Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-22 · Byla Nr. N-403-2141-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
N-403-2141-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N6-2141/2006Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties R. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio m. VPK VP EPS viršininkas, nustatęs, kad R. I. 2006 m. birželio 21 d., apie 14 val. 25 min., Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Golf” važiavo 74 km/h greičiu, viršydamas leistiną 50 km/h greitį, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso jo teisėtam reikalavimui sustoti, 2006 m. birželio 27 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį paskyrė 220 Lt administracinę baudą, pažeidimą įvertinant 4 balais, pagal ATPK 130 straipsnio l dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams, o vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai R. I. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Šalies argumentai

R. I. kreipėsi į teismą ir skundu prašė 2006 m. birželio 27 d. nutarimu paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams, pakeisti į piniginę baudą, mažesnę nei sankcijos ribos. Paaiškino, kad jis nubaustas per griežtai. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta padaręs teisės pažeidimus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, mokosi, yra teigiamai charakterizuojamas, jau pradėjo mokėti anksčiau paskirtas pinigines baudas, neturėdamas specialiosios teisės, negalės dirbti darbe, kurį taip sunkiai susirado, teisės vairuoti atėmimas skaudžiai atsilieps jam, jo artimiesiems.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai patvirtina, jog įvykdytų teisės pažeidimų veikos įrodytos, teisingai kvalifikuotos. Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nutarimą priėmęs pareigūnas tinkamai atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo kaltės laipsnį, kitas turinčias nuobaudos paskyrimui aplinkybes ir paskyrė pagrįstas nuobaudas. Pateikti byloje duomenys apie R. I. už anksčiau įvykdytus KET pažeidimus taikytas nuobaudas, paties R. I. paaiškinimai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo 1996 metų nuolat pažeidinėjo KET reikalavimus, paskirtų baudų gera valia nesumokėjo, baudų bendras dydis sudaro per 11 000 Lt. Paskirtas baudas R. I. sumokėjo tik prieš teismo posėdį. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog ankstesniais nutarimais R. I. atžvilgiu taikytos piniginės nuobaudos neturėjo prevencinio bei auklėjamojo poveikio ir nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo tikslų. Dėl šių aplinkybių R. I. už 2006 m. birželio 21 d. padarytus pažeidimus paskirtos nuobaudos yra pagrįstos ir nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti paskirtas administracines nuobaudas.

III.

Apeliaciniu skundu R. I. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir skundą tenkinti, t. y. pakeisti Panevėžio m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2006 m. birželio 27 d. nutarimą administracinėje byloje ir švelninti skirtą administracinę nuobaudą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o skirti nuobaudą – piniginę baudą švelnesnę nei sankcijos už pažeidimą ribos. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pažymima, kad apeliantas negali įsidarbinti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose UAB “Taurimeta”, nes įmonė nežino, ar jam bus grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, jis jau sumokėjo visas skirtas baudas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas šioje byloje tinkamai nustatytas, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda, nes mano, kad ji yra per griežta.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad R. I. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nuo 1996 m. sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles. Antra, 2000 metais dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų jis buvo įsiskolinęs valstybei apie 11000 Lt, tačiau baudas pradėjo mokėti tik po to, kai skundžiamu nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl pažeidėją vėl nubaudus tik pinigine bauda, kurias jis, kaip minėta, vengė mokėti, tokia nuobauda jam jokio auklėjamojo ir prevencinio poveikio, tikėtina, nepadarytų, jo iš esmės nenubaustų. Taigi liktų nepasiekti nuobaudų taikymo tikslai. Trečia, pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina įsidarbinimo tikslu, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą netaikymą, kadangi asmens planuojama profesinė veikla ar planuojamo darbo pobūdis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ketvirta, greičio viršijimas yra pavojingas nusižengimas, nes dėl greičio viršijimo įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ir yra sužalojami žmonės, o nepaklusimas policijos pareigūnui rodo pareiškėjo nepagarbą viešajai tvarkai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Tenkinti apelianto skundo nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas