Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž., jo atstovui advokatui D. Ž. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d. ir 426 str. 1 d., numatytų nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2019-01-21 apie 10.37 val. vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stiklinį stogelį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stogelį ir jį sugadino.

Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. Ž. padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies bei paaiškino, kad pamena, jog 2019-01-21 buvo pirmadienis, jis su kroviniu važiavo į (duomenys neskelbtini) išsikrauti. Atvažiavęs į vietą ieškojo firmos važiuodamas ratais, nes nebuvo jokių iškabų. Važiuodamas teritorija tarp dviejų pastatų iš dešinės pusės pastebėjo pakeliamus vartus, todėl stabtelėjo. Išgirdo keistą garsą, lyg kažkas čiuožtų, tuo metu atsidarė vartai. Prie mašinos priėjo žmogus ir paklausė, ar jis ne sandėlių ieško, paaiškino, kad ieškoma firma randasi čia pat, už kelių žingsnių. Tada pamatė, kad ant stiklo valytuvų yra stiklo gabaliukai, niekaip negalėjo suprasti iš kur jie. Apsidairęs tai pat niekaip negalėjo suvokti iš kur atsirado ant mašinos stiklas. Sėdęs į mašiną pavažiavo tuos kelis metrus, susirado tą firmą, iškrovė paletes. Tvirtino, kad jokio pastato stogelio nematęs, kontakto su juo nepajutęs, tačiau iš garso manė, kad nuo mašinos stogo stabdant nučiuožė ledai ir taip jau ne sykį yra buvę. Jokių stiklų ant sniego nematė. Pažymėjo, kad savaitgalį mašina buvo autoservise, todėl vėliau skambino ir savo tiesioginiam viršininkui išsiaiškinti iš kur galėjo rastis ant automobilio stiklai. Nurodė, kad teritorija, kurioje iškrovė prekes, buvo saugoma, joje vaikštinėjo apsaugos darbuotojai, tačiau niekas iš jų eismo įvykio taip pat nematė. Tik daug vėliau, gal po 20 dienų, paskambino kažkokia moteriškė tyrėja, pranešė, kad buvo sukeltas eismo įvykis, prašė atvykti į PK pasiaiškinti. Teismo prašė įvertinti nurodytas aplinkybes ir jo atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 426 str. 1 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal ANK 569 str. 1 d. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Byloje esantys įrodymai – 2019-02-11 tarnybinis pranešimas; A. O. 2019-02-11 teikti paaiškinimai; administracinės atsakomybėn traukiamo A. Ž. 2019-02-20 teikti paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; vaizdo įrašas – patvirtina, kad A. Ž. 2019-01-21 apie 10.37 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas pro stiklinį stogelį neįsitikino, kad pravažiuos saugiai, kliudė stogelį ir jį sugadino.

Tokiu būdu, A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sukėlė eismo įvykį kurio metu buvo apgadintas stogelis ir taip padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 str. 1 ar 2 d. numatytas nusižengimas.

A. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs nei apgadinto stogelio savininkui, nei policijos pareigūnams. Tiek apklaustas administracinio nusižengimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai teigė, kad nepastebėjo kliudęs pastato stogelį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, jog jis buvo apgadintas.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 str. 1–2 d. numatytus nusižengimus – pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Aptarta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju. Todėl, analizuojant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai būtina nustatyti, ar A. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas kad buvo sukeltas eismo įvykis.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad A. Ž. sukeltas eismo įvykis buvo pastebėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo A. O. tik 2019-02-11 (b. l. 16). 2019-02-11 teiktuose paaiškinimuose A. O. nurodė, kad pirmiausiai teritorijoje pastebėjo stiklo šukes, vėliau iš apsaugos kamerų įrašų nustatė, kad pravažiuojantis automobilis kliudė stiklinį stogelį ir jį sudaužė. A. O. teismui paaiškino, kad stiklo šukes pastebėjo tik nutirpus sniegui (b. l. 27).

Teismo vertinimu, itin informatyvus yra vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip A. Ž. vairuojamas automobilis važiuodamas teritorija automobilio stogo tento kraštu kliudo pastato nedidelį stiklinį stogelį, kuris buvo laikomas pakabinamais strypais ir daugiau neturėjo jokių konstrukcinių elementų. Po kliudymo, stogelio strypai nuo stogelio atsikabina, stogelio stiklinė dalis krenta į sniegą ir pažyra į smulkias daleles (šukes), nes stiklas buvo grūdintas. Tuo tarpu patys strypai lieka kaboti prigludę prie sienos. Akivaizdu, jog smulkios stiklo šukės sniege, yra sunkiai pastebimos. Eismo įvykis įvyko žiemos metu. Todėl A. Ž. parodymai, jog stabdant kartais nuo krovininės mašinos stogo nubyra ledai, yra įtikinami, suprantami. O ir vėlesni A. Ž. veiksmai, kai jis žinodamas, kad teritorija yra saugoma apsaugos darbuotojų, iškrovė krovinį, bendravo su šalia įvykio vietos buvusiu įmonės darbuotoju dėl krovinio perdavimo, t. y. nesistengė nieko nuslėpti ar nedelsiant pasitraukti iš įvykio vietos, patvirtina, kad jis nesuvokė, jog buvo sukeltas eismo įvykis.

Teismas taip pat pastebi, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog A. Ž. turėjo tikslą pasitraukti iš eismo įvykio vietos vengdamas administracinės ar civilinės atsakomybės už savo veiksmus.

Aptartų įrodymų visuma, paties stogelio apgadinimo aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, t. y. nesuvokęs, kad buvo kliudytas ir apgadintas stogelis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 426 str. 2 d. administracinio nusižengimo byla buvo pradėta be pagrindo, nes jo veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje nurodyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tyčios, sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl A. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 426 str. 2 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.; 635 str. 1 d. 2 p.).

A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, gailėjosi padaręs nusižengimą ir ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi; padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą ir ANK 417 str. 8 d. numatytą nusižengimą A. Ž. skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio, t. y. 10 Eur, bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 417 str. 8 d., 635 str. 1 d. 1 ir 2 p., 675 str. 3 d., 591 str. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą.

A. Ž. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimo 426 str. 2 d. pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19098899107.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.