Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo L. A., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Viena iš elektros linijų be bendraturčių sutikimo ir, numanoma, kad be ESO ar VTPSI leidimo, buvo nukirsta ir dalinai išmontuota, dėl ko kilo nepatogumų ja besinaudojusiems bendraturčiams. Pareiškėjo teigimu, atsakovė savo atsakyme nepagrįstai nurodė, kad naujai įrengto lauko kabelio ir jo laikančiojo lyno pritvirtinimo elementų ir lyno įtempėjų tūris galimai yra mažesnis kaip 0,01 m³. Pareiškėjo teigimu, kabelio matomos dalies ilgis yra apie 8 m., o jo skerspjūvis turėtų neviršyti 0,00125 m². Tai apytiksliai atitinka 4 cm diametro apvalų profilį, kuris tam tikrose zonose tikrai yra viršijamas dėl kabelio tvirtinimo elementų. Įrengta elektros linija yra pakankamai ilga ir kontrastinga namo fasado atžvilgiu.

Vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktu, be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Pagal Reglamento 3 priedo 5 punktą, pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju elektros inžinerinių sistemų įrengimui ant pastatų fasadų statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Inspekcija skundžiamame rašte pateikė pareiškėjui išsamų ir pagrįstą atsakymą į jo 2023-09-26 prašymą. Inspekcijos atsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Tai, kad pateiktas atsakymas pareiškėjo netenkina, ginčo situacijos vertinimo nekeičia. Atitinkamai pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2023-10-30 rašto Nr. 2D-18699 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023-09-26 prašymą – atlikti išsamų tyrimą dėl elektros tinklų tvarkymo ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023-09-26 prašymu „inicijuoti tyrimą dėl nepagrįsto ir nesuderinto elektros tinklų tvarkymo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Inspekciją, informuodamas, kad anksčiau naudotas apatinis elektros kabelis palei namo, (duomenys neskelbtini), lauko duris buvo be kitų bendraturčių sutikimo nukirptas. Prašyme nurodė, kad kabelis buvo pajungtas nuo minėto namo 2-ojo aukšto skirstymo dėžutės prieš daugiau kaip 10 metų, o kabelio dalinį demontavimą atliko 1-ojo buto gyventojas ir bendraturtis A. A.. Su ESO ar kitų nepriklausomų elektros specialistų vertinimu minėto kabelio atžvilgiu pareiškėjas nebuvo asmeniškai supažindintas, todėl mano, kad jo ir nėra. Teigė, kad toks elektros kabelių pertvarkymas pažeidžia LR statybos įstatymo I-1240 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus. Taip pat Prašymu informavo, kad iš sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutiestas naujas elektros kabelis į (duomenys neskelbtini), tikriausiai prieš mažiau kaip 10 metų. Originali minėto namo elektros instaliacija jau yra netinkama naudoti. Minėtas pertvarkymas pažeidžia jau minėtus punktus bei LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjas pageidavo, kad tiriant minėtus pertvarkymus, susijusius su saugomų namų fasadais, būtų informuoti ir apžiūroje, jei prireiktų, dalyvautų ir savivaldybės kultūros paveldo skyriaus atstovai.

Inspekcija 2023-10-30 raštu Nr. 2D-18699 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėją informavo, kad Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į prašyme ir nuotraukose nurodytą informaciją bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017), 3 priedo 4.1 papunkčiu, ant pastato (duomenys neskelbtini) fasadų įrengtų elektros inžinerinių sistemų tūris ne didesnis kaip 0,01 m³ tūrio, tai nelaikoma išvaizdos keitimu. Šiuo atveju elektros inžinerinių sistemų įrengimui ant pastatų fasadų statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Be to, Inspekcija pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendrasavininkių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš bendrasavininkių ieškiniu. Kol bus išspręstas ginčas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Nors pareiškėjas ne visai tiksliai formuluoja savo argumentus, tačiau jų esmė yra aiški. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu raštu, iš esmės, grindžia tuo, kad atsakovė neatliko tyrimo ir prašymą išnagrinėjo neišsamiai, dėl ko skundžiamas raštas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, dvi elektros linijos buvo nutiestos bendraturčių valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) viena iš šių linijų savavališkai, be bendraturčių sutikimo ir be ESO ar VTPSI leidimo, buvo nukirsta ir dalinai išmontuota. Be to, iš sklypo – namo (duomenys neskelbtini)) savavališkai buvo nutiestas naujas elektros kabelis į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, inžinerinių linijų tvarkymas (nagrinėjamu atveju – elektros) yra paprastasis remontas, kuriam šiuo atveju buvo reikalingas gauti leidimas šiems veiksmams atlikti. Dėl šių veiksmų, pareiškėjui atsirado nepatogumai ir fizinė žala.

Teismas pažymi, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, be kita ko, atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas). Ji įpareigota atlikti ir statybos patikrinimus, be kita ko, ir pagal fizinių asmenų pateiktus skundus (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Veiksmai, kurie privalo būti atlikti statybos patikrinimo metu detaliai nurodyti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3–4 dalyse.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad atsakovė gavusi pareiškėjo 2023-09-26 prašymą „inicijuoti tyrimą dėl nepagrįsto ir nesuderinto elektros tinklų tvarkymo“ iš esmės jokių Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nurodytų veiksmų neatliko, o tik apsiribojo pareiškėjo pateiktų nuotraukų vizualiniu vertinimu. Įvertinusi pareiškėjo pateiktas nuotraukas atsakovė darė išvadą, kad pastato (duomenys neskelbtini) fasadų įrengtų elektros inžinerinių sistemų tūris ne didesnis kaip 0,01 m³ tūrio ir tai nelaikoma išvaizdos keitimu.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės atsakymas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12 punktu, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies į punktu, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros Elektroninio dokumento nuorašas 2 paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktu, be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punktas nurodo, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Atsižvelgiant į minėtas Statybos įstatymo ir Reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, konstatuotina, kad atliekant statinio tvarkybos darbus, dėl kurių statinio išvaizda gali kisti, reikalingas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pastato išvaizdos keitimu, be kita ko, laikoma didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad atsakydama į pareiškėjo 2023-09-26 prašymą - inicijuoti tyrimą dėl nepagrįsto ir nesuderinto elektros tinklų tvarkymo, atsakovė iš esmės tik pacitavo Statybos įstatymo ir Reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, reglamentuojančias dokumentų rengimo reikalavimus paprastajam remontui atlikti ir, įvertinusi pateiktas nuotraukas padarė išvadą, kad ant pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), fasadų įrengtų elektros inžinerinių sistemų tūris ne didesnis kaip 0,01 m³, todėl tai nelaikoma pastato išvaizdos keitimu ir statybos leidimas nėra privalomas. Tačiau teismo vertinimu, toks atsakovės atsakymas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Iš ginčijamo akto turinio nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė darė išvadą, kad ant pastatų fasadų įrengtų elektros inžinerinių sistemų tūris ne didesnis kaip 0,01 m³, nes Inspekcijos atsakyme nėra jokių duomenų apie atliktus elektros inžinerinių sistemų tūrio skaičiavimus. Teismas vertina, kad atsakovės išvada dėl inžinerinių tinklų tūrio nėra pagrįsta jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad siekiant, jog saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima įrengti lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, elektros kabelio įrengimui ant kultūros paveldo objekto, reikalingas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Pareiškėjas 2023-09-26 prašyme, be kita ko, pažymėjo, kad atliekant tyrimą, pastato apžiūroje turėtų dalyvauti savivaldybės kultūros paveldo skyriaus atstovai, tačiau atsakovė šios prašymo dalies nevertino ir dėl to nepasisakė, nors, kaip buvo minėta, abu nekilnojamojo turto objektai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės 2023-10-30 atsakymas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Iš ginčijamo akto turinio matyti, kad, Inspekcijoje iš esmės joks tyrimas dėl pareiškėjo prašymo nebuvo atliktas, o tik pateikta formali išvada apie tai, kad ant pastatų fasadų elektros inžinerinių tinklų sistemoms tvarkyti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Šie skundžiamo akto faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko toks aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Inspekcijos 2023-10-30 atsakymas Nr. 2D-18699 „Dėl Jūsų prašymo“ yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas patenkintinas, sprendimas panaikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-10-30 raštą Nr. 2D-18699 „Dėl Jūsų prašymo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.