C. ,,kas čia dar buvo?“. Tada S. C. pagriebė žvejo kėdę ir ja smogė jos sutuoktiniui. Į konfliktą įsikišo ji ir dukra, bandė A. B. užstoti. Ar tuo metu S. C. sudavė smūgius kumščiu A. B., nepastebėjo. Ji su dukra nuvedė A. B. į namą. Matė, kad vyro abiejų rankų ir kažkurios akies srityse oda buvo paraudusi. Klausė sutuoktinio dėl ko įvyko konfliktas, šis atsakė, kad nežino. Maždaug po 5-10 minučių į namą atėjo S. C. ir keikdamasis priėjo prie A. B.. Abi su dukra bandė A. B. užstoti, tada S. C. ją nestipriai pastūmė ir ji griuvo ant grindų. Jai atsistojus, S. C. ir A. B. buvo ant grindų, grūmėsi. S. C. išėjus, ji užrakino namo duris, o sutuoktinis paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie šį įvykį (1 t., b. l. 61-65).

Liudytoja V. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, 2022 m. birželio 24 d. ryte su mama A. B. ir tėčiu A. B. atvyko į sodą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie pietus atvažiavo ir sutuoktinis S. C.. Vakarop jis į svečius pasikvietė draugą R. M. su sugyventine E. Visi sėdėjo kieme prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. S. C. sėdėjo ant žvejybinės kėdės, jos tėtis – priešais S. C. ant laiptelių prie namuko maždaug 1,5 metro atstumu. Apie 21.00 val. S. C. nuėjo prie kaimyno tvoros pakalbėti su kaimynu. Grįžęs papasakojo, ką sužinojo iš kaimyno. Į tai A. B. atsakė ,,tu mažiau to kaimyno klausyk“. Po šių žodžių S. C. į jos tėvą metė stiklinį, beveik pilną alaus butelį. Ar pataikė ji nematė. Atsistojęs S. C. sudavė A. B. smūgius į galvą. Ji su mama atitraukė nuo tėčio S. C. ir tėtį nuvedė į namą. Matė, kad tėčio lūpa buvo prakirsta, rankos paraudę nuo sumušimų. Maždaug po 10 minučių, į namą atėjo S. C. ir priėjęs prie jos tėčio, sakė, kad nori su juo pakalbėti. Ji su mama prieštaravo, todėl S. C. jos mamą pastūmė ir ši griuvo ant grindų. Tai pamatęs tėtis stojosi nuo kedės, tada S. C. jį pargriovė. Matė, kad jie abu ant grindų grūmėsi. Ji užrakino duris, o tėtis paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 68-72).

Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, C. juos su R. pasikvietė į sodybą (duomenys neskelbtini) atšvęsti Joninių. Visi susėdo prie stalo, šiek tiek vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktų nekilo iki V. tėčio kažkokio pasakymo. Ką tiksliai jis pasakė, kam tai buvo skirta, nesuprato, tačiau į šiuos vyro žodžius sureagavo S. C.. Jis taip pat kažką atsakė ir jie dar kurį laiką žodžiavosi, o po to S. puolė V. tėtį. Matė, kad į vyrą iš pradžių metė alaus butelį, bet jai atrodo, jog butelis vyro nekliudė, po to jie susikibo, stumdėsi. Ar sudavė vienas kitam, kokius dar veiksmus atliko, ji nežiūrėjo, nesikišo. Konfliktuojančius vyrus bandė kažkas atskirti, lyg V. mama, kuri žodžiais juos ramino. Ar S. po to į V. tėtį metė kėdę, nežino, nes į jų pusę net nežiūrėjo, buvo šokiruota tokios netikėtos įvykių eigos. Kas vyko po to, ar S. buvo nuėjęs į namą pas uošvius ir sutuoktine, nematė (1 t., b. l. 75-78).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, su savo drauge A. A. vyko į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) atšvęsti Joninių. Sodyboje buvo S. C. uošviai – V. C. tėvai. Visi ramiai bendravo. Matė, kad kažkuriuo momentu S. C. buvo priėjęs prie kaimynystėje esančio sklypo tvoros, kalbėjosi su vyru, jam žinomu (duomenys neskelbtini) pravarde, o grįžęs prie jų pasakojo jų pokalbį. V. tėtis į tai ėmė replikuoti, vadino (duomenys neskelbtini) gaidžiu ir panašiai. V. norėjo nutraukti tokias tėčio kalbas, pasakė jam, kad liautųsi, nes (duomenys neskelbtini) nieko blogo jam nepadarė. Tada vyras kažką labai negražaus (ką tiksliai neprisimena) pasakė savo dukrai. S. C. žmoną ginė, uošviui sakė rinkti žodžius kalbant su dukra. Tada uošvis kažką atsakė S. C. ir pavadino jį gaidžiu. S. C., sėdėdamas ant turistinės kėdės, į uošvį metė alaus butelį. Jam buvo panašu, kad butelis išsprūdo iš rankų (gal norėjo alumi apipilti, nežino), nes smūgis tikrai neatrodė stiprus. Butelis atsimušė į krūtinę ir nukrito ant terasos. Tada uošvis atsistojo, buvo panašu, kad ketino su S. muštis. Tuomet S. C. du kartus smogė jam kumščiu į veidą. Po šio konflikto V. mama ir V. nuvedė S. C. uošvį į namą ir ten visi trys pasiliko. Nematė, kad S. C. su kėde būtų smūgiavęs uošviui (1 t, b. l. 81-84).

Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 25 d. 21:57 val. gautas pranešimas – pranešėjas A. B. pranešė, kad jo atžvilgiu prieš 20 min. buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo sumuštas (1 t., b. l. 21-24).

2022 m. birželio 27 d. protokolu ­– pareiškimu nustatyta, kad pareiškėjas A. B. pranešė, kad 2022 m. birželio 25 d. vakaro metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu jį sumušė žentas S. C., kuris į jį metė pilną alaus butelį, po to metė kėdę, o vėliau sudavė kumščiais smūgius jam į galvos sritį (1 t., b. l. 1-2; 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1234/2022 (02) nustatyta, kad A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, dilbiuose, dešiniame šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau šešiolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Sužalojimų visuma griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdinga (1 t., b. l. 57-58).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada 2022 m. rugsėjo 1 d. Nr. 93TPK-862/2022 nustatyta, kad S. C. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 55).

2022 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas V. C. pasakojimas apie sutuoktinio S. C., prieš jos tėvą A. B., panaudotą fizinį smurtą – metė į tėvą butelį, kėdę, smogė jam į veidą, prakirto lūpą (1 t., b. l. 27-30).

2022 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 31-36).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARPK-0148 įrašų kopija nustatyta, kad 2022 m. birželio 24 d. 22.31 val., atlikus asmens blaivumo testą nukentėjusiajam A. B. nustatytas 1,43 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 38-40).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. C. dėl nežymaus nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. C. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, t. y. 2022 m. birželio 24 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktinės V. C. tėvu A. B., metu, tyčia į nukentėjusiojo A. B. krūtinės sritį metė stiklinį alaus butelį, po to, pagriebęs turistinę kėdę jos kojomis smūgiavo A. B. į krūtinę ir rankas bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį ir galvą dengusias rankas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, konflikto metu, tyčia grūmėsi su A. B. ir parvertė jį ant grindų. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad S. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. B., liudytojų A. B., V. C., A. A., R. M. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kitais duomenimis. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. C. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais arimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenę ar gyvenantys ir tvarkę ar tvarkantys bendrą ūkį.

Šeimos nario sąvoka pateikta baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnis yra baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo sutuoktinės tėvas, todėl jis laikytinas šeimos nariu. Kaltinamojo nusikalstama veikai teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad kaltinamasis suvokdamas savo veiksmų esmę, suprato nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tačiau nesiekė konkrečių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sužalojimo. Šiuo atveju, jį tenkino bet kokios pasekmės, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

IV. Dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis S. C. ir jo gynėjas prašo taikyti laidavimo institutą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį draugo R. S. atsakomybei.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko baudžiamojo kodekso 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

S. C. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas šešis kartus, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, todėl S. C. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, t. y. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala privalo būti pašalinta arba bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis net nebandė atlyginti nors dalį žalos nukentėjusiajam A. B. ir su juo nesitarė dėl žalos atlyginimo, todėl sprendžiama, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuris numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Byloje nėra duomenų, kad S. C. būtų sudaręs susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad su prašoma priteisti neturtinės žalos suma sutinka iš dalies, įsipareigoja civilinį ieškinį atlyginti dalimis. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog kaltinamasis niekur nedirba nuo 2012 m., nenurodė, kokio dydžio dalimis jis galėtų atlyginti žalą, sprendžia, jog kaltinamojo išsakytas įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam žalą yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinimas S. C. pateiktas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Anksčiau jis teistas šešis kartus, tame tarpe ir už smurtines nusikalstamas veikas, nors teistumas yra išnykęs, tačiau ta aplinkybė, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir rodo jo abejingą požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys analogiškų veikų. Taip pat atsižvelgtina ir dėl laiduotojo tinkamumo. Šiuo atveju vertintina ne tik laiduotojo asmenybė, tačiau taip pat ir ta aplinkybė, ar laiduotojas turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Byloje R. S. pateikė sutikimą būti kaltinamojo S. C. laiduotoju (2 t. b. l. 123). Iš R. S. darbdavio pateiktos jo charakteristikos (2 t., b. l. 125) matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kokybės technologu, jis vertinamas kaip darbštus ir atsakingas. R. S. puikiai derindamas profesines ir asmenines savybes užsitarnavo aukštą darbdavio ir darbuotojų vertinimą. R. S. pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus. Asmuo prašomas tapti laiduotoju teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį S. C. pažįsta apie 12 metų, yra draugas. Kuomet gyveno kaimynystėje, dažnai susitikdavo. Jis dirba Klaipėdoje, grįžta į Jonavą savaitgaliais. Turi gyvenamąją vietą ir Klaipėdoje, ir Jonavoje. Apie kaltinamojo nusikalstamą veiką sužinojo iš S. C., pastarasis pasipasakojo, sakė, kad pasikarščiavo. Jis patarė turėti mažiau kontaktų, kol viskas nusiramins. P. C. yra šiek tiek impulsyvus, tačiau galima pavydėti jo impulsyvumo, kai imasi darbų ir juos padaro. Dėl laidavimo kaltinamasis kreipėsi į jį sužinojęs, kad gali būti atleistas nuo atsakomybės. Mano, kad kaltinamajam darys teigiamą įtaką ir padės pokalbiais, patarimais. Jie vienas kitą supranta, daug laiko bendrauja. R. S. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad kaltinamojo draugas R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Vis dėlto šiuo atveju negalima konstatuoti, jog R. S. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. ir kaltinamojo S. C. gyvenamosios vietos yra skirtingos. Nors ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018), tačiau yra privaloma sąlyga, jog laiduotojas turi turėti galimybę pastoviai daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir sulaikyti jį nuo netinkamo elgesio. R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamuoju bendrauja, susitinka savaitgaliais. Taip pat nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltinamajam patarė turėti mažiau kontaktų, kol viskas nusiramins. Tačiau R. S. teisiamajame posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai galėtų įtakoti kaltinamojo elgesį. Todėl teismas abejoja, kad pokalbiai su kaltinamuoju ir patarimai, kaip nurodė R. S., galės reikšmingai įtakoti kaltinamojo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad R. S. dirba ir gyvena Klaipėdoje, jo teigimu, grįžta tik savaitgaliais. Dėl to kyla abejonių ar jis sugebėtų būti patikimas, autoritetingas laiduotojas ir efektyviai įtakoti kaltinamojo elgesį, kadangi kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė ilgalaikė jų pažintis. Be to, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, teismas nepastebėjo kaltinamojo nebrandumo ar nesugebėjimo be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis S. C. yra brandaus amžiaus (duomenys neskelbtini) gyvena savarankiškai, vedęs, turi (duomenys neskelbtini). gimusį sūnų (2 t., b. l. 130), todėl dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. S. kaltinamajam turės galimybę ateityje daryti didelę teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo S. C. taikyti laidavimo instituto.

V. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis kaltinamas, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną jis išgėrė 2-3 butelius 0,5 litro iki 5 laipsnių stiprumo alaus, apsvaigęs nebuvo, neigia, jog išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis). Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (2009 m. gegužės 26 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. C. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad S. C. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo patvirtintas ir tas faktas, nusikalstamą veiką jis padarė dėl alkoholio poveikio, nukentėjusysis, liudytojai tik patvirtino nuteistojo alkoholio vartojimo faktą. Vien pati aplinkybė, kad nuteistasis prieš įvykį vartojo alkoholio, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Parenkant ir skiriant bausmę kaltinamajam S. C. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant S. C. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas šešis kartus, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, VšĮ Jonavos PSPC PSC įskaitoje, lankėsi (duomenys neskelbtini)., daugiau nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 143–144).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis -1 metus. Vietoj intensyvios priežiūros, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Būtent tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 15 - 18).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis buvo pažemintas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė neigiamų dvasinių bei psichinių sukrėtimų ir išgyvenimų. Sužalojimus kaltinamasis padarė tyčia.

Nukentėjusysis bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti pilnai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su ieškiniu iš dalies, teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žalos suma yra per didelė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos pagal bylos medžiagą, nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, medicinos specialisto išvadą, nustatytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis, patyrė skausmą, išgyvenimus, susijusius su neigiamomis emocijomis, stresu, fiziniais nepatogumais. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir kūno sužalojimą. Nukentėjusiajam A. B. sužalojimai – kraujosrūvos padarytos akies vokuose, dilbiuose, šone, šlaunyje, odos nubrozdinimai dilbyje, žaizda viršutinėje lūpoje, ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė skausmą, nepatogumus, nukentėjusiajam A. B.. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, dvasinį ir fizinį skausmą, nepatogumus dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą.

Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Šių nurodytų aplinkybių nukentėjusysis įrodymais nepagrindė. Nėra duomenų, kad jis sužalojimo dėl to būtų kreipęsi į medikus, ar vartojęs vaistus. Padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis nedirba. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, veiksmų pobūdį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir formą, teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir sprendžia, kad A. B. reikalavimas priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos, yra aiškiai per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos, kaltininko nusikalstamos veikos turinio bei sukeltų padarinių. Remiantis jau minėtomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nukentėjusiajam A. B. yra 1 500 Eur, kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Proceso metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas L. M. prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos sudaro 1000 eurų (3 t., b. l. 17). Nukentėjusiojo atstovo nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, į nukentėjusįjį atstovavusio advokato atliktus veiksmus (atstovavimas, civilinio ieškinio surašymas), nukentėjusiojo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis įrodytas ir laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

VII. Kiti nuosprendžiu spęstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė su 6 vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis pakuotėje Nr. 1, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. C. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) A. B. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. C. A. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę plokštelę su 6 vaizdo įrašais saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).