- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1-2906-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. gegužės 24 d. apie 04.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,18 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kumščiais sudavė keturis smūgius A. N. į veidą. A. N. nukritus ant žemės V. L. spyrė A. N. du kartus į galvą ir ant galvos užmetė mikrobangų krosnelę, padarydamas A. N. poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, žaizdą viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimą juosmens dešinėje, tokiu būdu V. L. nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino A. N., kuris pasiūlė susitikti ir išgerti. A. N. atvažiavo į S. B., su kuria jis gyvena, namus, atsivežė alaus, kurį jie kartu išgėrė. Vėliau S. B. davus pinigų jis su A. N. nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko degtinės. Grįžęs pas S. B. jis išgėrė pora stikliukų degtinės ir nuėjo miegoti, nes kitą dieną jam reikėjo eiti į darbą. Kiek pamiegojęs jis prabudo nuo garsios muzikos. A. N. ir S. B. buvo girti. Jis pritildė muziką, tačiau A. N. muziką vėl pagarsino ir pradėjo įžeidinėti S. B. necenzūriniais žodžiais. Jis su A. N. susiginčijo dėl per garsios muzikos, kurios A. N. nesutiko pritildyti. Tuomet jis paėmė A. N. už pakarpos, A. N. užsimojo jam trenkti, tačiau jis pirmas puolė A. N. Jis galėjo A. N. keturis kartus kumščiu suduoti į veidą, du kartus spirti į galvą ir užmesti ant A. N. mikrobangų krosnelę. Dėl savo veiksmų jis gailisi, būdamas blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Jis A. N. atsiprašė. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu jis sutinka, savo veiksmais padarytą žalą jis atlygins po šio nuosprendžio priėmimo.
Teisiamojo posėdžio metu V. L., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. apie 17.30 val., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis su S. B. gėrė alkoholį ir bendravo, atėjo A. N. Vėliau jis su A. N. nuėjo nusipirkti daugiau alkoholio. Grįžęs jis išgėrė dar kelias taureles degtinės ir apie 02.00 val. nuėjo miegoti. Šiek tiek pamiegojęs jis atsibudo nuo muzikos. Atsikėlęs jis nutildė muzikos grotuvą, paguldė S. B. į tą pačią lovą, kurioje pats gulėjo prieš tai. A. N. pagarsino muzikos grotuvą ir ignoravo jo prašymus sumažinti garsą. Be to, A. N. pradėjo keikti S. B., kalbėjo apie ją visokias nešvankybes. Labai susinervinęs jis liepė A. N. liautis įžeidinėti S. B., išjungė muzikos grotuvą, tačiau A. N. grotuvą vėl įjungė. Tuomet jis A. N. paėmė už viršutinio rūbo apykaklės, pakėlė nuo kėdės ir paragino pasišalinti iš buto. A. N. užsimojo jam trenkti, tačiau nespėjo, kadangi jis A. N. sudavė pirmas. Jis A. N. sudavė kelis kartus į veidą, galėjo suduoti ir keturis smūgius. Į kurias vietas jis sudavė, jis pasakyti negali, nes jis nežiūrėjo, kur jis pataikė. Taip pat jis A. N. spyrė du kartus į galvą, užmetė šalia stovėjusią mikrobangų krosnelę. Po to jis liepė A. N. išeiti, tačiau A. N. pasakė iškviesiąs policiją, ką ir padarė (T. 1, b. l. 87-89, 101-104).
Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 03.35 val. jis iš (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu atvažiavo iki Katedros aikštės, kur jį pasitiko pažįstamas V. L., ir jie kartu pėsti nuėjo iki bendros pažįstamos S. B., gyvenančios bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas minėtą draugę jie gėrė degtinę, po kurio laiko nusprendė eiti miegoti. V. L. nuėjus miegoti, jis su S. B. sėdėjo prie stalo. Po dvidešimties minučių V. L. atsikėlęs iš lovos puolė prieš jį smurtauti ir abiejų rankų kumščiais keturis kartus trenkė jam į veidą. Jam rankomis užsidengus veidą V. L. du kartus spyrė jam į galvos sritį ir ant galvos užmetė mikrobangų krosnelę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Išėjęs į lauką jis iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė medikus bei policiją. Medikai nuvežė jį į Žalgirio klinikas, kur jam buvo diagnozuota viršutinės lūpos žaizda, kuri buvo susiūta. Po to jis buvo pervežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotos paviršinės galvos hematomos su kraujosruvomis (T. 1, b. l. 9-11, 15-17, 72-74).
Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. apie 19.00 val. jos sugyventinis A. N. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsivedė draugą V. L., kuris ankščiau buvo jos sugyventinis. Jie trise gėrė alkoholinius gėrimus, apie 21.00 val. ji nuėjo miegoti ir atsibudo tik atvykus policijos pareigūnams. A. N. jai pasakė, kad V. L. jį sumušė, o konflikto priežastis buvo pavydas dėl jos (T. 1, b. l. 61-63).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2019 m. gegužės 24 d. apie 04.10 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laukia sumuštas jaunuolis, o pastarąjį sumušęs vyras yra minėto namo bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. N., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir kito bute buvusio vyro kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. A. N. lūpa buvo praskelta, veidas sumuštas, dėl ko buvo iškviesti medikai. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris atidarė V. L., kuris paaiškino, kad A. N. įžeidinėjo jo draugę S. B., todėl jis nesusitvardęs smogė A. N. į veidą, pastūmė bei išvarė A. N. iš buto. Su S. B. pasikalbėti nepavyko, nes ji buvo neblaivi ir neadekvati bei nesiorientavo aplinkoje. Apžiūrėjus įvykio vietą ant grindų buvo matomos raudonos dėmės ir pėdsakai. V. L. buvo sulaikytas ir pristatytas policijos komisariatą. Atvykę medikai apžiūrėjo A. N. ir pastarąjį išvežė į Žalgirio ligoninę. Visi įvykyje dalyvavę asmenys buvo neblaivūs (T. 1, b. l. 66-69).
Specialistas, apžiūrėjęs A. N. medicinos dokumentus, konstatavo, kad A. N. padaryta poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, žaizda viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje. Sužalojimai padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir/ar plokštumomis prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Vilniaus universito ligoninės Žalgirio klinikas ir į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2019 m. gegužės 24 d. Sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (T. 1, b. l. 47-48).
2019 m. gegužės 24 d. įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuoti ant grindų esančios raudonos spalvos dėmės (T. 1, b. l. 18-29).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. 04.51 val. V. L. iškvepiamame ore rasta 0,18 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - paties V. L., taip pat A. N., S. B., A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje, apžiūros protokole ir alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 04.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,18 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kumščiais sudavė keturis smūgius A. N. į veidą. A. N. nukritus ant žemės V. L. spyrė A. N. du kartus į galvą ir ant galvos užmetė mikrobangų krosnelę, padarydamas A. N. poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, žaizdą viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimą juosmens dešinėje, tokiu būdu V. L. nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
V. L. smūgiuodamas kumščiais ir kojomis A. N. į galvos sritį bei užmesdamas ant A. N. mikrobangų krosnelę nežymiai A. N. sužalojo, taigi V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.
9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
13) veiką padarė recidyvistas.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. L. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. L. tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, V. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad šį tyčinį nusikaltimą V. L. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. L. yra recidyvistas ir tai yra V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertina tai, kad A. N. pretenzijų V. L. neturi, taigi V. L. skirtina švelniausios rūšies bausmė, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas – laisvės apribojimo bausmė, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole.
Spręsdamas dėl V. L. skirtinos bausmės termino teismas įvertina tai, kad V. L. teistas dvylika kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą (T. 1, b. l. 111-131), baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 1, b. l. 169-175). V. L. padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, smūgiuojama buvo į galvos sritį, taigi V. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui ir V. L. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. L. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. L. skirtinos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. L. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. L. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
V. L. nuo 2019 m. gegužės 24 d. 04.30 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 17.10 val., kas atitinka vieną dieną, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 79, 90), taigi V. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Civiliniai ieškiniai
1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 172,49 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl V. L. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 52-57).
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 54), A. N. suteiktos skubiosios pagalbos paslaugos, kompiuterinė tomografija, neurochirurgo, ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 172,49 eurų. Teismas nustatė, jog sužalojimą A. N. sukėlė V. L., kuris pripažintinas kaltu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos V. L. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš A. N. padarytos nusikalstamos veikos patirtos 172,49 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 172,49 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 91), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Daktiloskopinė plokštelė ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas kraujo pėdsakas yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi šie daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (T. 1, b. l. 30-32), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. L. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
V. L. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. L. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. L. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į V. L. skirtą bausmę įskaityti V. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 172,49 eurų.
Daktiloskopinę plokštelę ir kraujo pėdsaką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti V. L., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu, o asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.