Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Pocevičienė Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00042-2014-3

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2015 m. sausio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su G. S. ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-01-15 apie 1:00 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į V. K. priklausantį butą, prižadino miegantį V. K. ir reikalavo atiduoti pinigus. R. B. iš V. K. striukės kišenės ištraukė 200 litų, po to G. S. nukentėjusiajam V. K. rankomis sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą veide. Taip panaudodami fizinį smurtą, atėmė galimybę nukentėjusiajam V. K. priešintis, nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį, turtą – pinigus 200 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. B. padarė BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskyrė teisingą bausmę.

Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Iš skundo turinio matyti, jog apeliantas ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes: neigia, kad drauge su G. S. įsibrovė į nukentėjusiojo V. K. namus, vartojo smurtą jo atžvilgiu bei pagrobė iš jo striukės vidinės kišenės 200 Lt. Jo žodžiais tariant, jiedu įėjo pas nukentėjusįjį pro nerakintas buto duris paprašyti cigarečių ir, iškraustę jo kišenes, paėmė cigarečių pakelį ir 10 Lt metalinėmis monetomis. Smūgius nukentėjusiajam sudavė G. S., kai jis jau buvo išėjęs iš nukentėjusiojo buto, o 200 Lt rado prie nukentėjusiojo butų durų. Tokie veiksmai, nukentėjusiojo manymu, atitinka BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį.

Apelianto pateiktą įvykių versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad apie 01 val. į jo butą šviesdami prožektoriais įsibrovė du vaikinai: vienas iš jų buvo G. S. - jį pažino iš balso, antras vaikinas nekalbėjo (kaip žinia, R. B. yra kurčnebylys), todėl jo nepažino. Pajuto smūgius į žandikaulį, po to kažkuris iš vaikinų apieškojo jo kišenes. Miegojo su striuke, kurios vidinėje kišenėje, uždarytoje užtrauktuku, laikė 200 Lt. Nuo smūgių buvo praradęs sąmonę, o kai pabudo apie 02 val., vidinėje striukės kišenėje nebebuvo 200 Lt. Abiejų nuteistųjų parodymais V. K. kišenes apieškojo R. B.. R. B. sugyventinė I. M. parodė, kad 2014-01-14, t.y. prieš pat įvykį R. B. pinigų neturėjo, nes gautą pašalpą išleido kompiuteriui, maistui ir alui, todėl G. S. pareikalavus grąžinti 20 Lt skolą, R. B. prašė palaukti. Tačiau sekančią dieną, t.y. 2014-01-15 R. B. turėjo nemažą sumą pinigų. G. S. teigė, kad sekančią dieną R. B. turėjo 200 Lt, iš kurių pirko naudotą 80 Lt vertės telefoną. Telefono pirkimo faktą patvirtino liudytoja apklausta GSM centre dirbanti pardavėja Ž. T..

R. B. paaiškino, kad 200 Lt kupiūrą jis rado prie V. K. buto durų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus vertino kaip siekį sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nes nukentėjusiojo parodymais jis pinigus laikė užtrauktuku uždarytoje striukės vidinėje kišenėje, su kuria ir miegojo. Kai po sumušimo atgavo sąmonę, pinigų kišenėje nebebuvo.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. K. buvo sumuštas veidas, nustatyta poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta kieto buko daikto poveikyje. V. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 37).

Aptartomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d.

Apeliantas teigia, kad į V. K. butą neįsibrovė, o įėjo pro nerakintas duris. Tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato

2005 m. birželio 23 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo

baudžiamosiose bylose” 15 punkte išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba

atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama

gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją)

ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Šiuo konkrečiu atveju į butą nuteistieji įėjo per nerakintas duris, tačiau padarė tai be nukentėjusiojo leidimo ar sutikimo ir elgėsi įėję aiškiai prieš jo valią. Taigi šis skundo argumentas nepaneigia BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties apelianto veikoje.

BK 180 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė pirmosios instancijos teismo tinkamai individualizuota, įvertinus BK VIII skyriuje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra neįgalus. Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas į svetimą nuosavybę ir asmens sveikatą, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). R. B. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, charakterizuojamas neigiamai. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Įvertinus minėtas aplinkybes, Kupiškio rajono apylinkės teismo paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ženkliai mažesnė už sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta.

Atmestinas R. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. R. B. neigė pagrobęs 200 Lt iš nukentėjusiojo kišenės, ši aplinkybė buvo įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. B. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiklą.

Minėtomis aplinkybėmis skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.