- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-283/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“
- Advokatai
- Gytis Janiliauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo (apelianto) vadovui Arūnui Stravinskui ir atstovui advokatui Gyčiui Janiliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl nevisiško atsiskaitymo už ieškovo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atsakovui UAB „Arno vila“ atliktus statybos darbus.
Šalies argumentai
Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 1 515 166,86 Lt dydžio skolą,170 716 Lt dydžio delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo pagrindinį reikalavimą ieškovas kildino iš šalių 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties (toliau – Sutartis) ir jos papildomų susitarimų. Nurodė, kad atliko statybos darbus, tačiau atsakovas su juo nevisiškai atsiskaitė, todėl susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas, pareikšdamas prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Sutartį jis turi teisę sulaikyti 5 procentus kiekvieno mokėjimo sumos ir privalo sulaikytą sumą sumokėti per 30 dienų po to, kai šalys pasirašys baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą ir ieškovas pateiks garantinio laikotarpio draudimo polisą. Sulaikyta suma 5 procentų neviršija. Iki šiol nei yra pasirašytas baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktas, nei yra pateiktas garantinio laikotarpio draudimo raštas, todėl sulaikyta suma negali būti laikoma skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. galutiniu sprendimu 2009 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovo 229 786,26 Lt dydžio skolą ir 33 180 Lt dydžio delspinigius, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl galutinio darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašymo fakto ir prašomų priteisti sumų sulaikymo pagrįstumo. Teismas nustatė, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus liko skolingas 1 515 166,86 Lt, be to, ieškovas dar paskaičiavo 170 716 Lt dydžio delspinigius. Statytas pastatas tinkamu naudoti kompetentingos institucijos buvo pripažintas 2007 m. gruodžio 28 d. aktu (pirmas etapas) ir 2008 m. spalio 21 d. aktu (antras ir trečias etapai).
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalių sudarytos Sutarties 3.5.1 punkte buvo įtvirtinta tokia atsiskaitymo tvarka: šalims pasirašius kasmėnesinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą bei pažymą apie atliktų darbų vertę ir rangovui pateikus šių dokumentų pagrindu išrašytą sąskaitą- faktūrą, užsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo minėtų dokumentų pasirašymo apmoka rangovui 95 procentus sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos be PVM ir 100 procentų PVM sumą; 5 procentų suma nuo atliktų darbų vertės (neįskaitant PVM) yra sulaikoma iki galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir draudimo poliso garantiniam laikotarpiui pateikimo. Sutarties 3.5.2 punkte numatyta, kad galutinį atsiskaitymą su rangovu užsakovas atlieka per 30 kalendorinių dienų nuo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Taigi galutinis atsiskaitymas už atliktus statybos darbus yra susietas su baigiamuoju darbų perdavimo-priėmimo aktu.
CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ieškovas nurodė, kad vienašališkai pasirašytas ir galiojantis nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. yra baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas ieškovo projekto vadovo; šis aktas atsakovui įteiktas 2008 m. rugpjūčio 4 d. su 2008 m. liepos 31 d. pranešimu. Teismo nuomone, šiame pranešime nėra nurodyta, kad su juo būtų pateiktas aptariamas aktas, o iš pačio akto turinio matyti, kad jis surašytas vėliau negu 2008 m. rugpjūčio 18 d., nes jame nurodyta, jog „konstatuojama, kad darbai nurodyti 2008 m. rugpjūčio 18 d. defektiniame akte yra atlikti“. Datos, kada aktas pasirašytas, nėra. Taigi nėra pagrindo sutikti, kad aptariamas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas yra galiojantis vienašališkai pasirašytas aktas, su kuriuo būtų galima sieti atsakovo pareigą apmokėti už atliktus darbus. Išvadą, kad nurodomas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas negali būti laikomas galiojančiu, patvirtina ir tolimesni šalių ginčai (derybos) dėl atliktų statybos darbų priėmimo: 1) 2008 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 30-2710 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl akto pasirašymo, kuriame nurodė, jog atsakovui nepasirašius akto, jį pasirašys vienašališkai, 2) 2008 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 30-2798 ieškovas nurodė pažymėjęs akte, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti, ir toks aktas laikomas galiojančiu (šis ieškovo nurodomas galiojantis aktas byloje nėra pateiktas, o atsakovas nurodo, kad baigiamasis darbų perdavimo aktas su šiuo raštu negautas); 3) ieškovo pateiktas 2009 m. vasario 18 d. baigiamųjų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kurio nepasirašė atsakovas, nurodydamas, kad darbai nepabaigti, 4) kiti raštai, iš kurių matyti dėl statybos darbų vykstančios derybos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas buvo pagrįstai sulaikęs 5 procentų mokėtiną sumą ir tuo pagrindu, kad ieškovas nebuvo pateikęs draudimo poliso garantiniam laikotarpiui, kurį pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą tik jei pats tinkamai vykdo prievolę perduoti darbus, tačiau iš nurodytų aplinkybių (vedamų derybų) nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą bei laikantis nustatytų procedūrų vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Tai, kad ieškovo pastatytas objektas yra pripažintas tinkamu naudoti, nėra pagrindas nesivadovauti Sutarties nuostatomis dėl galimumo sulaikyti 5 procentus sumos nuo atliktų darbų vertės, nes Sutartimi šis sulaikymas yra susietas su baigiamuoju darbų perdavimo-priėmimo aktu. Remiantis tuo, priteisti atsakovo sulaikytą sumą – 1 285 380,60 Lt, kurią ieškovas pripažįsta kaip galimą sulaikyti, nėra pagrindo. Nesant pagrindo priteisti šią sumą, nėra pagrindo priteisti ir 137 536 Lt dydžio delspinigius.
Teismas reikalavimą priteisti 229 786,26 Lt sumą, kurią atsakovas sulaikė remdamasis darbų trūkumų nepašalinimo faktu (CK 6.64 str. 1 d. 2 p., 3 d.), laikė pagrįstu. Teismo nuomone, nėra įrodymų, kad atsakovas yra tinkamai pranešęs ieškovui apie esamus atliktų darbų trūkumus ir prašė juos pašalinti (pateiktas nebaigtų darbų sąrašas, neištaisytų defektų sąrašai yra nepasirašyti, nėra duomenų, kad jie įteikti ieškovui). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija 5 procentų galimą sulaikyti sumą, kad ji turėjo būti sumokėta pagal sąskaitas-faktūras Nr. 105779, 105592 ir 105361 už atliktus statybos darbus jau atėmus sulaikytą 5 procentų sumą, kad dėl darbų atlikimo nėra ginčo, kad ieškovo pastatytas objektas pripažintas tinkamu naudoti, darytina išvada, jog atsakovas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo sulaikyti aptariamos sumos mokėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu, jeigu nesusitarta kitaip. Pripažinus šią ieškinio dalį pagrįsta, priteistini 33 180 Lt dydžio delspinigiai, dėl kurių paskaičiavimo ginčo nėra, taip pat procesinės palūkanos ir dalis bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas (ieškovas) AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles ir neteisingai aiškindamas rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai suabsoliutino baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Sutartimi viena šalis siekė atlikti darbą, kad jo rezultatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, o kita šalis – gauti darbų rezultatą, kad jį galėtų parduoti ir gauti pajamas. Kadangi ieškovas darbus atliko, jie buvo pripažinti tinkamais, o atsakovas darbų rezultatą priėmė bei pardavė, todėl atsakovo vengimas atsiskaityti laikytinas nepagrįstu siekiu pasipelnyti. Teismas pats konstatavo, kad visi darbai buvo perduoti pagal aktus, kuriuos atsakovas pasirašė be išlygų. Nors teismas teisingai konstatavo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau vienu atveju šiuo argumentu vadovavosi, kitu – ne.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad baigiamasis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas negalioja. 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2008 m. lapkričio 25 d. raštai patvirtina, kad aptariamas aktas atsakovui buvo perduotas kartu su 2008 m. liepos 31 d. pranešimu. Siekiant bendradarbiauti, aktas pakartotinai buvo pateiktas su 2008 m. lapkričio 14 d. raštu. Atsakovui baigiamojo akto nepasirašius, jį vienašališkai pasirašė ieškovas. Aktas nebuvo nuginčytas, todėl jis galioja.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Arno vila“ prašo skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai statybos darbų perdavimą sieja su kompetentingos institucijos 2008 m. spalio 21 d. objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nes jo pripažinimas tinkamu naudoti vyko keliais etapais. Pirmasis toks aktas buvo sudarytas 2007 m. gruodžio 28 d., todėl, remianti ieškovo pozicija, jis galėtų dalies galutinės kainos reikalauti jau nuo nurodytos datos, tačiau to ieškovas nedarė ir bandė inicijuoti galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymą. Sutartis nesieja ieškovo vykdytų darbų pabaigos su objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nes ieškovas įsipareigojo atlikti šalių sutartus darbus, o ne darbus, pakankamus pripažinti objektą tinkamu naudoti. Visiško atsiskaitymo sulaikymas buvo skirtas būtent užtikrint ieškovo atliekamų darbų apimtį ir kokybę.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Arno vila“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nebuvo informuotas apie darbų defektus. Paties ieškovo pateiktas 2008 m. liepos 31 d. pranešimas, kuriame konstatuojama, kad darbai, nurodyti 2008 m. rugpjūčio 18 d. defektiniame akte, yra atlikti, patvirtina, jog ieškovas apie darbų defektus buvo informuotas. Kadangi ieškovas neįrodė ištaisęs darbų trūkumus, atsakovas, remdamasis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, pagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą.
Ieškovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo skundą atmesti. Akcentuoja, kad šiuo klausimu teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Darbų perdavimo-priėmimo aktuose nenurodyta jokių trūkumų, dėl jų nepareikšta ieškinio. Atsakovo interesai dėl galimų trūkumų yra visiškai užtikrinti pateiktu laidavimu, todėl jis neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų. Be to, atsakovas yra pardavęs darbų rezultatą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl visiško atsiskaitymo už ieškovo atsakovui atliktus statybos darbus.
Dėl šalių sutartos visiško atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos
Šalys Sutartyje numatė dalinį (etapinį) atliktų darbų priėmimą-perdavimą bei susitarė, kad už konkrečią priimtų darbų dalį bus mokama tik dalis darbų kainos, o kitos dalies mokėjimas bus atidėtas (3.5.1, 19.1 str.). Kaip iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys visišką atsiskaitymą pagal Sutartį susiejo su dviem būtinomis aplinkybėmis: galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu ir draudimo įmonės išduoto atliktų darbų kokybės garantinio termino laidavimo rašto pateikimu.
Teisėjų kolegija, vertindama Sutarties nuostatas, sprendžia, kad visiško atsiskaitymo sulaikymas atsakovui turėjo užtikrinti, jog, pirma, ieškovas ištaisys iki galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo paaiškėjusius jau priimtų darbų trūkumus bei baigs visus sutartus darbus (19.1, 19.4 str.), ir, antra, pateiks garantiją – draudimo įmonės išduotą laidavimo raštą, užtikrinantį tinkamą ieškovo įsipareigojimų pašalinti darbų trūkumus per jų garantinį terminą vykdymą (12.4, 20 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sutarties laisvės principą ir tarp šalių susiklosčiusių santykių komercinį pobūdį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad tokia šalių sutarta atsiskaitymo tvarka per se yra nesąžininga, suteikia vienai iš jų nepagrįstą pranašumą ar prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Dėl vienašalio galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai pasirašyti galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo ir todėl aptariamo akto pagrindu darbų neperdavė.
Iš tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo kilę nesutarimų dėl atliktų darbų terminų ir trūkumų, taip pat buvo deramasi dėl galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto sąlygų ir jo pasirašymo (T. 1, b. l. 191-200; T. 2, b. l. 4-6, 23-27, 108-110). Spręsti, kad, kaip teigia ieškovas, minimas aktas teisinę galią įgavo 2008 m. rugpjūčio 14 d., nėra jokio pagrindo, nes iš esmės analogiški aktai atsakovui buvo pateikti 2008 m. lapkričio 14 d. (T. 2, b. l. 24) ir 2009 m. vasario 18 d. (T. 1, b. l. 192). Atkreiptinas dėmesys, kad netgi 2009 m. vasario 18 d. akte nėra jokio ieškovo įrašo, kad aktas pasirašomas vienašališkai ir tokiu būdu darbai laikomi perduotais (CK 6.694 str. 4 d.). Ieškovo argumentai, kad minėti skirtingų datų aktai buvo pasirašyti dėl jo darbuotojų teisinio neišprusimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra juridiškai reikšmingi, nes būtent ieškovui tenka pareiga pasirūpinti tinkamu savo veiklos organizavimu. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad iki kreipimosi į teismą dienos ieškovo atlikti veiksmai nelaikytini aiškiai išreikštu vienašaliu darbų pagal galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą perdavimu.
Dėl draudimo kompanijos laidavimo rašto pateikimo
Minėta, antra būtina sąlyga, su kuria buvo susietas visiškas atsiskaitymas, yra draudimo įmonės laidavimo rašto pateikimas. Neginčytinai nustatyta, kad toks raštas buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu (T. 2, b. l. 28). Be to, aptariamas raštas neatitinka šalių susitarimo. Pirma, jame nustatytas garantinis laikotarpis yra 15 mėn., o ne 24 mėn., kaip to reikalauja Sutartis (12.4 str.) Antra, laidavimo suma yra mažesne nei numatyta Sutartyje: 1 286 342 Lt vietoj sutartų 1 516 749 Lt (1.1.17, 3.1, 3.4, 12.4 str.; T. 2, b. l. 20-22).
Dėl šalių elgesio
Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad Sutartyje įtvirtinta visiško atsiskaitymo tvarka savaime nėra neteisinga ir neteisėta. Nepaisant to, tokia tvarka šalys turi naudotis sąžiningai ir neiškreipti jos esmės.
Vienas iš ieškovo argumentų yra tas, kad jis sutartus darbus atliko kokybiškai, ką, jo nuomone, patvirtina tiek statyto pastato pripažinimas tinkamu naudoti (T. 2, b. l. 53-56, 62-65), tiek šio pastato dalių vertės nustatymo ataskaitos (T. 1, b. l. 154-183), be to, didžioji dalis pastato buvo parduota, todėl teismas negalėjo suabsoliutinti galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu ginčo situacijoje nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad šalių susitarime numatytų atlikti statybos darbų pabaiga ir tinkama darbų kokybė ne visuomet gali būti tapatinama su statinio pripažinimu tinkamu naudoti – šalys gali numatyti aukštesnius kokybės reikalavimus darbams ar daugiau darbų nei būtina statiniui pripažinti tinkamu naudoti (CK 6.663 str. 2 d., 6.681 str. 1 d., Statybos įstatymo 4-5 str.). Antra, ginčo atveju jau po pastato pripažinimo tinkamu naudoti ieškovas ir atsakovas pasirašė neatliktų darbų ir defektinį aktą (T. 2, b. l. 109-110), kuriame buvo išvardinti ieškovo (jo subrangovų) neatlikti ar su trūkumais atlikti darbai. Trečia, pastato dalys turto vertintojų buvo įvertintos darant tik prielaidas apie tinkamą jų statybą (T. 1, b. l. 158, 172), todėl vertinimo ataskaitos nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atliktų darbų apimtį ir kokybę. Ketvirta, pastato dalių perleidimas tretiesiems asmenimis taip pat neįrodo, ar buvo atlikti visi sutarti darbai, ar atliktų darbų kokybė atitinka šalių susitarimą, taip pat nepanaikina nei atsakovo atsakomybės turto įgijėjams už daikto nekokybiškumą, nei ieškovo atsakomybės atsakovui už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Savo ruožtu atsakovas atsisakymą visiškai atsiskaityti grindė ir tuo, kad ieškovas atliko ne visus sutartus darbus, taip pat kai kuriuos darbus atliko netinkamai (T. 1, b. l. 198; T. 2, b. l. 115-116). Kartu atsakovas teigė, kad šiuo metu absoliuti dauguma tokių nebaigtų ar netinkamai atliktų darbų yra baigti, jų trūkumai pašalinti, tačiau negalėjo nurodyti, nei šių darbų vertės, nei kas juos atliko (T. 2, b. l. 133). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodyti ieškovo neatlikti ar netinkamai atlikti darbai savo pobūdžiu nėra nei ypatingai sudėtingi, nei didelės vertės, pavyzdžiui, nebaigtais darbais įvardijami nesumontuoti šviestuvai, termostatinės galvutės, o darbų trūkumais nurodomi vandens pratekėjimas per konstrukcijas, neveikiantys šviestuvai, statybinių medžiagų likučių nepašalinimas. Tuo tarpu ieškovui, minėta, yra nesumokėta daugiau kaip 1,5 mln. Lt suma.
Dėl ginčo sprendimo iš esmės
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginčą išspręsti iš esmės – formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įpareigoja vykdyti Konstitucija. Teismo sprendimas turi kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, taip pat užkirsti ar bent jau apriboti galimybę iš tų pačių santykių kilti kitiems ginčams (CPK 2 str.).
Nagrinėjamu atveju susiklostė pakankamai sudėtinga situacija. Viena vertus, ieškovas nėra tinkamai perdavęs darbus pagal galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat nėra pateikęs susitarimo sąlygas atitinkančio draudimo rašto. Kita vertus, nurodomi kaip ieškovo nebaigti ar su trūkumais atlikti darbai šiuo metu paties atsakovo teigimu yra iš esmės užbaigti, trūkumai pašalinti, be to, pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, o jo dalis perleista tretiesiems asmenims. Šis teisminis ginčas dėl visiško atsiskaitymo vyksta jau dvejus metus, reikalavimo suma yra didelė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo iš esmės neišsprendė: šalys ir toliau ginčysis tiek dėl galutinio darbų perdavimo-priėmimo, tinkamo laidavimo rašto pateikimo, tiek dėl darbų pabaigimo, jų trūkumų ištaisymo ir visiško atsiskaitymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, mano, kad teisingiausias tarp šalių kilusio ginčo sprendimas būtų toks: atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu, kartu neužkertant atsakovui galimybės pareikšti reikalavimus teisme dėl išlaidų, patirtų užbaigiant atlikti darbus ar taisant jų trūkumus (jei šios aplinkybės būtų įrodytos), atlyginimo (tokia išlaidų suma, vertinant ją a priori, akivaizdžiai būtų mažesnė nei šioje byloje pareikštas pagrindinis ieškovo reikalavimas), o ieškovas turėtų pateikti atsakovui tinkamą draudimo raštą, taip užtikrindamas savo įsipareigojimų darbų garantiniu terminu vykdymą. Toks sprendimas turėtų užtikrinti šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, taip pat atkurti teisinę taiką tarp šalių.
Sprendžiant dėl konkrečios ieškovui priteistinos sumos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sulaikyta galėjo būti 1 285 380,60 Lt suma. Tokios išvados šalys neginčijo. Tuo tarpu 229 786,26 Lt suma, kurios sulaikymą atsakovas grindė atliktų darbų trūkumų faktu, taip pat ją atitinkantys 33 180 Lt dydžio delspinigiai (T. 2. b. l. 61) pirmosios instancijos teismo buvo priteisti, konstatavus, kad atsakovas neįrodė tokių trūkumų. Tačiau, minėta, byloje yra 2008 m. gruodžio 8 d. abiejų šalių pasirašytas neatliktų darbų ir defektinis aktas (T. 2, b. l. 109-110), kuriame nurodami ieškovo (jo subrangovų) neatlikti ar netinkamai atlikti darbai. Remdamasi šiuo aktu, aplinkybe, kad nei viena šalis neįrodė, jog darbai yra atlikti ar neatlikti, jų trūkumai ištaisyti ar neištaisyti, taip pat tuo, kad atsakovui nėra užkertamas kelias pareikšti naują reikalavimą dėl išlaidų, patirtų užbaigiant atlikti darbus ar taisant jų trūkumus, atlyginimo, teisėjų kolegija nusprendžia priteisti ieškovui visą pagrindinio reikalavimo sumą – 1 515 166,86 Lt, tačiau atmeta pastarojo reikalavimą priteisti delspinigius. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje netesybų taikymas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.
Minėta, draudimo įmonės laidavimo raštas buvo pateiktas ne 24 mėn., o 15 mėn. laikotarpiui, be to, ne 1 516 749 Lt, o 1 286 342 Lt sumai. Nepaisant to, laidavimas buvo galiojantis, o atsakovas turėjo teisę juo pasinaudoti, tačiau to nedarė. Dėl šios priežasties, taip pat neabejotinos laidavimo reikšmės atsakovui, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas turėtų per teismo nustatytą terminą pateikti Sutarties sąlygas atitinkantį draudimo įmonės laidavimo raštą 1 516 749 Lt sumai, galiosiantį 9 mėn. nuo teismo nustatytos dienos. Siekiant išvengti teismo procesinio sprendimo vykdymo neaiškumų ar ginčų vykdymo procese, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti, jog atsakovas ieškovui priteistą 1 515 166,86 Lt sumą sumokėtų tik gavęs iš ieškovo tinkamą laidavimo raštą (CPK 271 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti ir palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, bei atsižvelgdama į teismo procesinį sprendimą, sprendžia, kad palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo to momento, kai atsakovui atsiras pareiga pagal sprendimą atsiskaityti su ieškovu, ir mokamos iki visiško atsiskaitymo. Atsižvelgiant į procesinio sprendimo priėmimo datą, aptariamos palūkanos siektų 8,05 proc. (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės, neužkirto kelio naujiems šalių ginčams, neįvertino į šalių santykių dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo ir darbų pabaigimo, todėl jo priimtas galutinis sprendimas keistinas, išsprendžiant ginčą iš esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas šioje byloje patyrė 19 545 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 1, b. l. 8; T. 2, b. l. 87), o atsakovas – 3 130 Lt (T. 2, b. l. 92). Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, spręstina, kad buvo patenkinta 3/4 ieškovo reikalavimų, todėl, atlikus tokių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 13 876 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Įpareigoti ieškovą AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti atsakovui UAB „Arno vila“ šalių 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 508231 12.4 straipsnio nuostatas atitinkantį draudimo įmonės laidavimo raštą 1 516 749 Lt (vieno milijono penkių šimtų šešiolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių litų) sumai, galiosiantį 9 (devynis) mėnesius nuo jo išdavimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Arno vila“ ieškovui AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 1 515 166,86 Lt (vieno milijono penkių šimtų penkiolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt šešių litų ir 86 ct) dydžio įsiskolinimą. Nustatyti, kad atsakovui pareiga sumokėti įsiskolinimą ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už jį iki visiško įsiskolinimo sumokėjimo, atsiranda nuo nurodyto laidavimo rašto pateikimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Arno vila“ ieškovui AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 13 876 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.