- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 2YT-1352-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00007-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti. Paveldimo turto masę sudaro nekilnojamieji daiktai adresu (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėjas J. Š. priėmė palikimą po tėvų mirties faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pareiškėjo tėvai mirė: pareiškėjo tėvas, J. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr.253907). Pareiškėjo motina, M. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. 352668). Tėvų santuokoje gimė trys vaikai: J. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo (pareiškėjas); A. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini); E. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina VĮ Registrų Centras 2019 m. rugpjūčio 28 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2886-1 ir GR.3A-2886-2.
3. Kaip nurodoma pareiškime, E. Š. , a .k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina Mirties liudijimas AA Nr. 397789. E. Š. santuokoje nebuvo. Vaikų neturėjo. E. Š. palikimo nepriėmė nei vienu būdu. A. Š., a. k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Mirties liudijimas AA Nr. 663669. A. Š. buvo santuokoje su I. Š.. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Tai patvirtina Ištuokos liudijimas AA Nr. 284855. Santuokoje gimė dukra I. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo. Tai patvirtina Gimimo liudijimas AG Nr. 021343. I. Š. įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. A. Š. ir I. Š. palikimo nepriėmė nei vienu įstatyme nustatytu būdu.
4. Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro duomenimis po J. Š. , mirusio (duomenys neskelbtini) ir M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Tai patvirtinta notaro informacijos pažymomis.
5. VĮ Registrų centras pažymomis Dėl duomenų iš testamentų registro teikimo, Testamentų registro išrašai patvirtina, kad J. Š. ir M. Š. testamentų nesudarydavo, palikimo priėmimo faktų neįregistruota, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo notarui faktų neįregistruota, palikimo atsisakymo faktų neįregistruota.
6. VĮ Regitra Vilniaus filialo duomenimis J. Š. ir M. Š. neturėjo įregistruotų transporto priemonių. Tai patvirtina Pažyma apie transporto priemonių registracija (duomenys neskelbtini) Nr. (1.13.)-24-VL/6951.
7. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Nr. 22040585 J. Š. ir M. Š. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Tačiau, 2012 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos pažyma Nr. A33(32)-254 patvirtina, kad palikėjas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) turėjo nuosavybėje 1/2 dalį namo su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras. Prie pažymos pateikiami išrašai iš Ūkio knygos Nr. 1, puslapiai 106, 107, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas J. Š., gyveno kartu su palikėju nurodytame name ir vedė bendrą ūkį.
8. Kaip nurodė pareiškėjas, 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos pažymą Nr. A33(32)-19 patvirtina, kad palikėjas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) turėjo nuosavybėje 1/2 dalį namo su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Prie pažymos pateikiami išrašai iš Ūkio knygos Nr. 1, puslapiai 106-107, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas J. Š. gyveno kartu su palikėju nurodytame name ir vedė bendrą ūkį.
9. Tai, kad pareiškėjas, priėmė palikimą po tėvo mirties ir valdo jį kaip savą, įrodo tai, kad pareiškėjas sutvarkė paveldėto turto kadastro duomenis. Tai patvirtina Nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų byla, registro Nr. 10/344121, kurį buvo užsakyta ir apmokėta pareiškėjo. Palikėjo mirties dienai kartu su juo gyveno pareiškėjas, sūnus, J. Š.. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. R(2.2.)201.
10. Kaip nurodyta pareiškime, visa tai patvirtina, kad pareiškėjas J. Š. priėmė palikimą po tėvo mirties laiku faktiškai pradėjęs valdyti palikimą. Tėvą, J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), laidojo ir gavo pašalpą laidojimui, pareiškėjas J. Š.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigos Mirties pažymėjimas Nr. 42 pašalpai gauti. Taip pat, palikimo priėmimo pareiškėju faktą gali patvirtinti liudytojai: Š. M., pareiškėjo dėdė, gyv. (duomenys neskelbtini); O. A., kaimynė, gyv. (duomenys neskelbtini); K. L., kaimynė, gyv. (duomenys neskelbtini).
11. Kadangi, kaip nurodoma pareiškime, nei vienas iš palikėjo kitų įpėdinių, nepriėmė palikimą po J. Š. (a. k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), taip pat palikėjo žmona M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nepriėmė palikimą po vyro mirties nei vienu įstatyme nustatytu būdu, palikimo masė išliko pirminėje padėtyje, tai yra, priklausiusi vien palikėjui J. Š., ir pareiškėjas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėjus visą turtą valdyti ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.61 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas remdamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėjas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) visą palikimą ir pradėjo jį valdyti nuo mirusiojo mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjai priėmė palikimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, patvirtina pateikiami kartu su pareiškimu rašytiniai įrodymai, taip pat, tai, kad pareiškėjas visą laiką gyveno ir gyvena dabar name, kuris yra paveldimas kaip turtas, ir gyvenimas paveldimame name įrodo, kad pareiškėjas įgijo paveldėtą turtą nuosavybėn, nes paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų. Priimtas turtas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, nors paveldėjimo teisės liudijimas nėra išimtas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Tačiau CK 5.66 straipsnis, reglamentuojantis paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nenumato palikimą priėmusio asmens pareigos prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, kai palikimą priėmęs asmuo nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti.
13. Kaip nurodė pareiškėjas, be teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjas negali pilnai priimti ir sutvarkyti notarų kontoroje dokumentus dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o nuo to priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, o taip pat nekilnojamojo daikto registracija ir nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų sutvarkymas Registrų centre.
14. 2021 m. sausio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens I. Š. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog sutinka su pareiškimu.
15. 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. ((duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė J. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
16. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina, M. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), kuri nesikreipė dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Pareiškėjo tėvai J. Š. ir M. Š. turėjo tris vaikus: J. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo (pareiškėjas); A. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini); E. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini), kurie taip pat po J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjo brolis A. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini), buvo vedęs, tačiau santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) metais. A. Š. santuokoje susilaukė dukters I. Š., kuri šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą. Priešingai, byloje gautas I. Š. sutikimas su pareiškėjo pateiktu pareiškimu.
18. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas nuolat rūpimosi ir rūpinasi turtu, kuris liko po jo tėvo J. Š. mirties. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad yra užvesta paveldėjimo teisės byla ar būtų sudarytas testamentas. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
19. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas J. Š. po savo tėvo J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.